Alergija šalčiui – ar galime nekreipti dėmesio?

alergija-salciuiApie alergiją dažniausiai prisimename pavasarį, kai pradeda žydėti įvairūs augalai ir medžiai, daugeliui gerai pažįstami ir maisto bei visokie namų alergenai. Žiemą alergenu, nors ir netikru, gali tapti šaltis. Ši liga vadinama netikrąja alergija arba pseudoalergija. Jos kaltininkas ne tik minusinė temperatūra, bet ir drėgnas, vėjuotas oras bei šaltas vanduo. Ginantis nuo šalčio, organizme išsiskiria histaminas ir kitos cheminės medžiagos, kurios ir sukelia alergiją.

Šalčio alergijos požymiai įvairūs

Vieniems išėjus į šaltį atsiranda sloga, pradeda ašaroti akys. Šalčio alergijos požymiai gali išryškėti ne lauke, o jau sugrįžus į namus. Kitiems ši alergija sukelia dilgėlinę, kuri pažeidžia odą, dažniausiai veido ir rankų. Oda parausta, patinsta, ima niežėti, atsiranda bėrimų, pūslių. Ploniau apsirengus, išberti gali ir drabužiais uždengtas kūno vietas – kelius, dilbius. Mat ten mažai riebalinių ir prakaitinių liaukų, o tokių kūno vietų oda labai jautri šalčiui. Prie šių požymių prisideda galvos skausmas ir suprastėjusi savijauta.

Tai nėra tokia paprasta liga, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, – ji gali tapti pavojinga. Ilgai būnant dideliame šaltyje arba maudantis šaltame vandenyje gali ištikti anafilaksinė reakcija – nukrinta kraujospūdis, atsiranda silpnumas, pritemsta sąmonė. Prie dilgėlinės gali prisijungti Kvinkės edema – ištinsta liežuvis, gerklos, patinus kvėpavimo takų gleivinei, gali atsirasti dusulys. Šalčio alergijos požymiai gali išryškėti ir išgėrus atšaldyto gėrimo, suvalgius šalto maisto arba palietus šaltą daiktą. Nuo šalto maisto ištinsta virškinamojo trakto gleivinė, todėl skauda pilvą, prasideda viduriavimas.

Šios alergijos nepainiokite su Reino sindromu, kurį sukelia šaltis ir nervinis stresas. Dėl šio negalavimo sutrinka plaštakų, o kartais ir pėdų pirštų, kraujotaka. Todėl šąla, skauda ir nubąla, o vėliau pamėlsta, rankų arba kojų pirštai. Gali pasikeisti lūpų, ausų, nosies spalva. Taip atsitinka žmonėms, kurių kraujagyslės praranda elastingumą, todėl šaltyje jos neišsiplečia. Šis sindromas dažnai pasitaiko paaugliams, o jeigu jį pastebėjote, būtinai nuveskite vaiką pas gydytoją.

Šalčio alergijos priežastys

Kodėl ši alergija gali prasidėti anksčiau tokių problemų neturėjusiam vaikui?  Gydytojai įvardina keletą priežasčių. Viena iš jų – pasikeitęs gyvenimo būdas. Vaikai vis daugiau laiko praleidžia namuose, sėdėdami prie kompiuterio, ir vis mažiau būna lauke. Sportuoja taip pat ne ore, o uždaroje sporto salėje.

Išprovokuoti šią alergiją gali infekcija: hepatito, herpeso virusai, įvairūs kvėpavimo takų ligų sukėlėjai, mikoplazmos ir kt. Kovojant su jais susilpnėja imuninė sistema, vystosi komplikacijos, kurių viena ir yra šalčio alergija. Labiau šalčio alergija linkę sirgti žmonės, kuriuos kamuoja alerginė sloga, astma ar maisto alergija.

Kiti šios alergijos kaltininkai – lėtinės ligos: reumatinis artritas, pielonefritas ( inkstų uždegimas), tonzilitas ir kitos. Šalčio alergija gali būti endokrininių, infekcinių ir kitokių ligų pasekmė.

Kaip atskirti nuo įprastinės alergijos?

Didelės slogos, nosies užgulimo, ašarų, paraudusių akių, kosulio priežastis gali būti ne šaltis, o kailinė kepurė arba pūkinė striukė. Tikrąją priežastį paprasta išsiaiškinti – pakeiskite vaiko žieminius drabužius. Jeigu tai nepadėjo, verta pasidaryti alergijos tyrimą.

Gydyti būtina

Šalčio alergija – nenuspėjama liga, ji gali išnykti taip pat netikėtai, kaip ir atsirado, – pakamuos keletą savaičių, o kitų metų žiemą nebepasirodys. Bet dažniausiai būna atvirkščiai – liga vis labiau įsibėgėja ir pradeda kamuoti ne tik žiemą, bet ir vasarą. Užtenka išsimaudyti šaltame ežero ar jūros vandenyje, suvalgyti ledų – ir ji jau čia.

Niežulys, tekanti nosis ir ašaros – laikinos ir nelabai didelės problemos, bet verčiau vaiką apsaugoti nuo šių nemalonumų. Be to, ligą būtina gydyti dar ir todėl, kad ji gali suaktyvėti ir pasidaryti pavojinga. Šalčio alergija gali sukelti bronchų spazmus, o tai jau ne juokai.

Ši alergija, kaip ir įprastinė, taip pat gydoma antihistamininiais vaistais, bet juos ir dozes būtinai turi parinkti gydytojas – pagal vaiko amžių ir kt. Vaistai geriami prieš išeinant į lauką. Gydymo periodas gali užsitęsti, o gydytojai kartais skiria dar ir periferinę kraujotaką gerinančius vaistus, tokiam vaikui naudingas dviejų savaičių vitaminų A, C, E ir PP kursas.

Gydantis šią alergiją reikia saugotis šalčio – avėti šiltus batus, šiltai apsirengti, būtinai mūvėti pirštines ir šiltą kepurę.  Maitinkite šalčiui alergišką vaiką tik šiltu maistu, neduokite šaltų gėrimų, neprauskite šaltu vandeniu. Prieš išleisdami į lauką, jo veidą patepkite riebiu apsauginiu kremu, pridenkite šaliku.

Undinė Gilė

Comments

comments

Powered by Facebook Comments

Susiję straipsniai

Parašykite komentarą

*

Facebook