Apsinuodijimas maistu: ypatingai rūpinkimės kūdikių ir vaikų maistu

Maistas žmogų aprūpina būtinomis organizmui medžiagomis ir palaiko gyvybinius procesus. Tam tikromis sąlygomis maistas gali tapti įvairių susirgimų (infekcinių, parazitinių, apsinuodijimų) priežastimi.

 Kodėl dažniau apsinuodijama maistu vasarą ir rudenį?

Šiuo metų laiku daugiau geriame nevirinto vandens, pieno, valgome vaisių, uogų ir daržovių, padaugėja musių, dėl dažnų vidurių sutrikimų susilpnėja skrandžio apsauginis barjeras, o šiltas oras palankus mikroorganizmams greitai daugintis. Paprastai apsinuodijimai maistu prasideda ūmiai, kartu suserga grupė žmonių, vartojusių tą patį maisto produktą, susirgimas tęsiasi neilgai, neperduodamas  ligonio sveikajam – tuo iš esmės skiriasi nuo kitų infekcinių susirgimų.

 Nemikrobinės kilmės apsinuodijimai maistu

Dažniausiai apsinuodijama dėl netinkamo maisto produktų paruošimo arba toksinėm medžiagom patekus į maistą. Nemikrobinės kilmės apsinuodijimus sukelia gyvulinės kilmės produktai – nuodingos žuvys, žuvų ikrai ir augalinės kilmės – grybai, augalai, vaisių kauliukai. Galima apsinuodyti, kai į maistą patenka nuodingų žolių, skalsių, cheminių medžiagų, žemės ūkyje naudojant chemikalus, maistinių priedų. Produktai gali tapti nuodingais. Pavyzdžiui, netinkamai laikant bulves šviesoje, taip pat pavasarį, pradėjus dygti, bulvės pažaliuoja ir jose padaugėja nuodingos medžiagos – solanino.

Apsinuodijimo požymiai. Apsinuodijus gyvulinės kilmės produktais prasideda vidurių skausmas, vėmimas, viduriavimas, atsiranda didelis silpnumas, suretėja pulsas, sutrinka regėjimas. Apsinuodijus grybais prasideda stiprus vėmimas, spazminio pobūdžio pilvo skausmai, viduriavimas krauju, silpnumas. Antrą-trečią parą – gelta, kepenų-inkstų funkcijų sutrikimai. Nesulaukęs pagalbos žmogus gali mirti. Apsinuodijus žemės ūkyje naudojamomis cheminėmis medžiagomis dar prisideda psichinis sujaudinimas: neramumas, baimė, galvos skausmas ir svaigimas, ūžimas ausyse, akių skausmas, sutrinka kalba, eisena. Sunkiais atvejais sutrinka ir kvėpavimas.

Nemikrobinės kilmės apsinuodijimų maistu profilaktika: griežtai laikytis maisto produktų gamybos technologijos, patiekalų gamybai naudoti tik kokybiškus, gerai apdorotus maisto produktus, gerai pažinoti ir vengti netinkamų augalinių produktų (nuodingų grybų, uogų ir kt.).

Dažnesni mikrobinės kilmės apsinuodijimai.

Vieni jų – toksikoinfekcijos – tai susirgimai, kuriuos sukelia į žmogaus organizmą patekę maisto produktai, užkrėsti gyvais patogeniniais (sukeliančiais ligas) mikroorganizmais. Šiai grupei priklauso jersinijos (jersiniozė), salmonelės (salmoneliozė) bei šigelės (dizenterija). Ūmų susirgimą – toksikozę, sukelia maisto produktai, turintys specifinių toksinų, kuriuos gamina patogeniniai mikroorganizmai. Mikotoksikozę sukelia maisto produktai, užteršti pelėsiniais grybeliais ir jų gyvybinės veiklos produktais – mikotosinais. Pelėsinių grybelių toksinai yra ne tik labai nuodingi, bet ir skatina apsigimimus bei suaktyvina vėžines ląsteles.

 Jersiniozė

Žema šaldytuvo temperatūra sulaiko daugumos mikrobų augimą bei dauginimąsi. Bet mikrobai -jersinijos gerai auga ir dauginasi, esant žemai (2–4°C) temperatūrai. Dėl šios bakterijų savybės jersiniozė kartais vadinama „šaldytuvų“ liga. Nustatyta, kad drėgnoje ir šaltoje aplinkoje jersinijos ilgai išlieka gyvybingos, tačiau sausoje aplinkoje, veikiamos tiesioginių saulės spindulių, žūva per 10 minučių. Šios bakterijos jautrios dezinfekavimo medžiagoms.

Pagrindinis infekcijos šaltinis yra graužikai, laukiniai ir naminiai gyvūnai (dažniausiai kiaulės, katės, šunys, arkliai, triušiai). Žmonės dažniausiai užsikrečia nuo gyvūnų išmatomis užteršto maisto ar vandens. Tačiau galima užsikrėsti ir tiesiogiai  kontaktuojant su sergančiu gyvūnu ar namų augintiniu. Kūdikius gali užkrėsti juos prižiūrintys asmenys, jei jų rankos užterštos bakterijomis.

Infekcija gali plisti per daržoves,vaisius,mėsos, paukštienos ir pieno produktus, vandenį. Termiškai apdorotas arba vartojimui paruoštas maistas gali būti užkrėstas jersinijomis laikant jį kartu su žalia mėsa, paukštiena, daržovėmis. Į maistą jersinijos gali patekti nuo virtuvės įrankių, aplinkos paviršių, ant kurių  buvo pjaustyta užkrėsta jersinijomis žalia mėsa, paukštiena, daržovės.

Žaliavinis karvės ar ožkos pienas, iš jo pagaminta varškė, sūris taip pat gali būti infekuoti. Jersinijos labiausiai dauginasi daržovių puvimo vietose. Nepakankamai kruopščiai nuvalytos ir nuplautos pūvančios daržovės ar iš jų pagaminti patiekalai taip pat gali būti ligos priežastimi. Jersinijų nesunaikina daržovių sūdymas bei rauginimas.

Ligos požymiai.

Didžiausią riziką susirgti jersinioze turi maži vaikai ir vyresni  žmonės, kurių organizmo atsparumas sumažėjęs. Inkubacinis laikotarpis gali trukti nuo 3 iki 19 dienų. Maži vaikai dažniausiai karščiuoja, jiems skauda pilvą, viduriuoja, neretai su krauju išmatose. Šie simptomai paprastai trunka 4–7 dienas, kartais iki 3 savaičių. Vyresniems vaikams ir suaugusiesiems dominuojantys požymiai gali būti tik karščiavimas ir pilvo skausmas, todėl neretai infekcija primena apendicitą. Retesniais atvejais infekcija gali komplikuotis odos bėrimais, sąnarių skausmu arba, patekę į kraują, ligos sukėlėjai gali pažeisti kitus organus.

Jersiniozės profilaktika.

Patariama vartoti tik pakankamai termiškai apdorotą kiaulieną, paukštieną, kitą mėsą, gerti tik pasterizuotą arba virintą pieną ir jo produktus, kruopščiai plauti daržoves. Taip pat plauti rankas su muilu prieš valgį, po sąlyčio su gyvūnu bei žalia mėsa; nuplauti rankas ir prieš liečiant kūdikį, jo žaislus, buteliukus ar čiulptukus.
Vengti kryžminio maisto užteršimo virtuvėje: naudoti atskiras pjaustymo lenteles žaliai mėsai ir kitiems produktams, kruopščiai nuplauti karštu vandeniu lenteles, įrankius ir kitus paviršius po žalios mėsos, daržovių dorojimo.Tinkamai tvarkyti ir laikyti išaugintas daržoves, naikinti graužikus daržovių saugyklose.

 Salmoneliozė

Tai infekcinė liga, kurią sukelia salmonelėmis vadinamos bakterijos. Išsivysto plonosios žarnos uždegimas, todėl viduriuojama, karščiuojama, skauda  pilvą ir galvą. Užsikrėtus, ligos požymiai atsiranda po  12–72 valandų. Liga paprastai trunka 4–7 dienas ir daugelis pasveiksta be specifinio gydymo. Tačiau bakterijos iš žarnyno gali patekti į kraują bei kitus organus ir negydoma liga gali baigtis mirtimi. Dažniausiai salmonelioze užsikrečiama per paukštieną, pieną, kiaušinius, jautieną, kiaulieną. Taip pat – per gyvūnų fekalijomis užterštas daržoves.Termiškai apdorojant maistą, salmonelės žūsta.

Salmoneliozės profilaktika

Vakcinos nuo salmoneliozės nėra. Žalius mėsos produktus parduotuvėje patariama dėti į plastikinį maišelį, atskiriant nuo kito maisto. Parsineštą maistą nedelsiant dėti į šaldytuvą, kad jame esančios bakterijos nepradėtų daugintis. Mėsą visada nuplaukite ir labai gerai išvirkite arba iškepkite. Prieš valgydami įsitikinkite, ar nėra rausvo skysčio. Venkite patiekalų su žaliais kiaušiniais, ypač namuose gamintų ledų, kremo, plakto trynio su cukrumi. Pramonės įmonėse šie maisto produktai gaminami iš pasterizuotų kiaušinių. Nevartokite žalios ar nepakankamai termiškai apdorotos mėsos, nepasterizuoto ar nevirinto pieno. Maistą laikykite šaldytuve, o prieš valgant pakartotinai pakaitinkite. Vaikui visada reikia priminti nusiplauti prieš valgį rankas, ypač jei jis žaidė su namų augintiniu. Niekada negaminti maisto svečiams, pobūviui, jei viduriuojate.

 Stafilokokinė intoksikacija

Ją sukeliantys mikrobai labai išplitę aplinkoje. Apsinuodijimą maistu sukelia tik toksinus gaminantys stafilokokai. Jų šaltinis dažniausiai yra įvairiomis odos ir gleivinių pūlinėmis ligomis (pirštų, nagų pūliniai uždegimai, pūlinga angina, nesveiki dantys) sergantys žmonės. Stafilokokais gali būti užterštas tešmens uždegimu sergančių karvių pienas. Pavojingas žmogui stafilokokų gaminamas toksinas yra atsparus temperatūrai ir visiškai suyra tiktai kaitinant +120°C 35 minutes. Pavojingas sveikatai šio toksino kiekis palankioje stafilokokams temperatūroje maisto produktuose susikaupia per 2–3 val. Liga prasideda pykinimu, vėmimu, pilvo skausmais, viduriavimu, ne vėliau kaip po 2–4 val. suvalgius įtartino maisto. Dažniausiai krečia šaltis, gali pakilti temperatūra. Būdingas didelis bendras silpnumas, alpimas, labai dažnas pulsas. Liga paprastai trunka 1–3 dienas.

Norint apsisaugoti nuo šios ligos labai svarbu, kad maisto negamintų žmonės, sergantys pūlinėmis infekcijomis, laikytis paruošto maisto realizacijos terminų, tinkamai laikyti pagamintus produktus.

 Pirmoji pagalba apsinuodijus maistu.

Jeigu apsinuodijimo simptomai atsirado ką tik suvalgius grybų, sąmoningam žmogui galima sukelti vėmimą: duodama išgerti stiklinę šilto vandens ir patariama įsikišti pirštus į burną. Jeigu simptomai atsirado po ilgojo slaptojo periodo (praėjo daugiau kaip 6 val.), nedelsdami tel. 112 kvieskite greitąją medicinos pagalbą arba patys kuo skubiau vežkite apsinuodijusįjį į ligoninę.

Apsinuodijus kitu maistu, patarkite žmogui gulti ir ilsėtis. Užklokite jį, duokite daug skysčių (negazuoto mineralinio ar kitokio vandens, silpnos juodosios arbatos). Jei apsinuodijusysis (ypač vaikas ar senyvas žmogus) neteko daug skysčių ir dėl pykinimo ir vėmimo negali gerti, pasirūpinkite, kad jis patektų į ligoninę, kvieskite greitąją medicinos pagalbą.

Parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro
Sveikatos mokykla

Comments

comments

Powered by Facebook Comments

Susiję straipsniai

Parašykite komentarą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Facebook