Ar mokate pagirti vaiką?

Pagyrimų ir įvertinimų įrankiai: ne visos odės yra vienodos

Būdai pagirti, kurie padės, o ne trukdys <…>

Įsivaizduokite šiuos scenarijus:

<…>

  1. Jūs neturite jokio oficialaus muzikinio išsilavinimo, bet labai mėgstate dainuoti duše. Nusprendžiate tai išbandyti ir sausumoje, tad prisijungiate prie choro. Po kelių pirmųjų pamokų jums vis dar sunku. Melodijos atrodo per sudėtingos, jaučiate, kad didžiąją laiko dalį nepataikote į natą. Choro dirigentui tariate: „Nežinau, ar man vertėtų tai tęsti. Man tiesiog nepavyksta.“

Jis atsako: „Nesijaudinkite, jums puikiai sekasi! Jūsų balsas skamba gerai.“

Ar toks pagyrimas suteiktų jums daugiau pasitikėjimo savimi? Galbūt svarstytumėte: Ar choro dirigentas apsiriko, ar meluoja? Gal jis tiesiog manęs negirdėjo, nes labiau klausė sopranų. Gal jis stengiasi, kad pasijusčiau geriau. O galbūt jis tik nori, kad sumokėčiau nario mokestį, kurio reikia kitai jo įmokai už automobilį…

  1. Jūs ištisas savaites dirbate prie naujos skaitymo programos savo vaiko mokykloje. Nusiunčiate ją direktoriui ir nekantriai laukiate jo atsakymo. Kitą dieną gaunate elektroninį laišką: „Puikiai padirbėta. Ačiū.“

Ar jūs džiaugiatės, kad direktorius patenkintas jūsų stulbinančiomis idėjomis? Galbūt jūs abejojate, ar jos jam tikrai patiko? Ar jis pastebėjo, kiek minčių sudėjote į pristatymą, kaip argumentavote savo idėjas, naudodamasis naujausiais tyrimais, ar užfiksavo, kad išsprendėte finansavimo problemą? O gal jis tiesiog tikrino savo darbų sąrašą ir nusprendė išsivalyti elektroninio pašto dėžutę, prieš eidamas namo švęsti savaitgalio?

  1. Jums patinka krepšinis. Manote, kad tai smagus sportas, bet esate tik mėgėjas. Jūs daugybę kartų netaikliai mėtote kamuolį į krepšį sporto klube, kol pagaliau jums pavyksta pataikyti. Būtent tą akimirką įeina kažkoks nepažįstamasis ir taria: „Puiku! Gebate tobulai pašokti!“

Kaip jūs reaguojate? Ar užsimanote su juo pažaisti, ar mieliau paskubomis sprunkate namo, kad nesugadintumėte teigiamo įspūdžio netaiklių metimų serija?

Ko mes siekiame, girdami vaikus? Dauguma žmonių atsakytų: „Mes skatiname juos pamatyti savo pačių privalumus“, „Norime juos paraginti daryti tai, ką jie daro“, „Stengiamės, kad jie jaustųsi pasitikintys savimi… ar net labiau stengtųsi.“ Atrodo savaime suprantama, kad, bandydami stiprinti vaikų pasitikėjimą savimi, dažnai ir entuziastingai jiems kartosime: „Jūs esate puikūs, protingi, nuostabūs, gražūs, jūs patys geriausi!“

Bet jei vartojame vertinamuosius žodžius, dažnai gauname priešingą efektą. Kaip turbūt pastebėjote, skaitydami anksčiau aprašytus scenarijus, pagyrimai, kuriais teisiama arba vertinama, gali sukelti problemų.

Jie gali nukreipti mūsų dėmesį į mūsų trūkumus, o ne privalumus: Aš nesu tokia jau puiki. Reikėjo mane pamatyti prieš dešimt minučių.

Jie gali sukelti mums abejonių dėl giriančio žmogaus nuoširdumo: Ar jis tikrai taip mano, ar tik stengiasi, kad aš pasijusčiau geriau? Ko jam iš manęs reikia?

Jie gali nuskambėti atmestinai: Ar jis bent užmetė akį į milžinišką mano darbą? Gal nevertėjo stengtis.

Jie gali mus gąsdinti: O jeigu nesugebėsiu to padaryti kitą kartą?

Jie netgi gali priversti mus visiškai pasiduoti – nustoti daryti tai, ką darėme, ir pasitraukti.

Į šį reiškinį atkreipiau dėmesį muzikos festivalyje prieš keletą metų. Grupė žongliruotųjų skatino žiūrovus išbandyti jų įrankius. Pastebėjau mažą berniuką, kuris buvo aktyvesnis už daugumą suaugusiųjų ir sugebėjo vienu metu išlaikyti keletą maišelių su pupelėmis ore.

„Ei, pažvelk į tą vaiką, – tariau savo vyrui. – Jam tikrai gerai sekasi!“

Berniukas pažiūrėjo į mane kylančios žvaigždės akimis, numetė pupelių maišelius ir nuėjo.

Kas nutiko? Kodėl spontaniškas nepažįstamojo pagyrimas privertė jį sustoti?

Šis berniukas labai atsidėjęs mokėsi kažko naujo ir provokuojančio. Staiga kažkoks nepažįstamasis jį ėmė teisti. Dabar vaikas, užuot susitelkęs į atliekamą užduotį, turėjo nerimauti, ar jam pavyks sučiupti pupelių maišelius, išmetus juos kitą sykį, ir ar šis nepažįstamasis vėl atitinkamai jį įvertins. Geriau pasitraukti, kol sekasi. Kaip apgailėtinai pasielgiau su šiuo vargšu vaiku!

Pirmoji pagyrimų taisyklė yra ta, kad jie ne visuomet yra priimtini.

Kai vaikas yra įsitraukęs į kokią nors veiklą, nereikia trikdyti jo dėmesio, šmėkščiojant ir brukant neprašytus komentarus. Duokite jam erdvės! Pagalvokite, kaip jūs jaustumėtės, jei gamintumėte vakarienę, o jūsų partneris sėdėtų už kelių žingsnių ir vis kartotų: „Puiki svogūnų pjaustymo technika. Gerai pasirinkai kepimo aliejų. Kaip lygiai nuskustos morkos. Labai profesionaliai laikai skardinės atidarytuvą.“ Kiek minučių tai pakęstumėte, nepradėję rėkti: „Palik mane vieną!“

O kaip su tais atvejais, kai vaikai nori, kad į jų veiksmus būtų reaguojama? Jie atbėga pas mus, kišdami savo kreidelių piešinius mums po nosimis ir sakydami: „ŽIŪRĖK! Ar tau patinka?“ Koks atsakymas juos įkvėptų, o ne užgesintų jų entuziazmą?

ĮRANKIS NR. 1: Apibūdinkite, ką matote

Kur kas naudingiau girti, nepasiduodant vertinimo pagundai, o tiesiog apibūdinant, ką matome (girdime ar pastebime bet kuria iš savo penkių juslių).

Užuot sakę: „Koks gražus piešinys!“
Pamėginkite: „Matau žalias linijas, kurios kyla ir leidžiasi. Pažvelk, kaip jos susijungia su šiomis raudonomis figūromis!“

Užuot sakę: „Puikiai padirbėta!“
Pamėginkite: „Matau, kad surinkai visas mašinėles, visas knygas ir netgi purvinas kojines! Matau švarias grindis. Tai buvo didelis darbas.“

Užuot tarę: „Nuostabiai susidorojai.“
Pabandykite: „Matau, kad apibraukei kiekvieną paveikslėlį, kuris prasideda raide B.“

Užuot sakę: „Tau pavyko laikytis taisyklių.“ Pamėginkite: „Tu užėmei savo vietą rate, vos tik išgirdęs žodžius „laikas į ratą“.“

Užuot konstatavę: „Puikus bandymas.“
Pabandykite: „Tas kamuolys pakilo iki penktos sienos plytelių eilės. Jis kaskart vis labiau priartėja prie krepšio.“
Arba, jei nesate nusiteikę daugiažodžiauti, galite tiesiog tarti: „Tu tai padarei!“

Visi šie teiginiai leidžia vaikui suprasti, kad jūs pastebėjote jo darbą ir jis jums svarbus. O vertinimas ar teisimas galėtų numušti mažojo entuziazmą stengtis ateityje.

Saros istorija: pasaka apie žuvytę

Parengiamojoje mokyklėlėje yra tokia maža mergaitė, kuri nuolat man rodo savo piešinius: „Mokytoja, mokytoja, žiūrėkit!“

Aš atsakau: „Labai gražu, šis piešinys nuostabus.“

Tada ji numeta jį ant žemės ir nueina. Šis piešinys atrodo kaip peckelionė, tad tikrai nėra daugiau ką pasakyti.

Šįkart aš apibūdinau: „Matau iškraipytas linijas viršuje ir daug mėlynos apačioje. Man tai primena vėją ir jūrą.“

Mergaitė akylai pažvelgė į savo pačios piešinį ir pirštu parodė į mažą kvadratinį ženkliuką, kurio aš nepastebėjau: „Ar matai jį? Tai mažytė žuvytė!“

Ji grįžo į darbų kambarį ir pripiešė daugiau mažų „žuvyčių“. Atrodė, kad, man įdėmiai įsižiūrėjus į piešinį, mažajai jis tapo vertingesnis ir privertė ją labiau stengtis.

Daugiau naudingų patarimų rasite J. Faber ir J. King knygoje „Kaip kalbėti su mažais vaikais, kad jie klausytų: išgyvenimo gidas tėvams, auginantiems 2–7-erių metų vaikus“.

Pastaruosius tris dešimtmečius viso pasaulio mamos ir tėčiai, ieškodami praktiškų ir veiksmingų auklėjimo būdų, kliaujasi A. Faber ir E. Mazlish bestseleriu „Kaip kalbėti su vaikais, kad jie klausytų, ir kaip klausyti, kad vaikai kalbėtų“, Boston Globe tituluotu „auklėjimo biblija“. Milijonai skaitytojų pamilo šią knygą, tačiau daugeliui kilo klausimų, kaip joje aprašomas strategijas pritaikyti auklėjant jaunesnio amžiaus vaikus. Atsiliepdamos į tėvų pagalbos šauksmą, auklėjimo ekspertės Joanna Faber (Adelės Faber dukra) ir Julie King pritaiko išbandytas ir patikimas  „Kaip kalbėti…“  bendravimo strategijas mažiesiems – 2–7-erių metų amžiaus vaikams.

Naujojoje knygoje autorės dalijasi dar nepasakotomis, žaismingai iliustruotomis tėvų ir mokytojų istorijomis, pateikia naudingų patarimų, kaip spręsti kasdienius sunkumus, kurie pažįstami visiems, auginantiems vaikus ar su jais dirbantiems.

Remdamiesi knygoje siūlomomis technikomis, tėvai užmegs tvirtesnius ir džiaugsmingesnius santykius su mažaisiais, užaugins savimi pasitikinčias, linkusias bendradarbiauti asmenybes.

 

Comments

comments

Powered by Facebook Comments

Susiję straipsniai

Parašykite komentarą

*

Facebook