Ar nepiktnaudžiauji antibiotikais ?

Pastaraisiais metais dramatiškai didėja kai kurių bakterijų atsparumas  efektyviems antibiotikams . Ar antibiotikai bus efektyvūs, priklauso nuo kiekvieno iš mūsų. Naudokime antibiotikus tik gydytojui paskyrus ir laikykimės jo nurodymų, nelaikykime antibiotikų likučių savigydai bei nepamirškime, kad antibiotikai gydo tik bakterijų sukeltas ligas, o ne virusines infekcijas – peršalimą ir gripą. Vartokime antibiotikus protingai patys ir negydykime jais vaikų, kai tai daryti nėra būtina !

Jau prieš kelis metus skelbtas nerimas dėl to, kad visuomenė gali vėl likti beginklė prieš infekcijas, kaip iki antibiotikų atradimo – tampa realia grėsme. Pagrindinė šio reiškinio priežastis – gausus ir netinkamas antibiotikų vartojimas. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras akcentuoja, kad kiekvienas pilietis – gydytojas, skiriantis antibiotikus -sveikatos politikas, planuojantis ir įgyvendinantis strategijas, ir gyventojas, vartojantis antibiotikus, turi prisiimti atsakomybę dėl šių vaistų efektyvumo išsaugojimo. Taigi ar suprantame šios problemos aktualumą ?

2006 m. Europoje atliktas savigydos antibiotikais tyrimas parodė, kad Lietuvoje 22 proc. gyventojų gydėsi antibiotikais patys ir tai buvo didžiausias savigydos rodiklis iš 19 tyrime dalyvavusių šalių. 2009 m. pakartojus tyrimą Lietuvoje, nustatyta, kad savigyda sumažėjo iki 8 proc., tačiau lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis, šis rodiklis išlieka gana aukštas.

Skandinavijos šalyse, Olandijoje ir kitose pažangiose šioje srityje šalyse savigydą antibiotikais pripažino tik vienas iš šimto ar vienas iš dviejų šimtų gyventojų.

Antimikrobinio atsparumo grėsmė

Antimikrobinis atsparumas – tai natūralus biologinis fenomenas, kai mikroorganizmai (bakterijos, virusai, grybai) prisitaiko prie antimikrobinių vaistų poveikio. Todėl sumažėja arba išnyksta antibiotikų efektyvumas gydant infekcines ligas.

Tyrimais įrodyta, kad antimikrobinio atsparumo didėjimas tiesiogiai susijęs su netinkamu ir gausiu antimikrobinių vaistų vartojimu. Be to, netinkamas šių vaistų vartojimas gali pakenkti ne tik juos vartojančiųjų, bet ir kitų žmonių sveikatai, nes atsparios bakterijos lengvai plinta ir gali būti perduodamos nuo vienų žmonių kitiems.

Mikroorganizmų atsparumas arba rezistentiškumas pasireiškė netrukus po pirmųjų antibiotikų atradimo. Tačiau tik vėliau išryškėjo klinikinės jo pasekmės – grėsmė infekcijų gydymo sėkmei. Iš pradžių naujų antimikrobinių vaistų grupių išradimas ir jų molekulių sėkmingas modifikavimas leido tikėtis, kad šie atradimai visuomet bus spartesni už pačių mikroorganizmų kaitą – sugebėjimą tapti atspariems.

Jau XX amžiaus pabaigoje antimikrobinis atsparumas antibiotikams kai kuriose pasaulio valstybėse pasiekė tokį lygį, kad mokslininkai ir praktikai, įvertinę atsparumo augimo tempus ir naujų antibiotikų sukūrimo galimybes, pagrįstai sunerimo dėl galimos „antibiotikų eros“ pabaigos.

Vienas iš dažniausių infekcijų sukėlėjų yra auksinis stafilokokas. Jo atsparumo dažnis (specialistų vadinamas MRSA (Methicillin-resistant Staphylococcus aureus) penicilinų grupės preparatams centrinės Europos šalyse nuo 1990 m. iki 2001 m. padidėjo nuo 1,7 proc. iki 20,3 proc., o kai kuriose pietų Europos šalyse ir Jungtinėje Karalystėje pasiekė 40 proc.

Lietuvoje, pagal Europos antimikrobinio atsparumo stebėjimo sistemos duomenis, meticilinui atsparių stafilokokų padermių (MRSA) dažnumas nuo 2007 m. iki 2010 m. padidėjo nuo 9 proc. iki 14 proc. Lyginant su kitų šalių 2010 metų duomenimis, Lietuva lenkia visas artimiausias kaimynes – Latviją, Estiją, Skandinavijos šalis.

Nėra gera situacija Lietuvoje ir dėl kitų ligoninėse plintančių bakterijų, galinčių sukelti plaučių uždegimą, sepsį – pseudomonais (Psedomonas aeruginosa) ir klebsielėmis (Klebsiella pneumoniae). Pavyzdžiui, pastaraisiais metais pseudomonų atsparumas paskutinės kartos antibiotikams (karbapenemams) padidėjo iki 27 proc.

Valstybinės ligonių kasos duomenimis, vaikams daugiausia antibiotikų išrašoma Alytaus regione (2-3 kartus daugiau nei Vilniaus ar Kauno regione

Kiekvienas atsakingas, kad antibiotikai būtų efektyvūs

Bakterijų atsparumą antimikrobiniams vaistams lemia daug priežasčių:virusinių infekcijų gydymas antibiotikais, netikslinga profilaktika, netinkamas vaistų parinkimas,dozavimas, gydymo trukmė, savigyda. Taip pat reikia nepamiršti ir atsparių padermių plitimą lemiančių priežasčių. Pavyzdžiui, mikroorganizmai savo genetinę informaciją gali perduoti kitos rūšies mikrobams, taip pat atsparūs mikrobai gali būti perduodami nuo žmogaus žmogui, net pervežami iš vienos šalies į kitą. Tačiau imantis tinkamų prevencinių priemonių, atsparių mikroorganizmų plitimą galima sumažinti. Tai įrodo kai kurių šalių patirtis. Pavyzdžiui, įdiegus griežtesnę infekcijų plitimo kontrolę ligoninėse Jungtinėje Karalystėje, sumažėjo stafilokokų atsparumas, nutraukus kai kurių plataus spektro antibiotikų kompensavimą Slovėnijoje, sumažėjo kvėpavimo takų sukėlėjų (pneumokokų) atsparumas. Didžiausią pažangą pastaraisiais metais padarė Prancūzija – valstybės finansuota plati nacionalinė kampanija, racionalaus antibiotikų vartojimo rekomendacijų įdiegiamas, greitų diagnostikos testų kompensavimas. Ne tik sumažėjo antibiotikų vartojimas (Prancūzija buvo Europos „lyderė“), bet ir pradėjo mažėti bakterijų atsparumas.

Lietuvoje kol kas nėra daug tinkamo antibiotikų vartojimo skatinimo iniciatyvų, tačiau šiai problemai pradedama skirti vis daugiau dėmesio. Praeitais metais Higienos institutas sutelkė ekspertų kolektyvą, kuris parengė gydymo rekomendacijas, kuriomis siekiama sumažinti nereikalingą antibiotikų skyrimą gydant kvėpavimo takų infekcijas.

Daugiau informacijos suteiks dr. Rolanda Valintėlienė tel. 8 52 61 8390 arba el. paštu: rolanda.valinteliene@hi.lt , http://www.hi.lt/

 

Comments

comments

Powered by Facebook Comments

Susiję straipsniai

Parašykite komentarą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Facebook