Ar pratinti vaiką prie saldžiųjų gėrimų

Vaikai ir jaunuoliai labai mėgsta įvairius saldžius gaiviuosius gėrimus. Vakarų Europoje tokių gėralų “mada” jau praeina. Kadangi saldieji gėrimai labai populiarūs, pradėjo kelti nerimą jų poveikis sveikatai. Beveik prieš dešimtmetį JAV pradėta tirti kaip įvairūs limonadai veikia amerikiečių sveikatos būklę – aptikta tokių problemų, kaip dantų ėduonis, nutukimas,didesnė diabeto bei širdies ligų tikimybė. Vaikai, per dieną išgeriantys mažiausiai litrą tokių gėrimų(pasaldintų cukrumi), suvartoja apie 800 kcal daugiau,negu vengiantys šio malonumo. Geriant ilgiau gaiviuosius gėrimus nejaučiamas „sotumo“ jausmas, todėl rizikuojama išgerti daugiau nei derėtų. Be to, šie gėrimai paprastai „draugauja“ su nesveiku maistu (pvz., keptomis bulvytėmis ar bulvių traškučiais), tad gaunama dar didesnė kalorijų dozė. Netgi geriant gėrimus su saldikliais, o ne su cukrumi, lieka didelė nutukimo tikimybė. Purdue universiteto tyrėjai žiurkėms šėrė sacharinu arba gliukoze saldintą jogurtą. Kad ir kaip atrodytų keista, sacharino grupės žiurkės suvartojo daugiau kalorijų, priaugo daugiau svorio. Tad bene didžiausia tokių gėrimų keliama problema – nutukimas.

Tikrasis „pradinis“ limonadas yra vien citrina pagardintas gėrimas – karbonizuotas jis pasidarė vėliau. Pirmieji limonadai Vakarų pasaulyje pasirodė XVII amžiuje, juos gamindavo iš vandens ir medumi gardintų citrinos sulčių. XVIII amžiuje pasirodė angliarūgšte įsotinti gėrimai.

Tokie gėrimai, kaip ir kiekvienas maisto produktas, turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Juose esančių sudėtinių dalių (dirbtinių saldiklių, konservantų ir sintetinių dažiklių) rūšis ir leistinus kiekius griežtai reglamentuoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Norintiems įsitikinti parduodamų limonadų ar vaisvandenių kokybe, reikia įdėmiai peržiūrėti ant jų pakuočių esantį ženklinimą bei atkreipti dėmesį į pažymėtus rodiklius. Šiuos gėrimus reiktų rinktis be sintetinių saldiklių ir dažiklių – tokios sudedamosios dalys troškulį ne numalšina, o padidina.

Dalis limonadų yra gana rūgštūs – kai kurių pH gali būti 3.0 ar net mažiau, tad jie gali pradėti ardyti dantų emalį (dėl to nemažai burnos higienos specialistų limonadų mylėtojams juos pataria gerti per šiaudelį).

Gėrimų su saldikliais turėtų vengti vaikai iki 5 metų ir nėščios moterys. Per dažnai vartojant vaisvandenius ar nenatūralias sultis gali padidėti rizika susirgti cukriniu diabetu. Moterys, kurios reguliariai gėrė vaisvandenius ar nenatūralias sultis (išskyrus apelsinų ir greipfrutų), 31 proc. labiau rizikavo susirgti cukriniu diabetu.

Ar Coca cola tikrai pavojinga?

Kokakola pasirodė 1886 metų gegužę Atlantoje. Ją sukūrė farmacininkas John Stith Pemberton, sumaišęs karbonizuotą vandenį su cukrumi, fosforo rūgštimi, kofeinu bei natūraliu sirupu. Iš pradžių kokakola JAV buvo pardavinėjama kaip sveikatinimo gėrimas.Teigta, kad ji išgydė daug ligų, nuo priklausomybės morfijui iki depresijos ar galvos skausmo. Kolos koncentratas (sirupas) buvo parduodamas mažais kiekiais vaistas nuo pykinimo ar skrandžio sutrikimų. Buteliuose koka kolą pirmą kartą imta pardavinėti 1894 metų kovą. Tais pačiais metais pasirodė ir pirmasis šio produkto lauko skelbimas. Skardinėse kokakola pasirodė 1955 m. Šiuo metu kokakola prekiaujama daugiau kaip 200 valstybių.

Italams atlikus didelės apimties tyrimą, įrodyta, kad ilgalaikis Coca-Cola vartojimas yra pavojingas sveikatai. Tyrimo metu naudotos 1999 žiurkės, kurios kasdien vietoj vandens gavo kokakolos. Tyrimo tikslas buvo sužinoti, kaip ilgalaikis tokio gėrimo vartojimas gali paveikti sveikatą. Tyrimo išvadose skelbiama, kad padidėjo visų šį gėrimą nuolat vartojusių graužikų kūno masė, padaugėjo pieno liaukų navikų skaičius, taip pat gyvūnėliai dažniau sirgo kasos vėžiu.

Kokakola turi nemažai kofeino, tad ji neretai naudojama kaip energetinis gėrimas. 250 ml talpos Coca-Cola buteliuke yra apie 24 mg kofeino. Tai sudaro beveik trečdalį kofeino kiekio, esančio tokioje pat filtruotos kavos porcijoje, arba pusę kiekio, esančio tokios pat talpos arbatos puodelyje. Nėra tiksliai nustatytos rekomenduojamos didžiausios kofeino paros normos, tačiau, suvartojęs jo daugiau nei 10 mg vienam kilogramui kūno svorio, žmogus gali tapti nervingas ir irzlus. Tyrimų duomenimis, gėrimai, turintys kofeino, gali „išdarkyti“ vaikų miego struktūrą, dėl to jie dieną būna pavargę.

Dauguma mitybos specialistų teigia, kad visi saldūs nealkoholiniai gėrimai gali būti kenksmingi, jei vartojami pastoviai ir dideliais kiekiais. Ypač tai aktualu vaikams. Tyrimais įrodyta, kad reguliariai vartojantiems kolą dažniau trūksta kalcio, magnio, askorbo rūgšties, riboflavino ir vitamino A. Kritikos gėrimas sulaukė ir dėl galimos fizinės priklausomybės jį vartojant.

Manoma, kad kokakolos puolimas dėl per didelio rūgštingumo vis dar yra nepagrįstas – jau nuo 1920 metų teigiama, kad šio gėrimo rūgštingumas per didelis, tačiau dar nerastas joks įrodymas, patvirtinantis jo sukeliamą žalą. Vartojant normaliomis sąlygomis ir nedideliais kiekiais, sveikam žmogui kolos rūgštingumas nesukelia jokių problemų. Įrodyta, kad kokakola rūgštingumo požiūriu nėra žalingesnė už daugelį kitų gaiviųjų gėrimų ar vaisių sultis, tačiau dažnas tokių gėrimų vartojimas skatina ėduonies vystymąsi.

Ilgalaikis kolos vartojimas gali būti susijęs su moterų osteoporoze. Per didelis kolos vartojimas jaunystėje gali neigiamai paveikti kaulų formavimąsi ir jų tankį. Harvardo visuomenės sveikatos mokyklos tyrimas parodė, kad tarp paauglių mergaičių, kurios aktyviai sportavo ir gėrė kolą, kaulų lūžiai buvo tris kartus dažnesni nei tarp mergaičių, kurios gėrė kažką sveikesnio. Todėl ekspertai sutinka, jog vaikai neturėtų nuolat gerti kolos.

Buvo iškelta teorija, kad fosforo rūgštis, esanti ir kai kuriuose kituose nealkoholiniuose gėrimuose, gali sukelti osteoporozę bei silpninti kaulus. Mitybos specialistai teigia, jog didelis fosfatų kiekis sutrikdo kalcio apykaitą ir trukdo formuotis kaulams. Tačiau greičiausiai priežastis ta, kad dauguma aktyviai limonadą geriančių asmenų nelinkę sveikai maitintis, tad jiems trūksta daug vitaminų ir mineralinių medžiagų, taip pat ir kalcio.

Nuo 1985 JAV kokakolos gamyboje naudojamas fruktozės sirupas, gaunas iš grūdų. Dėl to kilo panika, kad šio produkto šaltiniai gali būti genetiškai modifikuoti. Kai kurie mitybos specialistai teigia, kad tokio sirupo naudojimas susijęs su nutukimu ir antro tipo diabetu.

250 ml talpos Coca-Cola buteliuke yra 26,5 g cukraus, litre – apie 36 vienetai gabalinio cukraus, tačiau iš tiesų beveik tiek pat, kiek ir tokiame pačiame kiekyje apelsinų sulčių ir mažiau nei obuolių ar vynuogių sultyse. Dėl turimo didelio cukraus kiekio Coca-Cola ir kiti saldūs gėrimai gali būti greitas energijos šaltinis. Kasdien geriantis saldžius gėrimus  (kolą ar kitą limonadą)žmogus, priaugs daugiau svorio. Antsvoris, mažas fizinis aktyvumas ir rūkymas gali padidinti riziką susigirti antro tipo diabetu. Manoma,kad diabetą visų pirma sąlygoja netinkamas gyvenimo būdas: kaip jau minėta, dažnai geriantis kolą paprastai valgo ir bevertį maistą. Toks derinys sveikatos tikrai neprideda.

Į gaminius, kuriuose yra mažai kalorijų, pavyzdžiui, Coca-Cola light ir Coca-Cola Zero, dedama dirbtinių saldiklių. Venesueloje dėl sudėtyje esančių žmonių sveikatai kenksmingų medžiagų “Coca-Cola Zero” uždrausta pardavinėti. Kenksmingą gėrimo “Coca Cola Zero” sudėtį ministerijos inspektoriai nustatė, apsilankę “Coca-Cola” gamykloje.

Reaguojant į vartotojų prašymus, kompanija palaipsniui nutraukia E211 priedų   (natrio bendzoato), siejamų su DNR pakenkimais ir vaikų hiperaktyvumu, naudojimą dietinėje koloje. Pranešta, kad šis priedas bus pašalintas iš visos produkcijos, kai bus rasta tinkama jo alternatyva.

Saldžiųjų gėrimų kaip maro vengti nereikia – tačiau būtina įsidėmėti, kad kas per daug, tas nesveika. Retkarčiais protingai mėgaujantis šiais gėrimais, jie nesukels jokių problemų. Visur reikalingas saikas, o geriausiai atgaivina mineralinis vanduo.

Visuomenės sveikatos specialistė Agnė Dvylaitytė

Comments

comments

Powered by Facebook Comments

Susiję straipsniai

Parašykite komentarą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Facebook