Ar tavo vaikas saugus?

Knyga apie vaiko saugumąTik užsiminkite apie vaiko išnaudojimą ar pagrobimą, ir iš karto sulauksite audringos reakcijos. Tai šiurpu, kelia didžiulį nerimą, bet, daugumos nuomone, to niekada nenutiks jų mylimiems žmonėms. Ir vis dėlto atrodo, kad tokie dalykai vyksta visur aplink mus. Visų mėgstamas treneris nuteisiamas dėl seksualinio išnaudojimo. Vyriškis prisipažįsta pagrobęs ir nužudęs vaiką. Tokias istorijas girdime per žinias, skaitome pirmuose laik­raščių ir žurnalų puslapiuose. Skaičiai, pateikiami reportažuose, žinių ištraukose, glumina ir baugina. Galbūt girdėjote, jog JAV kiekvienais metais „dingsta“ apie 800 000 vaikų. 58 000 vaikų pagrobiami ir paslepiami savo šeimos narių, dažniausiai vieno iš tėvų. Tačiau kaip yra iš tikrųjų? Ar turime labai nerimauti? Tikriausiai visi sutiks, kad net ir vieno pranešimo apie dingusį vaiką jau yra per daug. Skaičių interpretavimą geriausia palikti ekspertams, tačiau bet kuriuo atveju mes privalome rūpintis savo vaikų saugumu.

Bus geriau, jei žinosite, kokia yra realybė. Šie didžiuliai skaičiai yra pranešimai policijai apie dingusius vaikus: ir pabėgusius paauglius, ir laikinai dingusius, taip pat ir vieno iš išsiskyrusių tėvų laiku namo neparvežtus vaikus. Kartais dingęs asmuo duomenų bazėje užregistruojamas daugiau nei vieną kartą, o visa statistinė informacija rengiama pagal Teisingumo departamento pranešimus.

Tiesa ta, kad svetimas žmogus retai kada pagrobia vaiką. Šie skaičiai susiję su pačiomis įvairiausiomis situacijomis, todėl gali būti netikslūs. Nekreipkime dėmesio į skaičius. Svarbiausia yra mūsų vaikų saugumas ir gerovė.

Tiesa apie pagrobimus JAV
Per vienerius metus 797 500 vaikų, jaunesnių nei 18 metų, buvo paskelbti dingusiais.
203 900 vaikų buvo paimti ir prievarta išvežti savo šeimos narių.
58 200 vaikų tapo ne šeimos narių grobikų aukomis.
115 vaikų tapo „stereotipinio“ pagrobimo aukomis tikintis išpirkos ar dėl kitokių motyvų.

Kodėl mes bijome

Kai greitkelio švieslentėje pamatome pranešimą apie pagrobtą vaiką, – pavojus, dairykitės išpūtę akis, pavogtas vaikas! – daugelis mūsų įsidėmime ieškomo automobilio modelį ir valstybinį numerį. Tyliai įsipareigojame pastebėti tą automobilį ir sugrąžinti vaiką namo. Kiti nekreipia į tai dėmesio tikėdamiesi, kad vaikai ant galinės sėdynės nepastebėjo pranešimo švieslentėje, neišgirdo per žinias, neperskaitė laikraščių antraščių, todėl neišsigąs taip, kaip mes.

Mes bijome dėl savo vaikų. Tikra tiesa, ar ne? Labai sunku apsispręsti, geriau jiems viską papasakoti ar leisti nieko nenutuokti apie mus supantį pasaulį. Galbūt nusprendžiame, kad vaikai turi žinoti, bet šiek tiek vėliau, kai paaugs. Tikriausiai kai kam kyla klausimų: „Kokia yra tiesa?“, „Kiek vaikų pradingsta kiekvieną dieną?“, „Kiek jų buvo iš tikrųjų pagrobti svetimų žmonių?“ Bet argi skaičiai čia svarbiausi? Net ir vienas dingęs vaikas yra per daug. Draugas jums gali pasakyti: „Kaip vaikų gąsdinimas gali išmokyti juos būti sumanius ir priimti tinkamus sprendimus?“ Bet kaip neištarti, nepripažinti dalykai gali paruošti žmogų tam, ką jis išgirsta, pamato ar patiria?

Kad ir kaip tėvai norėtų, jie negali visą laiką būti šalia savo vaikų, pasirengę pasiūlyti savo nuomonę, kai tik šie ruošiasi priimti rizikingą sprendimą. Galima tik tikėtis, kad jie klausėsi jūsų pakankamai ilgai, jog dabar mokėtų teisingai apsispręsti, tačiau vaikams augant ilgainiui viskas priklauso tik nuo jų pačių.

Kai jie buvo visai maži, atrodė tokie tyri, tobuli ir visiškai priklausomi nuo jūsų. Kas nutiko? Kada praradote sugebėjimą apsaugoti juos nuo išorinio pasaulio? Bet ar tikrai praradote? Ar mokėte savo vaikus nuovokumo šiame sudėtingame pasaulyje? Kaip kalbatės su jais apie tokius šiurpius dalykus kaip vaikų grobimai negąsdindami jų?

Skatinimas kalbėtis

Klausiate, kaip tai suprasti? Ką turėtumėte papasakoti vaikui apie pagrobimus ar kitus šiurpius dalykus? Ką jie turi apie tai žinoti? Viskas priklauso nuo jūsų vaiko. Jie visi be galo skiriasi savo temperamentu, brandumu. Kada su jais kalbėtis ir ką pasakyti, žinoma, turite nuspręsti jūs. Tačiau gera pradžia kiekvienam pokalbiui būtų pasakyti, kad tokie dalykai nutinka labai retai. Kol dar nenusprendėte, kad nežinojimas yra tikra palaima, supraskite, jog yra tikimybė, kad jūsų vaikas, nesvarbu kokio amžiaus, jau kažkur girdėjo apie pagrobimą ar seksualinį išnaudojimą ir nori apie tai pasikalbėt.

Ištrauka iš knygos „Sumanūs tėvai – saugūs vaikai“

Apie Rebecca’os Bailey knygą „Sumanūs tėvai – saugūs vaikai“

„Ar esate tikri, kad Jūsų vaikas niekada nesėstų į nepažįstamojo automobilį?“ – tokiu klausimu pradedama pažintis su psichologės Rebecca’os Bailey knyga „Sumanūs tėvai – saugūs vaikai“.  Ją vasario mėnesį išleidžia manoknyga.lt. Bendromis leidyklos, žinomų Lietuvos tėvų Gabrieliaus Liaudansko (Svaro), Lauros Imbrasienės, policijos bei organizacijos vaikulinija.lt pastangomis knyga bus pristatyta Vilniaus knygų mugėje 2015, šeštadienį, vasario 21 d. 10 val., salėje 5.5.

Kodėl knygą turi perskaityti kiekvienas tėtis ir mama. Šokiruojanti knygos istorija

Psichologės R. Bailey gyvenimas pakrypo netikėta vaga, kai vieną dieną iš namų dingo jos mažametė dukrytė Elizabeth. Žinoma, dėl vaiko dingimo netrukus ant kojų buvo sukeltos visos įmanomos institucijos bei organizacijos, tačiau mažametės niekam surasti nepavyko. Aštuoniolika metų moteris gyveno visiškoje nežinioje, bijodama vieną dieną atverti savo namų duris ir iš akis nudūrusio pareigūno išgirsti blogiausia. Vieną dieną, R. Bailey atvėrė duris ir išvydo ne bet ką, o savo dukrą, – jau nebe mažą mergaitę, o suaugusią moterį. Tokia buvo knygos „Sumanūs tėvai –  saugūs vaikai“ priešistorė. R.Bailey istorija nesibaigė tragiškai, kaip kad daugumos tokių atvejų, mirgančių spaudoje bei televizijoje. Vis dėlto, tiek moteris, tiek jos dukra patyrė nemažai sunkumų, kol vėl atrado viena kitą ir iš naujo tapo šeima.

R. Bailey iškėlė sau tikslą – pabandyti apsaugoti kitus tėvus nuo panašaus likimo, padėti jiems ir jų šeimoms būtų saugiems ir laimingiems. Knygoje ji sudėjo daugiametę savo patirtį, konsultuojant ir padedant kitoms šeimoms bei savo asmenines žinias ir metodus, praktiškai išbandytus šeimoje, kad galėtų jaustis tikra dėl kitų savo vaikų saugumo.

Neužtenka pasakyti, reikia išmokyti vaikus elgtis saugiai. Ir vienas pagrobtas vaikas yra per daug!

„Automobilyje turiu mažą šuniuką, einam – parodysiu“. – Jeigu tokius žodžius nepažįstamasis ištartų Jūsų vaikui, ar esate tikri, kad jis nenueitų kartu? Ar dažnai jaudinatės, ką, su kuo ir kur veikia Jūsų vaikas? Ar žinote, su kuo jis bendrauja internete?

Jeigu nors vienas iš šių klausimų priverčia suabejoti, vadinasi, Jūsų vaikai nėra ir negali būti saugūs. Per 2013 m. JAV 797 500 vaikų, jaunesnių nei 18 metų, buvo paskelbti dingusiais. Nors Lietuvoje šis skaičius nepalyginamai mažesnis, vis dėl to ir vienas pagrobtas vaikas yra per daug!

R. Bailey knygoje „Sumanūs tėvai – saugūs vaikai“ ne tik aptaria vieną opiausių šių laikų problemų šeimų gyvenime – bendravimo stoką, bet ir pateikia praktinius metodus, kaip išugdyti sąmoningus, pavojingas situacijas mokančius įvertinti ir saugius sprendimus pasirinkti sugebančius vaikus. Išmoksite lavinamųjų žaidimų, sudarysite saugumo taisykles ir lygtis, išmokysite vaikus pasitikėjimo savimi ir sužinosite, kad nepakanka vaikams pasakyti, jog elgtųsi protingai, reikia juos išmokyti elgtis protingai.

„Kaip galite tikėtis, kad vaikas paklus, kai pasakysite jam elgtis saugiai, kai jis nežino priemonių, kaip tai padaryti?“ – klausia R. Bailey. Knyga, visų pirma, moko tėvus, atkreipia jų dėmesį į problemas, apie kurias jie dažnai nesusimąsto ir padeda jas išspręsti praktiškai. Taikant R. Bailey metodus ne tik miegosite ramiau ir labiau pasitikėsite savo vaikų sprendimais, bet ir išmoksite abipusio bendravimo, iš naujo atrasite vieni kitus. Būsite užtikrinti, kad Jūsų vaikas išdrįs pasakyti „ne“ verčiamas elgtis ne taip kaip nori, kad visuomet susiras tinkamą asmenį paprašyti pagalbos ar atskleis jums net pačią gėdingiausią paslaptį, taip apsaugodamas tiek save, tiek aplinkinius nuo gresiančio pavojaus.

Tėveliai, besirūpinantys savo vaikų saugumu, su knygos turiniu plačiau susipažinti galės pristatyme, vyksiančiame Vilniaus knygų mugėje 2015. Jo metu sužinosite: kaip išmokyti vaikus atskirti ir įvertinti pavojingą situaciją; kaip kalbėti su vaikais ir kokias priemones taikyti, norint juos apsaugoti nuo galimo išnaudojimo, patyčių, pagrobimo bei internete tykančių pavojų; kur kreiptis kilus bent menkiausiam įtarimui apie galimą grėsmę vaiko saugumui. Pristatymas įvyks vasario 21 d. 10 val., 5.5 salėje Litexpo parodų rūmuose.

manoknyga.lt leidyklos naujienos „Sumanūs tėvai – saugūs vaikai“  ieškokite visose prekybos vietose nuo vasario 15 d.!

 

Comments

comments

Powered by Facebook Comments

Susiję straipsniai

Parašykite komentarą

*

Facebook