Cirkumcizija (arba apipjaustymas): kodėl ši operacija atliekama

Apyvarpės apipjaustymas, medicinoje vadinamas cirkumcizija, yra gana dažna, tačiau mitų apipinta procedūra. Mat kalbama apie intymiausią vyrų organą.

Apie šią svarbią ir dažnai neišvengiamą procedūrą pasakoja Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojas urologas Deimantas Šukys.

 – Kas tai yra cirkumcizija? Kaip seniai ji atliekama? Juk žinome, kad kai kuriose religinėse bendruomenėse ši procedūra yra privaloma.

  Cirkumcizija yra vadinamas chirurginis visiškas ar dalinis apyvarpės pašalinimas. Ši procedūra žinoma nuo antikos laikų. Pirmieji cirkumciziją vaizduojantys piešiniai randami dar senovės Egipto kapavietėse. Judaizme cirkumcizija yra privaloma pagal religinius kanonus. Islamo šalyse taip pat apipjaustoma dauguma berniukų, nors konkrečiai apie tai korane nėra paminėta.

Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenis, šiuo metu apie 30 proc. pasaulio vyrų yra apipjaustyti, iš jų 68 proc. yra musulmonai. Ne religiniu pagrindu daug cirkumcizijų atliekama berniukams JAV, Kanadoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Naujojoje Zelandijoje, Jungtinėje Karalystėje, Pietų Korėjoje, Filipinuose.

Jei nėra medicininių indikacijų ar nepriklausoma atitinkamai religinei bendruomenei, vaikų cirkumcizija neleidžiama Suomijoje. Daugumoje demokratinių šalių šiuo metu cirkumcizija nėra rekomenduojama kaip rutininė procedūra visiems berniukams, tačiau jų tėvai, susipažinę su galimais apipjaustymo privalumais ir pavojais, gali priimti sprendimą šiuo klausimu.

– Kada apipjaustymas yra būtinas?

– Dažniausiai cirkumcizija atliekama dėl medicininių priežasčių. Viena pagrindinių indikacijų yra fimozė, arba negalėjimas atsmaukti apyvarpės už varpos galvutės. Naujagimiams fimozė yra įprasta, tačiau ji būna apie penktadaliui 3 metų berniukų ir tik 1 proc. 16–18 m. vaikinų.

Fimozė būna įgimta arba įgyta persirgus ar sergant įvairiomis ligomis (pvz., dėl lėtinio apyvarpės uždegimo, sergant cukriniu diabetu, po traumų). Taip pat ji gali būti visiška arba dalinė, kai apyvarpė iš dalies atsismaukia arba neatsismaukia tik varpai esant erekcijos būsenos.

Esant fimozei, atlikti cirkumciziją būtina, nes fimozė sąlygoja blogą higieną ir gali sukelti lėtinį apyvarpės uždegimą. Ji gerokai padidina varpos vėžio tikimybę. Fimozei randėjant, galimas šlapimo susilaikymas. Jei fimozė įgimta, cirkumcizijos nerekomenduojama atlikti anksčiau nei antraisiais gyvenimo metais. Vaikystėje neapipjaustytiems vyrams su įgimta fimoze varpos vėžio tikimybė padidėja 10 kartų. Dalinės fimozės atveju apyvarpė gali užstrigti atsmaukta ir sukelti labai skausmingą ir pavojingą būseną – parafimozę. Parafimozei trunkant ilgiau, apyvarpės audiniai labai sutinsta, sutrinka apyvarpės ir varpos galvutės kraujotaka, vėliau audiniai darosi negyvybingi. Susirgus parafimoze reikalinga skubi urologo arba chirurgo pagalba.

Kita priežastis atlikti apipjaustymą yra lėtinės arba besikartojančios uždegiminės apyvarpės ligos. Apyvarpės uždegimas, arba balanopostitas, gali būti ūmus, kai apyvarpė staiga parausta, patinsta, ją ima skaudėti ar niežėti, atsiranda išskyrų. Tokio uždegimo priežastis dažniausiai yra nepakankama apyvarpės higiena. Tinkamai gydant, uždegimas greitai praeina. Tačiau jei toks uždegimas kartojasi dažnai, jis tampa lėtinis, apyvarpė būna paraudusi, jautri, atsiranda apnašų, pradeda randėti ar net susidaro antrinė fimozė. Tokiu atveju taip pat rekomenduojamas apipjaustymas.

Kitos, retesnės, priežastys, dėl kurių galima atlikti apipjaustymą, yra lichensklerozė, kserotinis obliteruojantis arba atrofinis balanitas, daugybinės apyvarpės kondilomos ir pan. ligos.

– Yra nuomonių, kad apipjaustyti vyrai rečiau serga uždegiminėmis šlapimo takų, lytiniu būdu plintančiomis ligomis, varpos vėžiu. Ar tai tiesa?

– Taip, įrodyta, kad neapipjaustyti kūdikiai ir vaikai iki5 m. iki 20 kartų rečiau serga šlapimo takų infekcijomis nei apipjaustyti. Tačiau tokiame amžiuje šlapimo takų infekcijos nėra dažnos, taigi tam, kad būtų išvengta vieno vaiko šlapimo takų infekcijos, statistiškai reikia apipjaustyti 111 naujagimių, o vyresniame amžiuje tas privalumas visai išnyksta. Yra įrodyta, kad apipjaustyti suaugę vyrai iki 4 kartų rečiau infekuojasi žmogaus imunodeficito virusu. Kitų lytiškai plintančių ligų atveju apipjaustymo pranašumas nėra įrodytas.

Vaikystėje apipjaustyti vyrai rečiau serga varpos vėžiu, tačiau vėlesniame amžiuje atlikta cirkumcizija (be abejo, jei nėra fimozės) varpos vėžio rizikos nesumažina. Taip pat pastebėta, jog šalyse, kuriose cirkumcizijos vaikystėje retos, o higiena gera (pvz., Skandinavijos šalyse), varpos vėžio atvejai reti. Varpos vėžys yra reta liga JAV ir Europoje (<1 atvejo 100 000 gyventojų per metus), tačiau kur kas dažnesnė, pavyzdžiui, Pietų Amerikoje (8,3 atvejo 100 000 vyrų per metus Brazilijoje) ar Afrikoje (dažniausias piktybinis auglys Ugandoje). Tai susiję su kultūriniais, religiniais ir turbūt labiausiai higieniniais žmonių įpročiais.

 – Kokios kitos (ne medicininės ir religinės) priežastys lemia vyrų norą atlikti apipjaustymą?

 – Dalis vyrų pageidauja atlikti cirkumciziją dėl higieninių, kosmetinių ar su seksualiniu gyvenimu susijusių paskatų. Jei kalbėsime apie kosmetinį apipjaustymo efektą esant sveikai apyvarpei, žinoma, tai lemia paties vyro apsisprendimas. Higieniniu požiūriu, jei reguliariai (bent 1 kartą per dieną) plaunama apyvarpė ir varpos galvutė, problemų neturėtų kilti. Antra vertus, pašalinus organą, nebelieka ir jo higienos problemų, tačiau remdamiesi tokia logika galime, pavyzdžiui, skustis galvą plikai, kad nereikėtų plauti plaukų…

– Kaip apipjaustymas lemia seksualinį gyvenimą?

– Kadangi apipjaustytos varpos galvutė yra atidengta ir nuolat trinasi į drabužius, jos jautrumas sumažėja. Dėl to lytinio akto metu kiek pailgėja laikas iki ejakuliacijos. Žmonėms, kurie kenčia dėl pirmalaikės ejakuliacijos, tai gali būti paranku, tačiau dalis vyrų priešingai – sunkiai pasiekia orgazmą, tokiais atvejais cirkumcizija gali dar labiau pabloginti padėtį.

Taigi apibendrindami galime teigti, jog, nesant medicininių indikacijų, rekomenduoti apipjaustymo suaugusiems vyrams negalime, nors turime mokslo įrodytų cirkumcizijos pranašumų – pavyzdžiui, rečiau užsikrečiama ŽIV. Cirkumcizija, kaip ir kiekviena chirurginė operacija, gali sukelti komplikacijų. Jų dažnumas yra iki 3 proc. visų atvejų.

– Koks galimas cirkumcizijos šalutinis poveikis?

Kaip ir po kiekvieno chirurginio įsikišimo, cirkumcizijos procedūra taip pat gali turėti šalutinį poveikį.

Dažniau pasitaikančios komplikacijos yra kraujavimas, žaizdos infekcija, retesnės – per didelio odos kiekio pašalinimas ir varpos sutrumpėjimas ar „pasislėpimas“, per mažo odos kiekio pašalinimas ir antrinė randinė  fimozė, varpos galvutės, šlaplės, akytkūnių pažeidimai. Todėl prieš apsispręsdamas, ar daryti cirkumciziją nesant jokios patologijos, pacientas turi pagalvoti ir su gydytoju aptarti galimas teigiamas ir neigiamas operacijos pasekmes.

– Ar tai sudėtinga procedūra?

Cirkumcizija nėra sudėtinga procedūra. Paprastai ji trunka apie 1530 min. Jei nėra komplikacijų, pacientas tą pačią dieną išleidžiamas į namus.

Prieš operaciją pacientui taikomas nuskausminimas. Galima vietinė arba bendroji (jei pacientas alergiškas vietiniams anestetikams arba pageidauja bendros anestezijos) nejautra.

Kokį apipjaustymo būdą pasirinkti pilną ar dalinį, sprendžia gydytojas, įvertinęs situaciją ir ligos istoriją. Jei nėra žymesnio randinio proceso, įprastai atliekama dalinė, arba plastinė, cirkumcizija (tik iš dalies pašalinama apyvarpė) arba dorcumcizija (apyvarpė nešalinama, tik įpjaunama ir plastikuojama jos užpakalinė dalis), iš dalies išsaugant apyvarpę. Tačiau tokiu atveju kartais dėl randėjimo susidaro antrinė fimozė ir tenka operuoti pakartotinai.

– Ar yra kokių nors apribojimų po operacijos?

Kitą dieną po operacijos pacientas gali dirbti bet kokį darbą, išskyrus sunkų fizinį ar susijusį su buvimu vandenyje. Žaizda paprastai sugyja per 2 savaites. Tuo metu reikia susilaikyti nuo lytinių santykių, nesimaudyti vonioje, baseine, atvirame vandens telkinyje. Jei žaizda gyja gerai, nešlapiuoja, nėra infekcijos požymių, praustis po dušu paprastai leidžiama 34 parą. Svarbu žinoti, kad kvalifikuotai atlikus cirkumciziją ir deramai prižiūrint operacinę žaizdą, komplikacijos yra retos.

 

Cirkumcizijos procedūras  kompensuoja ligonių kasos pagal įprastą tvarką.

 

Comments

comments

Powered by Facebook Comments

Susiję straipsniai

Parašykite komentarą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Facebook