Dažnas atostogų ir kelionių rūpestis – viduriavimas

Viduriavimas vasarą- kaip išvengti

Mėgautis vasaros teikiamais malonumais dažnai sutrukdo virškinimo sutrikimai, kuriuos lydi itin nemalonus reiškinys – viduriavimas. Tai nutinka dėl daugelio priežasčių. Viena iš jų, kad keičiasi mūsų mityba: valgome daugiau vaisių ir daržovių. Vasaros poilsio neįsivaizduojame be išvykos prie jūros, į sodybą ar kelionės į kitą šalį, kur keičiasi mūsų gyvenimo sąlygos. Dažniau bendraujame su draugais, giminėmis, būdami ilgiau lauke aktyviai kontaktuoja tarpusavyje vaikai. Todėl nereta viduriavimo vasarą priežastis yra žarnyno infekcijos, kurias sukelia patogeninės bakterijos.

Pavojai kelionėje

Kelionėje suviduriuojama dėl pasikeitusio maisto arba su maistu, vandeniu ir iš jo sušaldytų ledukų įvairiuose gėrimuose į organizmą patekusios infekcijos. Be to, keliaudami dažniau pamirštame apie higieną.

Dažniausia infekcinė keliautojų viduriavimo priežastis yra patogeninės žarnyno lazdelės (E. coli), rečiau – salmonelės, šigelės, jersinijos. Taip pat – virusai (rotavirusai, noravirusai) ir pirmuonys (amebos, lamblijos).

Viduriavimas kelionėje toli gražu ne visada yra infekcinė liga. Su šia problema susiduria gana dažnas keliautojas. Lankantis kitoje šalyje, nesusijusi su infekcija viduriavimo priežastis – žarnyno bakterinės floros pasikeitimas, kurį gali išprovokuoti daugelis su kelionėmis susijusių veiksnių:

  • stresas, susijęs su tolimomis kelionėmis;
  • klimato ir laiko juostos kaita;
  • skirtinga vandens sudėtis;
  • įvairūs neįprasti vietinės virtuvės patiekalai, egzotiški vaisiai, kurių norisi paragauti;
  • susiduriame su mums neįprastais mikrobais, kurie patenka į organizmą;

Neinfekcinis viduriavimas, atvykus į naują vietovę, paprastai atsiranda per 2–4 dienas arba ne vėliau kaip per dvi savaites. Viduriuojantis žmogus tuštinasi daugiau nei tris kartus per dieną. Be to, be viduriavimo ir vėmimo gali atsirasti pilvo spazmai, pakilti temperatūra.

Per didelis smaguriavimas vaisiais ir uogomis

Nuo viduriavimo nesame labiau apsidraudę ir vasarodami namuose. Sodyboje ar močiutės darže nuskinta ir čia pat į burną nukeliavusi gražuolė braškė, iškyloje nenuplautomis rankomis paimtas šašlyko gabalėlis ar sumuštinis, gali būti žarnyno problemų priežastis.

Dėl užklupusio infekcinio viduriavimo ne visada kalta prasta higiena – net ir uoliausi švaruoliai, kurie nesiskiria su antibakteriniu rankų geliu, nėra apsaugoti nuo šios bėdos. Karštuoju metų laiku maistas labai greitai genda. Be to, ne visada įmanoma tai nustatyti pagal išvaizdą ar kvapą.

Suviduriuoti galima ir gausiai prisivalgius šviežių vaisių bei uogų. Mat juose yra aktyvių komponentų, kurie turi vidurius laisvinantį poveikį. Saikingai vartojami vaisiai ir daržovės teigiamai veikia virškinimą, minkština išmatas, tačiau per didelis jų kiekis gali pažeisti skrandžio gleivinę ir sukelti viduriavimą. Taip atsitinka dėl didelio organinių vaisių rūgščių kiekio: jos dirgina žarnyno sieneles, aktyvindamos peristaltiką. Dažnai suviduriuojama prisivalgius slyvų, abrikosų, rūgščių obuolių, vynuogių, kriaušių, melionų.

Viduriavimas gali būti pavojingas

Neinfekcinis viduriavimas, kai tuštinimasis padažnėja iki 3–4 kartų per parą, stiprių negalavimų nesukelia, ilgai netrunka ir susidoroti su juo galima patiems. Tačiau jeigu vargina dažnas viduriavimas ir jis tęsiasi ilgiau nei 4 dienas, atsiranda kitų simptomų, reikia skubiai kreiptis į gydymo įstaigą.

 Pykinimas, vėmimas, viduriavimas ir karščiavimas – ir bakterinei, ir virusinei infekcijai būdingi požymiai. Bakterinėmis infekcijomis paprastai sergama sunkiau: pakyla aukštesnė temperatūra, krečia šaltis, kamuoja kūno skausmai, būdingi stipresni pilvo skausmai, suprastėja savijauta, išmatose gali būti kraujo priemaišų.

Žarnyno infekcija užsikrečiama nuo sergančio žmogaus: per užterštomis rankomis pagamintą maistą, per vandenį, užkratas gali plisti per įvairius daiktus, kuriuos lietė sergantis žmogus. Žarnyno infekcijų sukėlėjai gali išlikti ilgą laiką gyvybingi aplinkoje.

Išsiaiškinti, kas sukėlė viduriavimą kelionėje, nėra lengva, todėl kelioniniame pirmosios pagalbos rinkinyje turėtų būti universali priemonė, kuri padėtų esant bet kokios kilmės viduriavimui. Tai labai svarbu, nes viduriavimas ir vėmimas pavojingi: prarandama daug skysčių ir gali išsivystyti dehidratacija (druskų ir skysčių netekimas). Be to, viduriuojant nukenčia absorbcijos procesai.

Kaip gelbėtis?

Net ir viduriavimui pasibaigus žarnynui reikia laiko sureguliuoti virškinimo ir absorbcijos procesus. Todėl kovojant su viduriavimu svarbu ne tik atsikratyti šio negalavimo ir vėmimo, bet ir atkurti normalų virškinimą.

Kovodami su viduriavimu, turime atkurti prarastus skysčius, pašalinti toksinus ir sunaikinti ligas sukeliančius mikrobus ar virusus, tai pat – atkurti pažeistą mikrofloros pusiausvyrą. Viena iš pagalbos priemonių – sorbentai, kurie suriša ir pašalina toksinus bei patogeninius mikroorganizmus.

Jeigu viduriuojant netenkama daug skysčių, būtina gerti rehidracijos tirpalus, padedančius atkurti prarastus skysčius ir svarbius elektrolitus (natrį, kalį, magnį, kalcį). Tokį tirpalą galima įsigyti vaistinėje. Jo neradus, nesunku pasigaminti ir patiems. Litre vandens reikia ištirpinti 1 valgomąjį šaukštą cukraus, 2 arbatinius šaukštelius druskos ir pusę arbatinio šaukštelio sodos. Tirpalą reikia gurkšnoti dažnai (kas 15 minučių), bet po truputį ir mažais gurkšneliais

Bet kokios kilmės viduriavimas sutrikdo žarnyno mikroflorą ir joje padaugėja ligas sukeliančių bakterijų, todėl reikalingi probiotikai – preparatai, kuriuose yra naudingųjų bakterijų arba mieliagrybių Saccharomyces boulardii.

Kuo padeda probiotikai?

Probiotikai padeda ne tik sumažinti žarnyno disbiozę viduriuojant, bet ir apsaugoti organizmą nuo viduriavimą sukeliančių virusų ir bakterijų.

Bakteriniuose probiotikų preparatuose dažniausiai yra dviejų grupių gerųjų bakterijų – laktobakterijų ir bifidobakterijų. Atskira probiotikų grupė yra mieliagrybis Saccharomyces boulardii, kuris nekeičia normalios žarnyno mikrofloros, bet, slinkdamas virškinamuoju traktu, išskiria antibakterines medžiagas, tokiu būdu slopindamas patogeninių ir sąlyginai patogeninių bakterijų augimą.

Šis mieliagrybis yra atsparus skrandžio ir tulžies rūgštims, todėl virškinamajame trakte beveik nepakinta. Saccharomyces boulardii paviršiaus plotas 10 kartų didesnis nei bakterijų, taigi jis geriau apsaugo žarnų sieneles nuo patogenų ir didesnis patogenų sukibimo plotas. Todėl šis mieliagrybis padeda sumažinti viduriavimą, taip pat – išvengti pakartotinės infekcijos.

Dieta viduriuojant

Viduriuojant svarbi tinkama mityba. Naudingos vandenyje virtos košės be sviesto, ypač ryžių košė, kisieliai, džiūvėsiai. Nedera pamiršti skysčių: tinka negazuotas mineralinis vanduo, džiovintų vaisių kompotai, įvairios vaistažolių arbatos, pavyzdžiui, ramunėlių. Arbatą reikia gerti stiprią, be cukraus.

Viduriuojant reikia gaminti virtus arba troškintus patiekalus. Galima valgyti vištieną, kalakutieną, liesą jautieną, neriebią žuvį, tik netinka mėsos sultiniai. Troškinkite cukinijas, baklažanus, morkas. Šviežių daržovių, vaisių ir daržovių sulčių reikėtų atsisakyti. Iš vaisių galima valgyti tik keptą obuolį. Netinkami maisto produktai: pienas, kopūstai, ankštiniai augalai, burokėliai.

Ką galima padaryti, siekiant išvengti viduriavimo

  • Nepatingėkite dažniau nusiplauti rankas, visada su muilu ir karštu vandeniu, ypač kruopščiai plaukite tarpupirščius.
  • Nevalgykite pusiau keptų patiekalų (pavyzdžiui, kepsnių su krauju).
  • Vaisius ir daržoves geriausia nuplauti virintu vandeniu.
  • Į kelionę pasiimkite vandens buteliuose.
  • Negerkite šaltinių ir šulinių vandens. Daugelyje šalių nerekomenduojama gerti vandenį iš čiaupo, nes cheminėmis medžiagomis apdorotas ar bakterijomis užterštas vanduo gali būti ligų šaltinis.
  • Ilgai nepalikite iš šaldytuvo išimtų greitai gendančių maisto produktų (pieno produktų, žuvies, mėsos, padažų).
  • Atsisakykite pyragų ir kitų skanumynų su kremu – būtent tokiame maiste patogenai greitai dauginasi.
  • Jei ruošiatės į iškylą, būtinai pasiimkite šaltkrepšį, be jo karštu oru maistas automobilyje sugenda vos per valandą.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Comments

comments

Powered by Facebook Comments

Susiję straipsniai

Parašykite komentarą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Facebook