Diabetas nesutrukdė susilaukti vaikų

Violeta Pundienė su dukrelėmisDar prieš pirmosios dukrelės gimimą Violeta susirgo diabetu. Žinoma, prisiklausė apie visokiausius pavojus, bet nugalėjo didžiulis troškimas džiaugtis šeima, kurioje klega vaikai. Dabar Vilniaus tarptautinės mokyklos ikimokyklinukų mokytoja Violeta Pundienė kartu su vyru augina dvi dukrytes: beveik 6 metų Elingą ir pusantrų – Ivetą

– Gal papasakotum apie diabetą. Tikriausiai patyrei šoką, kai sužinojai, kad sergi?

Diabetu susirgau beveik prieš 8 metus – apie ligą sužinojau pora dienų po Kalėdų. Tikrai buvau šokiruota, nes anksčiau apie diabetą nebuvau nė girdėjusi. Nei iš pažįstamų, nei iš giminių niekas nesirgo. Iš pradžių net nesupratau, kodėl visi taip pergyvena. Tik tuomet,  kai pradėjau pati skaityti apie šią ligą ir daugiau domėtis – pasidarė labai baisu. Dabar kažkaip su ja gyvenu ir net negalvoju, kad kas nors galėtų būti kitaip.

– Kaip pasikeitė tavo įpročiai ir kaip prisitaikei prie šios ligos?

Tai buvo ilgas ir sudėtingas periodas. Iš pradžių teko priprasti valgant kaskart leistis insuliną ir išmokti skaičiuoti angliavandenius. Žinoma, teko daug ko atsisakyti. Tačiau prie visko palaipsniui priprantama.

– Ar nedvejojai gimdyti, ką sakė gydytojai? Ar labai rizikavai savo ir būsimų vaikų sveikata?

Gimdyti tikrai nedvejojau. Abi mergaitės buvo labai laukiamos, nors teko išgirsti įvairių gydytojų nuomonių. Vieni sakė, kad viskas bus gerai, tik reikia tinkamai save prižiūrėti, o kiti gąsdino ir vis primindavo, kas blogiausia gali nutikti. Dar daugiau neigiamos gydytojų reakcijos sulaukiau, kai pastojau antrą kartą. Teko išgirsti pasvarstymų: kam man to reikia, juk turiu vieną sveiką dukrytę ir jos man turėtų būti gana.

Rizika buvo nemaža. Didelė persileidimo tikimybė, galimybė, kad kūdikis sirgs diabetu, grėsmė mano sveikatai ir t.t.

– Ar nėštumai buvo kuo nors ypatingi, gal reikėjo papildomai savimi rūpintis?

Kaip ir bet koks kitas nėštumas, kai besilaukiančioji turi kokią nors lėtinę ligą. Du kartus per nėštumą teko gultis į ligoninę, nes keisdavosi insulino poreikis, reikėjo dažniau atlikti kai kuriuos tyrimus, daugiau ilsėtis.

Pirmasis nėštumas buvo lengvesnis. Antrojo nėštumo periodu turėjau kai kurių sveikatos problemų, bet po gimdymo viskas susitvarkė.

– Sakei, kad domiesi sveika mityba. Papasakok, kaip pasikeitė tavo šeimos mityba. Ar visiškai nevalgote saldumynų, dar kokių produktų?

Pati beveik nevartoju cukraus ir valgau labai daug daržovių, vaisių, kurių parsivežame iš kaimo. Maistą gaminu pati, todėl riebalų kiekį sumažinu iki minimumo. Taip maitinasi ir mergaitės – nuo pat mažens. Geriame daug vandens. Žinoma, dukrytės kartais ir saldainių suvalgo, tačiau juos ribojame (kaip ir kitus saldumynus).

– Ar  dukrelės dažnai suserga? Kaip rūpiniesi, kad neužkluptų peršalimo ligos?

Peršalimo ligomis serga abi – taip pat, kaip ir kiti vaikai. Sirgdamos geriame arbatėles su medumi, šiltai laikom kojytes. Jei nepadeda, tuomet kreipiamės į gydytojus. Geriame ir vitaminus, bet tik šaltuoju sezonu, nes vasarą jų gauname iš vaisių ir uogų.

– Kaip mergaitėms sekasi darželyje?

Elingai darželyje labai patinka ir ji labai noriai ten eina. Iveta dar tik pradėjo lankyti darželį ir nors sunkiai rytais išsiskiriam, bet manau, kad jai ten patinka. Kai ateinu pasiimti, niekada neskuba namo.

– Esi pedagogė, kaip auklėji savo vaikus, gal kokia sistema vadovaujiesi?  Kaip sutaikai susipykusias dukreles?

Vaikų auklėjimas turbūt vienas sudėtingiausių darbų. Sistemos neturiu, tačiau visuomet stengiuosi mergaitėms sukurti emociškai saugią aplinką, kad visada gerai jaustųsi, nebijotų pasipasakoti, kas slegia. Stengiuosi, kad jos nebijotų pasitarti, jei kas nepavyksta, dalintųsi tuo, kas džiugina ir kas liūdina. Žinoma, mes pasibaram, bet daug kalbamės ir viską išsiaiškiname (ypač su Elinga). O susipykusios tarpusavyje, jos gana greitai susitaiko pačios. Man dažnai net nereikia įsikišti. Elinga jau gudri ir moka susikalbėti su sese, kad abi jaustųsi patenkintos.

– Elinga šoka ritminius šokius. Šie šokiai buvo tavo ar dukrelės idėja?

Mokytis ritminių šokių Elinga nusprendė pati. Labai jau norėjo šokti. Iš pradžių galvojom apie baletą. Bet kai pradėjom lankyti darželį ir pamatėm tuos šokius, ji iškart užsidegė. Elingai labai gerai sekasi ir labai noriai eina į šokių užsiėmimus. Nors vis dar užsimena, kad traukia ir baletas.

– Kokias problemas patiri sirgdama diabetu ir augindama vaikus? Kas labiausiai kelia nerimą?

Šiuo metu didelės problemos nekankina ir viskas gerai. Bet vis pergyvenu, kad nors jos abi būtų sveikos ir nė viena nesusirgtų diabetu.

Kalbėjosi Ieva Grabauskienė

Atsisiųsk žurnalą PDF formatu: Mama ir vaikas 2013 m. ruduo

Comments

comments

Powered by Facebook Comments

Susiję straipsniai

Parašykite komentarą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Facebook