Efektyviausia apsauga nuo gripo – skiepai

Skiepai- apsauga nuo gripoRekomenduojama skiepyti vaikus nuo 6 mėn. Ypač skiepai svarbūs  mokyklinio amžiaus vaikams, kurie dažniausiai serga ir  platina gripo virusą. Turėtų pasiskiepyti nėščiosios ir galinčios pastoti gripo epidemijos metu moterys. Paprastai gripo epidemijos Lietuvoje kyla gruodžio – kovo mėnesiais, taigi geriausia skiepytis rudenį (spalio, lapkričio mėnesiais), kad žmogaus organizme iki epidemijos pradžios suspėtų susidaryti pakankamai stiprus imunitetas.

Nemokamai sezoninio gripo vakcina gali pasiskiepyti rizikos grupėms priklausantys asmenys, tarp kurių –  ir nėščiosios, sergantieji lėtinėmis ligomis, sveikatos priežiūros sistemos darbuotojai. Sveikatos apsaugos ministerija primena, kad visi norintys pasiskiepyti turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.

2011–2012 m. sezono praėjusios savaitės bendras Lietuvos
sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis 41,61 atv./10 000 gyventojų.

Sezoninis gripas – užkrečiama virusinė liga, žiemos mėnesiais Europoje dažniausiai tampanti epidemija. Tai – viena rimčiausių ir labiausiai paplitusių užkrečiamųjų ligų, taip pat viena svarbiausių sergamumo ir mirtingumo visose valstybėse priežasčių. Kai kuriais atvejais, įvykus komplikacijoms, nesunki kvėpavimo takų infekcija gali virsti sunkiu plaučių uždegimu arba gali išsivystyti kitų antrinių komplikacijų, kurios kartais baigiasi mirtimi. Sergant gripu paūmėja daugelis lėtinių ligų. Mokslinių tyrimų duomenimis, mirtingumas nuo gripo siekia 0,05-0,1%, tačiau dažnai mirties priežastimi konstatuojamos lėtinės kvėpavimo takų ar širdies kraujagyslių sistemų ligos, o ne jų paūmėjimą sukėlęs gripas.

Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai pabrėžia, kad sezoninio gripo poveikį galima sušvelninti vakcinomis. Tai veiksmingiausia gripo profilaktikos priemonė. Skiepijimas turi du tikslus: apsaugoti žmogų ir valdyti užkrečiamųjų ligų plitimą visuomenėje. Vakcinos nuo gripo efektyvumas siekia 80%. Persirgus susidaro ilgalaikis poinfekcinis imunitetas. Tačiau jis neapsaugo nuo pasikeitusios gripo virusų antigeninės sudėties, todėl skiepytis reikia kasmet. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekspertų grupės reguliariai peržiūri vakcinų sudėtį.

Paprastai gripo epidemijos Lietuvoje kyla gruodžio – kovo mėnesiais, taigi geriausia skiepytis rudenį (spalio, lapkričio mėnesiais), kad žmogaus organizme iki epidemijos pradžios suspėtų susidaryti pakankamai stiprus imunitetas. Imuniteto susidarymas priklauso nuo pačios vakcinos kokybės, nuo skiepijimo atlikimo
terminų ir technikos, besiskiepijančio sveikatos būklės, kaip senai sirgote kokia nors liga ar susergama tuoj po skiepijimo. Pasiskiepijus gripo vakcina, imunitetas organizme susiformuoja maždaug per 2 savaites, didžiausias antikūnų kiekis susidaro 4-6 savaitę po injekcijos.

Pasitarus su gydytoju, verta skiepytis ir prasidėjus epidemijai, nes apsikrėtus gripu, vakcina sumažina galimų gripo komplikacijų tikimybę.

PSO skiepytis nuo gripo ypač rekomenduoja šiems rizikos grupių asmenims bei jų šeimos nariams:

• 65 m. ir vyresniems asmenims;

• asmenims iki 65 m., sergantiems lėtinėmis (širdies kraujagyslių, plaučių ligomis, bronchine astma, metabolinėmis, inkstų ligomis, cukriniu diabetu, asmenims, kuriems yra imunodeficitinė būklė) ligomis;

• dirbantiems dažnai žmonių lankomose vietose (medicinos įstaigų personalas ir kt.);

Nerekomenduojama skiepytis nuo gripo:

• jei jau susidūrėte su alergine reakcija gripo vakcinai;

• jei esate alergiškas kiaušinio baltymui;

Informacija apie gripą – http://www.sam.lt/index.php?1318069766

Comments

comments

Powered by Facebook Comments

Susiję straipsniai

Parašykite komentarą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Facebook