Geriamasis vanduo – sveikatai

Pregnant woman sitting in bedroom with glass of water smilingTikriausiai atsimename mokykloje per chemijos pamokas išmoktą vandens formulę ­– H2O, bet turbūt ne visi įsivaizduojame, koks jis svarbus ir gyvybiškai reikalingas mūsų gyvenimui ir sveikatai. Be maisto žmogus gali išgyventi kelias savaites ar net mėnesius, bet be vandens gali numirti per keletą dienų. Vanduo, kaip ir oras – pagrindinis gyvybės ir geros sveikatos šaltinis.

Daugiausia žmogaus kūno svorio (apie 60–70 proc.) sudaro vanduo. Organizmo gyvybinėms funkcijoms palaikyti svarbus pakankamas geriamojo vandens kiekis. Net menkiausias troškulys įspėja, kad organizmui trūksta vandens. Kasdien prarandame apie 3 litrus vandens: 0,6 litro netenkame su prakaitu, 0,2 litro su išmatomis, 1,5 litro per inkstus ir maždaug 0,3 litro su iškvėptu oru. Visi organizmo gyvybiniai procesai gali vykti tik tada, kai ląstelėse pakanka vandens. Jis būtinas maisto virškinimui – vidutiniškai per dieną išskiriama 1,5 litro seilių, 2,5 litro skrandžio sulčių, 0,5 litro tulžies,  0,7 litro kasos sulčių ir 3 litrai plonojo žarnyno sulčių.

Vanduo – mineralinių medžiagų ir vitaminų tirpiklis. Jei organizmui trūksta bent 1 proc. vandens, kyla pavojus širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemai, o netekus apie 15 proc. vandens, galime žūti apsinuodiję savo medžiagų apykaitos produktais.

Pasak mokslininkų, dehidratacija (vandens netekimas) skatina nuodingų medžiagų kaupimąsi inkstuose, smegenyse, odoje, sąnariuose, kepenyse ir kituose organuose. Vanduo perneša įvairias toksines medžiagas iš įvairių organų į kepenis ar inkstus, kurie jas pašalina. Jis padeda sumažinti širdies  priepuolių ir insulto riziką, nes skystina kraują ir apsaugo nuo krešulių susidarymo. Žmogaus kūnas neturi vandens atsargų, todėl kiekvieną dieną turime išgerti prarastą vandens kiekį. Be to, su geriamuoju vandeniu gauname apie pusę reikiamos mineralinių medžiagų paros normos.

Sveikatos apsaugos ministerijos parengtos maisto piramidės apačioje nupieštos 8 stiklinės vandens – tai gyvybiškai būtinas kiekis ląstelėms. Vandens gauname ir su įvairiais maisto produktais: daržovėse ir vaisiuose jo yra apie 90 proc. masės, duonoje – 40 proc., mėsoje 45–65 proc.

Lietuva – vienintelė iš Baltijos ir Europos šalių viešajam vandens tiekimui naudoja tik požeminį (giluminį) geriamąjį vandenį. Požeminio vandens kokybė geresnė negu paviršinio, nes požeminis vanduo daug geriau apsaugotas nuo mikrobiologinės bei cheminės taršos –be to, jo kokybė nuolat kontroliuojama. Kitos valstybės dažniausiai naudoja valytą ir cheminėmis medžiagomis apdorotą paviršinį upių ar ežerų vandenį. Net JAV savo piliečiams tiekia maždaug 80 proc. cheminiu būdu apdoroto paviršinio vandens.

Geriamojo vandens problemos Lietuvoje

Lietuvos specialistams rūpestį kelia kurių šalies rajonų vandentiekių (ypač mažų) vandens kokybė. Ji nepakankama dėl pernelyg didelio geležies, mangano, sulfatų, amonio kiekio ir drumstumo. Tai nekelia pavojaus žmogaus sveikatai, bet gali suprastinti vandens kvapą, skonį ir spalvą. Nuo per didelio geležies kiekio vanduo tampa rusvas ir drumstas, neskanus, paruduoja vonios, kriauklės, sunkiau skalbti.

Šiaurės Vakarų Lietuvos vandenvietėse per didelis fluoro kiekis. Pakankamas fluoro kiekis apsaugo dantis nuo ėduonies, o perteklius sukelia fluorozę bei sutrikdo kalcio ir magnio apykaitą. Ypač jis gali būti pavojingas ikimokyklinio amžiaus vaikams, nes gali išsivystyti dantų fluorozė bei antinksčių, kasos ir skydliaukės veiklos sutrikimai.

Fluorozės požymis – baltos linijos ir įvairių spalvų dėmės ant pažeisto dantų emalio. PSO rekomenduojama optimali fluorido koncentracija geriamajame vandenyje – 0,5–08 mg/l. Todėl reikia atsakingai rinktis dantų pastą, dantų želė, burnos skalavimo skysčius ir maisto produktus su fluoru (jūros kopūstai, žalioji arbata, salotos, špinatai, krevetės, jūros žuvys, žirniai, žuvies konservai). Prisiminkite, kad fluoras veikia dvejopai: maži jo kiekiai saugo dantis, o dideli gadina emalį, kietuosius dantų audinius.

Ar kietas vanduo kenkia sveikatai?

Klaidinga manoma, kad kietas vanduo kenkia sveikatai. Vandens kietumo norma galiojo sovietmečiu dėl nuosėdų žalos buitinei technikai ir vamzdynams.

Vandens kietumą lemia kalcio ir magnio druskų koncentracija. Jei ji didelė, nuosėdomis apsineša vamzdynai, genda buitinė technika, o virinant vandenį šios druskos nusėda ant puodų ar arbatinukų sienelių. Bet žmogus – ne puodas ir ne arbatinukas, jame kalkės neišsiskiria, todėl ir nekenkia sveikatai.

Pagal statistinius duomenis, kietą vandenį vartojantys žmonės nuo širdies ir kraujagyslių ligų miršta  net 25 proc. mažiau nei nuo kitų. Kartais per didelis kalcio kiekis, dažniausiai gaunamas su įvairiais maisto produktais (ypač pieno), gali prisidėti prie aterosklerozės ar inkstų akmenligės vystymosi.

Šulinių vandenyje – mirtinas pavojus

Bene didžiausią rūpestį Lietuvos sveikatos specialistams kelia šachtinių šulinių vanduo, kurį vis dar vartoja 1 mln. kaimo gyventojų. Negiliuose šuliniuose gruntinis vanduo susikaupia iš paviršinių sluoksnių, kuriuos teršia įvairios cheminės, organinės medžiagos bei pavasarinio polaidžio vandenys. Todėl šachtinių šulinių vandenyje aptinkama ne tik mikrobų, bet ir sveikatai pavojingų cheminių medžiagų. Per didelis nitratų kiekis gali sukelti kūdikių mirtį ar vėžinius susirgimus. Tokį šulinio vandenį geriau vartoti tik buities darbams (namų ruošai, daržų laistymui ir t.t.), o maisto gaminimui ar gėrimui rekomenduojamas prekybos vietose įsigytas vanduo.

Informaciją pagal Pasaulio sveikatos organizacijos medžiagą ir kitus šaltinius parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos administratorė Liucija Urbonienė

Comments

comments

Powered by Facebook Comments

Susiję straipsniai

Parašykite komentarą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Facebook