Gimdos kaklelio vėžys – kaip išvengti?

Gimdos kaklelio vėžys - simptomaiGimdos kaklelio vėžio šiandien galima išvengti. Tereikia atlikti prevencinius tyrimus. Deja, ši liga antra iš labiausiai paplitusių moterų ginekologinių onkologinių ligų Lietuvoje.
Gimdos kaklelio navikai susidaro imant intensyviai daugintis ląstelėms, tuomet susiformuoja jų sankaupa – navikas.
Gimdos kaklelis išklotas plokščio ir liaukinio epitelio ląstelių sluoksnio, jame ir prasideda vėžys. Atsiradus pirmiesiems ląstelių pokyčiams akivaizdi ikivėžinė būklė ir vėliau atsiranda navikas. Gimdos kaklelio vėžys yra dviejų tipų:

  • Plokščialąstelinis vėžys – išsivysto iš plokščio epitelio ląstelių. Jis kamuoja apie 80-90 proc. gimdos kaklelio vėžiu susirgusias moteris.
  • Adenokarcinoma – vystosi iš liaukinių ląstelių.

Kuri moteris labiausiai rizikuoja?
Gimdos kaklelio vėžys – viena iš nedaugelio onkologinių ligų, kurios priežastis žinoma. Pagrindinis ligos sukėlėjas – žmogaus papilomos virusas (ŽPV).
Mokslininkai nustatė daugiau kaip 100 pavojingų ŽPV tipų, tačiau tik 14-a jų kelia didelę gimdos kaklelio vėžio grėsmę. Jie sukelia 99 proc. visų gimdos kaklelio vėžio ligų. Pavojingiausi –16 ir 18 ŽPV tipai.
Užsikrėsti šiuo virusu gali kiekviena lytiškai aktyvi moteris, bet ne visos imlios vienodai.  Tai priklauso nuo moters ir vyro lytinių partnerių skaičiaus: kuo jų daugiau, tuo rizika didesnė. Todėl galima užsikrėsti ir nuo vienintelio partnerio.
Virusas lengviau ir greičiau pažeidžia gimdymo metu labiausiai pažeistą kaklelio vietą. Taigi įtakos turi ir gimdymų kiekis.
Užsikrėsti galima ir lytiškai nesantykiaujant – dėl itin artimo kontakto su užsikrėtusiuoju ŽPV.

Ikivėžinius pokyčius lemia ir kiti veiksniai

– Tikimybę susirgti gimdos kaklelio vėžiu 2 kartus padidina – rūkymas. Tabako degimo produktai pažeidžia gimdos kaklelio ląstelių struktūrą bei silpnina organizmo imunitetą. Ypač pavojinga rūkyti ilgai ir daug bei buti prirūkytoje aplinkoje. Metusioms rūkyti moterims dažnai išnyksta ir gimdos kaklelio pažeidimai.
– Pavojinga ilgai vartoti hormoninius kontraceptikus – ypač rizikuoja jau užsikrėtusi ŽPV moteris. Mat slopindami imunitetą hormoniniai kontraceptikai trukdo virusui išnykti savaime. Rizikos laipsnis priklauso nuo hormoninių kontraceptikų vartojimo trukmės.
– Silpna imuninė sistema dėl specifinių vaistų vartojamo gydant autoimunines ligas bei po organų transplantacijų (rizika didėja du kartus). Žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV/AIDS) užsikrėtusios moterys gimdos kaklelio vėžiu suserga 6 kartus dažniau.

Gimdos kaklelio vėžio požymiai
Dažniausiai ikivėžiniai gimdos kaklelio pokyčiai simptomų nesukelia, tačiau galima pastebėti kai kuriuos požymius. Verta apsilankyti pas gydytoją, jei:
– kraujuojate tarp mėnesinių;
– kraujuoja po lytinių santykių, dušo ar ginekologinio tyrimo;
– kamuoja su mėnesinėmis nesusijęs dubens skausmas;
– pasirodė neįprastos išskyros su kraujo priemaiša ar be jo;
–dažniau šlapinatės arba šlapimas išteka nevalingai;
– šlapinantis skauda.
Ar gali moteris išvengti šios ligos?
Galimybę užsikrėsti sumažina ŽPV profilaktiniai skiepai, saugus seksas, barjerinė kontracepcija, tačiau šimtaprocentinės sėkmės šios priemonės negarantuoja. Todėl labai svarbūs profilaktiniai tyrimai, kuriais galima nustatyti gimdos kaklelio pokyčius. Tai gimdos kaklelio įprastinis citologinis ar skystųjų terpių PAP tyrimas bei didelės onkologinės rizikos ŽPV tyrimas.
Lietuvoje nuo 2004 m. vykdoma valstybės finansuojama gimdos kaklelio vėžio patikros programa. Pagal ją citologinis PAP tepinėlio tyrimas 25-60 metų moterims atliekamas kas tris metus. Tačiau PAP tyrimo ne visada pakanka – vadovaujantis pasauliniais klinikiniais tyrimais, gimdos kaklelio vėžiu suserga kas trečia moteris, kuriai atliktas įprastinis PAP tyrimas neparodė pokyčių. Todėl būtų gerai, kad moteris savo iniciatyva atliktų didelės onkologinės rizikos ŽPV tyrimą 16 ir 18 tipams nustatyti.

Ligos gydymas Lietuvoje
Ikivėžinių gimdos kaklelio pokyčių gydymas priklauso nuo jų masto, nuo to, ar moteris yra užsikrėtusi didelės onkologinės rizikos ŽPV. Reikšmės turi ir amžius, sveikatos būklė, ar moteris ketina turėti vaikų.

Ikivėžiniai gimdos kaklelio pokyčiai gali būti gydomi kriochirurgija (patologinis audinys suardomas šalčiu), kauterizacija (prideginimas ar išpjovimas elektra) bei lazerio chirurgija (išgarinama ar išpjaunama lazeriu). Pakitęs audinys sunaikinamas arba pašalinamas. Dažniausiai pakitę audiniai šalinami kilpine elektrochirurgine  procedūra ar gimdos kaklelio konizacija. Taip kartu pašalinami ir gilesni gimdos kaklelio audiniai, kurie po operacijos ištiriami.
Gimdos kaklelio vėžio gydymui dažniausiai taikoma chirurginė, spindulinė ar chemospindulinė terapija.

Jeigu nustatomas ankstyvųjų stadijų vėžys (tik gimdos kaklelio paviršiuje), atliekama nedidelė operacija –  gimdos kaklelio konizacija. Jei vėžys giliau įsiskverbęs į gimdos kaklelio audinius, gali būti pašalinta visa gimda, ją laikantys aplinkiniai raiščiai, dalis makšties, dubens limfmazgiai. Kiaušidės dažniausiai išsaugomos.

Jei gimdos kaklelio vėžys išplitęs į gretimus audinius, taikoma spindulinė terapija (radioterapija) – švitinimas. Jis reikalingas ir tuomet, kai negalima operuoti arba jei pacientė atsisako operacijos.
Kartais spindulinė terapija derinama su chemoterapija – chemospindulinis gydymas. Jis skiriamas, kai ligos židinys yra didelis arba liga išplinta už gimdos kaklelio ribų.

Chemoterapija – tai gydymas priešvėžiniais vaistais. Jų dažniausiai prireikia tada, kai vėžys yra išplitęs į kitus organus arba atsinaujina po gydymo.

Comments

comments

Powered by Facebook Comments

Susiję straipsniai

Parašykite komentarą


*

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>

Facebook