Gydytojai apie karščio pavojus ir sveikatą

happy familyUžsitęsus karščiams, greitosios pagalbos medikai į skubios pagalbos priėmimo skyrius atveža daug  alpusių žmonių. Nuo karščio sunegaluojama  darbovietėse, viešajame transporte ar gatvėje. Padaugėjo sergančiųjų peršalimo, viršutinių kvėpavimo takų ligomis.

Kaip elgtis per karščius, kaip pasirūpinti vaikais, pataria Medicinos diagnostikos ir gydymo centro terapeutė Aušra Gervickaitė.

Ne visi vienodai pakeliame karščius. Kokiems  žmonėms sunkiausia? Kaip į karštį reaguoja vaikas ir kūdikis?

Kūdikiai ir vaikai labai jautrūs karščiui. Mažų vaikų organizmo termoreguliacija dar nėra susiformavusi. Ji tobulėja visus pirmuosius gyvenimo metus. Be to, mažų vaikų temperatūra priklauso ir nuo aplinkos temperatūros: taigi karštyje vaiko temperatūra gali būti didesnė nei 37 °C. Kūdikis greičiau įkaista dar ir dėl to, kad jo kūno paviršius didesnis nei kūno masė. Be to, kūdikis nejaučia troškulio. Todėl mažas vaikas greitai gali perkaisti ir patirti šilumos smūgį.

Labai karštu oru nuo hipertermijos (kūno temperatūra per 37 °C) kasmet pasaulyje miršta šimtai žmonių. Dauguma jų vyresni kaip 55 metų.

Jautriausi karščiams vyresni žmonės, maži vaikai, taip pat sergantieji lėtinėmis ligomis, ypač širdies, vartojantys vaistus, nutukę, sportininkai ir dirbantys lauke. Vyresnio amžiaus žmonių organizmo kompensacinės galimybės sutrinka, nes jie dažniausiai serga lėtinėmis ligomis, vartoja įvairius dehidrataciją sukeliančius vaistus. Todėl jie greitai patiria šilumos smūgį.

Jautresni karščiams ne tik turintys antsvorio, bet ir per mažo svorio suaugusieji. Karštis pavojingas ir  piktnaudžiaujantiems alkoholiu (jie praranda daug skysčių).

– Kokios ligos kelia pavojų karštyje?

– Minėjau, kad didžiausias pavojus gresia sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Per karščius dažnai ištinka insultas arba infarktas. Sunkiai karštį pakelia sergantys širdies nepakankamumu, aukštą kraujospūdį turintys žmonės. Paprastai jiems ribojamas skysčių ir druskų kiekis maiste. Dėl karštyje padidėjusio prakaitavimo netenkama įvairių mikroelementų. Vartojant raminamuosius, diuretikus (šlapimą varančius vaistus), kraujospūdį mažinančius vaistus, sunkiau atvėsinti kūną. Taip pat kaitra pavojinga sergantiems plaučių, inkstų, kraujo ligomis, nusilpusiems ir karščiuojantiems žmonėms.

Sergantieji hipertenzija, išemine širdies liga, širdies nepakankamumu, patyrusieji miokardo infarktą turi vykdyti visus šeimos gydytojo ar kardiologo nurodymus, gerti paskirtus vaistus (ypač kraują skystinančius).

Būtina nuolat stebėti arterinį kraujo spaudimą, visada turėti greitai kraujospūdį mažinančių vaistų. Sergantieji išemine širdies liga, turėtų pasirūpinti vaistais, jeigu ištiktų stenokardijos priepuolis.

Šeimos gydytojas patars kiekvienam pagal jo vartojamus vaistus ir sveikatos būklę ir t. t.

Kaip organizmas reaguoja į kaitrą? Kokie perkaitimo simptomai?

– Karštomis vasaros dienomis paprastai pakyla ir atmosferos slėgis, sumažėja oro drėgmė, daugiau prakaituojame. Todėl pradeda trūkti skysčių, atsiranda kiti negalavimai: pakyla arterinis kraujospūdis, smegenims trūksta deguonies.

Gausiai prakaituodami netenkame ir mikroelementų, todėl sutrinka elektrolitų pusiausvyra. Sutirštėja kraujas, gali susiformuoti kraujo krešuliai, kurie užkemša širdies ir smegenų kraujagysles. Vyresniems žmonėms vystosi aterosklerozė, todėl padidėja kraujo klampumas ir per karščius gali dažniau kilti kiti sutrikimai. Greičiau perkaistama ir dėl odos senėjimo sutrikusios prakaito liaukų veiklos.

Šilumos perteklių šalina karštyje išsiplėtę ir priplūdę kraujo odos kapiliarai. Dar labiau kylant temperatūrai, oda pradeda prakaituoti: garuodamas vanduo sunaudoja šilumos perteklių ir apsaugo organizmą nuo perkaitimo. Be to, kai oro temperatūra aukštesnė nei odos, pakyla vidinė kūno temperatūra. Pvz., labai drėgnu oru prakaitas mažiau garuoja, todėl organizmui sunku atvėsti. Jeigu trūks skysčių, gausiai prakaituodami patirsime dehidrataciją. Tuomet kūno temperatūra pakils labai greitai. Labai aukšta kūno temperatūra pavojinga: pažeidžia smegenis ir kitus gyvybiškai svarbius organus.

Perkaitimo simptomai: pykinimas, vėmimas, nuovargis, silpnumas, galvos skausmas ir svaigimas, raumenų mėšlungis ir skausmas. Šilumos smūgis gali ištikti staiga, be jokių išankstinių simptomų. Šilumos smūgio simptomai : oda tampa karšta, sausa, parausta, pakyla kūno temperatūra, pagreitėja pulsas, žmogus sunkiai kvėpuoja, gali pasijusti sumišęs, susijaudinti, prarasti orientaciją, gali prasidėti traukulių priepuolis, ištikti koma.

– Kaip suteikti pirmąją pagalbą patyrusiam šilumos smūgį žmogui?

Pirmoji pagalba ištikus šilumos smūgiui – atvėsinti perkaitusį žmogų. Paguldykite arba nuveskite į šešėlį, kur vėsiau, atsagstykite, nurenkite drabužius, ant kūno uždėkite vėsiu vandeniu sudrėkintus rankšluosčius, ant pažastų ir kirkšnių padėkite ledo paketėlius.  Jei žmogus gali gerti, duokite šalto vandens arba kitų gėrimų be alkoholio ir kofeino. Stebėkite kūno temperatūrą ir aušinkite, kol ji nukris iki 38,3–38,8 °C. Taip pat kvieskite greitąją pagalbą.

– Kiek reikia gerti karštą dieną ir ar visiems vienodai?

– Sveikam žmogui karštą vasaros dieną patariama išgerti daugiau kaip 3 l skysčių (maždaug 1 stiklinę kas valandą). Sergantieji širdies kraujagyslių ligomis turėtų mažiau vartoti druskos ir skysčių. Tai itin svarbu sergantiems širdies nepakankamumu. Mat jiems gausūs skysčiai didina širdies krūvį, kurį sunku įveikti dėl to, kad šių ligonių nusilpęs širdies raumuo. Kiek galima suvartoti skysčių karštomis dienomis, kiekvienam reikėtų pasitarti su šeimos gydytoju. Paprastai tokiems ligoniams didinti skysčių kiekio nerekomenduojama.

– Kokias dažniausias klaidas darome per karščius?

  • Būname saulėje karščiausiu metu (11–16 val.), neleidžiame odai palaipsniui įprasti prie saulės spindulių, todėl galime nusideginti.
  • Per mažai vartojame skysčių arba jie su kofeinu, geriame alkoholio.
  • Maži vaikai paliekami be priežiūros. Vaikas greičiau perkaista, o karštis jo sveikatai labai pavojingas.
  • Gamtoje valgome greitai karštyje gendančius maisto produktus (pieno, konditerijos gaminius), todėl kyla žarnyno infekcijų pavojus.
  • Įkaitę saulėje, šokame į šaltą vandenį. Tai organizmui sukelia stresą ir gali atsirasti raumenų spazmai.

– Kokios dažniausios tėvų klaidos, dėl kurių vaikas perkaista, patiria šilumos ar saulės smūgį? Kokia pirmoji pagalba?

– Kūdikiai ir maži vaikai kartais paliekami užrakinti automobilyje. Jie gali greitai nukentėti, nes temperatūra užrakintame automobilyje greitai pakyla iki pavojingo lygio. Todėl tėvai turi elgtis atsakingai. Be to, kai nevažiuojate, automobilį visada laikykite užrakintą, kad vaikai negalėtų įlipti ir įstrigti jame.

Poilsiaudami prie vandens su vaikais tėvai dažnai jau pirmomis dienomis ištisai mėgaujasi saule, nors reikėtų pratintis po keliolika minučių. Nedera kaitintis aktyviausios saulės valandomis (nuo 11–16 val.), nes gali nudegti oda. Dar viena tėvų klaida -vaikai išleidžiami į paplūdimį be galvos apdangalų.

Tėvai turi prisiminti, kad mažas vaikas nejaučia troškulio, todėl neprašo gerti. Taigi tėvams dera nuolat siūlyti vaikui gėrimų.

Kūdikiai apskritai neturėtų būti saulėje. Mat apsauginė nuo saulės odos funkcija susiformuoja tik nuo 13 metų. Tad ir didesnis vaikas paplūdimyje arba kieme turėtų būti su galvos apdangalu. Nepridengtas vietas reikėtų tepti apsauginiu kremu keletą kartų per dieną, nes vaikui žaidžiant ir pliuškenantis vandenyje apsauginė plėvelė nusitrina. Svarbiausia – nepalikti vaiko be priežiūros, nuolat stebėti ir nepamiršti duoti gėrimų.

Šilumos smūgį patyrusio vaiko kūno temperatūra pakyla iki 40 °C, pakinta elgesys, vaikas būna neramus, susijaudinęs, išsausėja ir parausta oda, dažniau plaka širdis, pasunkėja kvėpavimas, sunkiais atvejais gali ištikti traukuliai arba koma.

Pirmoji pagalba vaikui tokia kaip ir suaugusiajam: reikia nunešti į vėsesnę vietą, nurengti drabužius, uždėti ant kūno vėsius drėgnus rankšluosčius arba paklodes. Jei vaikas gali gerti, duoti vėsaus vandens. Svarbu  stebėti kūno temperatūrą ir vėsinti, kol ji ims kristi. Ir, žinoma, skubiai kviesti greitąją medicinos pagalbą.

– Kaip neperkaisti  karštą vasaros dieną automobilyje?

–  Pirmiausia, karštyje stenkitės mažiau laiko praleisti automobilyje. Mat labai susilpnėja vairuotojo dėmesys, sutrinka reakcija ir gali įvykti avarija.

Ilgai važiuojant automobiliu, nuo karščio išgelbės kondicionierius. Tik oro salone staigiai neatšaldykite, geriau temperatūrą mažinkite nuosekliai. Pvz., jeigu oro temperatūra 25 °C šilumos, iš pradžių automobilyje nustatykite 23 °C , po to mažinkite iki 20. Optimalus temperatūrų skirtumas – 5 laipsniai. Nepatariama vėsintis automobilyje atvėrus langus, ypač mieste. Į vidų pateks įvairių teršalų, kuriuos įkvėpsite. Be to, gali perpūsti. Nebent – šiltą vasaros vakarą tuščiame kelyje riedant nedideliu greičiu. Vairuotojai turėtų pakankamai gerti vėsių skysčių (4 l/d.), vengti kofeino, aštraus, sūraus maisto, sustoti pavėsyje poilsio pertraukėlei.

– Karštas ir tvankus oras trukdo susikaupti, dirbti. Kaip gelbėtis nuo karščio darbe?

– Ypač dirbantiems kompiuteriu, reikėtų kas 45 min. daryti 10 min. pertraukėles bei mažinti darbo intensyvumą. Taip pat gerti daug vėsių skysčių – daugiau kaip 3 l per dieną (1 stiklinę kas valandą). Anksti ryte išvėdinkite patalpas. Jei turite oro kondicionierius, pasirinkite optimalią temperatūrą – iki 23 °C. Nepamirškite, kad aplinkos ir vidaus temperatūra turėtų skirtis tik 5 laipsniais. Labiau šaldydami orą, galite peršalti (atsiras kosulys, gerklės skausmas, gali užkimti balsas). Ypač pavojingi sveikatai staigūs temperatūros pokyčiai – kai įkaitę patenkame į šaltą aplinką. Be to, kondicionieriai sausina odą, paūmėja odos ligos, atsiranda akių sausumas.

Septyni svarbiausi patarimai, kaip elgtis per karščius:

1. Gerkite daug skysčių – vandenį (mineralizuotą) ar vaisių (slyvų), daržovių (pomidorų) sultis, kuriose daugiau kalio. Kasdien išgerkite mažiausiai aštuonias stiklines.

2. Venkite gėrimų su kofeinu ir alkoholio, nes prarasite dar daugiau skysčių.

3. Valgykite šviežią maistą, greitai gendančius produktus laikykite šaldytuve.

4. Jei namuose ar bute nėra ventiliatoriaus ar oro kondicionieriaus, naktį atidarykite langus; sudarykite skersvėjį; uždarykite langus, užtraukite užuolaidas, žaliuzes, kai spigina tiesioginiai saulės spinduliai.

5. Dėvėkite plačiabrylius galvos apdangalus (skrybėles), šviesius natūralių audinių drabužius.

6. Venkite tiesioginių saulės spindulių, sunkiai nedirbkite per karščius.

7.  Karštą dieną nebūkite  masinio susibūrimo vietose. Viešuoju miesto transportu važiuokite ne piko metu.

Comments

comments

Powered by Facebook Comments

Susiję straipsniai

Parašykite komentarą


*

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>

Facebook