Gydytojas V. Morozovas: kaip elgtis, jeigu vaikas susirgo

„Visiškai nesvarbu, kuo serga vaikas, ir jeigu jis karščiuoja, sloguoja, kosėja ar viduriuoja, jeigu prastai jaučiasi, turėtų likti namuose“, – sako šeimos gydytojas Valerijus Morozovas.

COVID-19 vaikai serga lengviau ir virusą perduoda trumpiau

Anot V. Morozovo, išskirtinis COVID-19 poveikis vaikams yra tas, kad jie lengviau serga. Simptomų nejaučiantis sergantysis dažniausiai virusą platina gana trumpai, o sunkiai sergantis žmogus, kuris dėl viruso gali atsidurti reanimacijoje ir kuriam pasireiškia sunkesni simptomai: plaučių uždegimas, dusulys ir pan.; užkratą perduos ilgiau. Kadangi vaikai serga lengviau, jie ir pasveiksta greičiau, ir ligą perduoda trumpiau. Jungtinių Amerikos Valstijų specialistų teigimu, koronavirusas jau nebeplatinamas po trijų dienų nuo simptomų pabaigos, jeigu sergama savaitę.

Abejojant dėl vaiko sveikatos verčiau bent vieną dieną stebėti jį namuose

Valerijus Morozovas pataria tėvams likti su vaiku namuose – kad ir vieną dieną – net dėl slogos, jeigu ryte neaišku, ar vaikas susirgo. Pavyzdžiui, vaikas sukosėjo, pasiskundė, kad jam skauda gerklę, galvą, blogai miegojo, kad yra pavargęs arba galbūt pakilo temperatūra. Tos vienos dienos užtenka, kad paaiškėtų, ar vaikas iš tikrųjų susirgo. Gali būti, kad jis tiesiog pervargo, peršalo prisilakstęs lauke, arba taip pasireiškia stresas, o iki pietų paaiškės, kad vaikas visiškai sveikas. Gydytojas sako, kad nieko baisaus nenutiks dėl tos vienos dienos, kurią vaikas nenueis į darželį ar mokyklą. Bet ta viena diena gali apsaugoti jį nuo sunkesnių komplikacijų, kurios gali atsirasti, jeigu pasirodys, kad jis susirgo, taip pat – nebus išplatintas virusas darželyje ar mokykloje.

Jeigu vaikas suslogavo ir nejaučia jokių stiprių simptomų, tik šiek tiek kilstelėjo temperatūra, suprastėjo savijauta, galima paskambinti šeimos gydytojui. Vaikams iki 14 metų slaugyti išduodamas nedarbingumo pažymėjimas, ir galite pasirūpinti vaiku, kad jis pasveiktų arba įsitikinti, kad jis yra sveikas.

Jeigu vaikas susirgo, eiti į darželį ir mokyklą galima tik tada, kai jis pasveiksta. Kai vaiko neprireikė vežti į gydymo įstaigą, kamavo tik paprasti simptomai, nereikia jokių gydytojo pažymų, išrašų. „Jeigu nereikėjo daryti kokių nors tyrimų, nebuvo nustatyta COVID-19 infekcija, apie vaiko pasveikimą sprendžia mama su vaiku“, – paaiškina gydytojas.

 Kada reikėtų sunerimti, ar vaikas nesusirgo COVID-19 ir kreiptis dėl tyrimo

Pagrindiniai kriterijai, kada reikia tai daryti, pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymą, yra kosulys, karščiavimas, apsunkintas kvėpavimas ir staigus uoslės bei skonio praradimas ar susilpnėjimas. „Dėl uoslės ir skonio su mažais vaikais gana sudėtinga susišnekėti, bet dažniausiai vaikas pasako, kad maistas jam yra keistas ir neskanus“, – paaiškina V. Morozovas.

Kosulys, dėl kurio derėtų sunerimti – nėra rytinis pakosčiojimas, ypač suslogavus po nakties dėl alerginės slogos ar sauso oro, netinkamo vėdinimo. Anot gydytojo, susirūpinti, ar vaikas nesusirgo COVID-19 infekcija, derėtų, jeigu kosulys trunka valandą arba kamuoja 3 ilgesni kosulio priepuoliai per dieną. Sunerimti tėvai turėtų, jeigu vaikas dar ir karščiuoja (temperatūra pakyla per 37,2 laipsnius), ima sunkiai kvėpuoti. Mažas vaikas nepasakys, kad dūsta, jis tiesiog pasidaro vangesnis, nustoja daug žaisti, pradeda žaisti lėtesnius žaidimus, o pajudėjęs greitai pavargsta. Tada reikėtų skambinti savo gydytojui arba į Karštąją liniją telefonu 1808 ir vadovautis specialistų rekomendacijomis. Kreiptis dėl to, ar nereikia vaikui atlikti COVID-19 tyrimo, būtina, jeigu jos kontaktavo su sergančiuoju koronavirusine infekcija ar grįžo iš šalies, kurioje nepalanki epideminė situacija.

„Visiškai nesvarbu, kodėl vaikas pakosėjo, suslogavo ar pakarščiavo: jeigu jis gerai jaučiasi, atsigauna pats, jokio ypatingo gydymo nereikia. Bet jeigu jis pasijuto blogiau, pradėjo dusti, pasidarė vangus, atsirado daugiau simptomų, arba mama, pavyzdžiui, negali numušti vaikui temperatūros, palengvinti kvėpavimo, bet kuriuo atveju reikėtų kreiptis į gydytojus. Nesvarbu, kas sukėlė tuos simptomus – koronavirusas, gripo ar kiti virusai“, – pataria gydytojas V. Morozovas.

Priminimas apie apsaugą nuo virusų

Pagrindinės apsaugos priemonės – raginti vaikus plauti rankas, nesibastyti ten, kur nebūtina, ypač nesivesti vaikų į prekybos centrus, apriboti socialinius kontaktus, darželyje ar mokykloje bendrauti su kuo mažiau bendraamžių, nečiupinėti paviršių, be reikalo nesidalinti daiktais.

Moksleiviui nuo penktos klasės būtina dėvėti kaukę ir ją užsidėti tinkamai, kad dengtų ir nosį, ir burną. Kasdien vaikui reikia duoti naują vienkartinę kaukę ar išplautą daugkartinę, nes ji tik tada veiksminga, kai yra švari.

Gydytojas primena, kad nederėtų pamiršti kitų virusų, kurių galime apsisaugoti, pavyzdžiui, gripo, nuo kurio miršta vaikai. Gripu vaikai serga sunkiai, skirtingai negu COVID-19. V. Morozovas ragina pasiskiepyti visai šeimai, nes, esant daugiau pasiskiepijusių aplinkui, gripo skiepo aktyvumas išauga nuo 5 iki 10 kartų.

Pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos centro surengtos nuotolinės konferencijos medžiagą

Comments

comments

Powered by Facebook Comments

Susiję straipsniai

Parašykite komentarą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Facebook