Odos dariniai – įgimti

Yra keltas apgamų rūšių, dauguma jų išnyksta per kelis pirmuosius gyvenimo metus.

Hemangioma paprastai pastebima nuo pat gimimo. Jeigu ant vaiko veiduko, pavyzdžiui, tarp antakių arba kaktos centre, matote plokščią rausvą nelygiomis ribomis dėmę, tai nepiktybinis kraujagyslių darinys, atsiradęs dėl netaisyklingai besivystančių kapiliarų. Naujagimių ir kūdikių plokščioji hemangioma dar vadinama raudonojo vyno dėme. Daugumai vaikų hemangiomos būna nuo švelniai rausvos iki tamsios vyšninės spalvos. Jų gali būti ant veido, kaklo, liemens, galūnių, taip pat – vidaus organuose. Daugeliui vaikų hemangiomos išnyksta iki 9 metų. Paprastai jokių simptomų jos nesukelia, tik veide esanti hemangioma sudaro kosmetinių problemų ir gali trukdyti augti veidukui.

Angioma – tai taip pat netinkamai besivystančių kapiliarų junginys, bet skirtingai nuo hemangiomos, gali atsirasti bet kurioje vietoje. Angioma atsiranda praėjus kelioms dienoms nuo gimimo ir pirmaisiais kūdikio gyvenimo mėnesiais gali net didėti. Iš pradžių ant vaiko kūno atsiranda minkštas išpūstas patinimas, vėliau suplokštėja, nublanksta ir ir paviršiuje pasirodo baltų dėmelių. Dažniausiai angioma praeina savaime maždaug septintaisiais gyvenimo metais. Kartais tenka šalinti chirurginiu būdu.

Plokšti violetiniai odos ploteliai, atsirandantys bet kurioje kūno vietoje, taip pat – netinkamo kapiliarų vystymosi pasekmė. Jie, deja, neišnyksta.

Ką daryti?

Šie dariniai naikinami lazerinės chirurgijos procedūromis. Tik dėl tokio gydymo vaikui, reikia pasitarti su gydytoju. Procedūros paprastai atliekamos paūgėjusiam vaikui.

Strazdanos ir apgamai gali atsirasti bet kurio amžiaus vaikui, dažniausiai po 2 metų. Jų priežastis – rudojo odos pigmento – melanino perteklius šių darinių pasirodymo vietoje. Jie praktiškai nekenksmingi, bet reikia saugoti nuo saulės, nes apgamuose gali išsivystyti vėžys. Nors šios ligos tikimybė labai maža, vis dėlto geriau nerizikuoti. Jeigu plokščias rudos odos plotelis labai padidėja, reikia kreiptis į gydytoją, nes tai gali būti, nors ir labai retai, smegenų arba nervų ligų požymis.

Ką daryti?

Stebėkite, ar nesikeičia apgamo dydis, ar neatsiranda jame spuogelių, kraujo. Pokyčiai gali byloti apie vėžio vystymosi pradžią, todėl visada kreipkitės į gydytoją. Ypač atidžiai stebėkite tokio dydžio apgamus, kurių neuždengia bukasis pieštuko galas.

Comments

comments

Powered by Facebook Comments

Susiję straipsniai

Parašykite komentarą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Facebook