Intymi higiena vasarą – kruopščiausios turėtų būti nėščios ir žindančios moterys

Kiekvienos moters sveikatai svarbi intymi higiena, o vasarą ji turėtų būti dar dažnesnė, nes labiau prakaituojame, o šilumoje ir drėgmėje sparčiai dauginasi bakterijos. Todėl karštuoju sezonu dažniau atsiranda makšties infekcijos, kurioms imliausios nėščiosios ir žindančios mamos.  Lytinių organų uždegimai nėštumo metu kelia grėsmę ne tik mamai, bet ir vaikeliui. Nedera pamiršti ir apie save po gimdymo: ką tik mama tapusios moters organizmas yra pažeidžiamesnis. Apsisaugoti nuo infekcijų padeda švara ir tinkamos intymios higienos priemonės.

Vasara makšties uždegimų metas

Negausios makšties išskyros – natūralus reiškinys, būdingas kiekvienai sveikai moteriai.

Makštį drėkinančių gleivių susikaupia ant odos bei apatinių, o jos yra puiki aplinka intymias problemas sukeliančioms bakterijoms. Vasaros karštyje makšties išskyros tampa itin pavojingos, nes jose dar sparčiau plinta infekcija. Be to, intymių vietų oda labai jautri, o jos paviršiuje yra daugybė mažų porų, per kurias išteka prakaitas. Todėl karštyje oda tose vietose gali greitai iššusti, parausti, atsiranda bėrimų, erzina nemalonūs pojūčiai lytinių organų srityje: niežulys, deginimas, perštėjimas. Visa tai palanku įvairiems ligas sukeliantiems mikroorganizmams, ypač kai intymios kūno vietos tinkamai neprižiūrimos.

Viena iš intymių problemų priežasčių yra netinkama higiena, nes tuomet, veikiama minėtų faktorių, gali lengvai pakisti makšties mikroflora, kurioje gyvena įvairios bakterijos. Didžiąją sveikos makšties mikrofloros dalį sudaro laktobakterijos, jų dėka susiformuoja rūgštinė terpė, kurioje negali daugintis ligas sukeliančios bakterijos. Dėl organizmo pokyčių nėštumo metu ir po gimdymo makšties mikroflora jau yra pakitusi, todėl šiais periodais itin greitai užpuola infekcijos.

Vasarą moterys dažniausiai kreipiasi į gydytojus dėl infekcinių makšties uždegimų, tokių kaip pienligė (bakterinė kandidozė), kurią sukelia sparčiai besidauginantis grybelis Candida albicans. Šis grybelis egzistuoja ir sveikų moterų makštyje, bet normaliomis sąlygomis nekelia jokių rūpesčių. Dėl makšties mikrofloros pokyčių, kai laktobakterijų kiekis sumažėja ir jų vietą užima ligas sukeliančios bakterijos, gali atsirasti bakterinė vaginozė. Vasarą gali paūmėti lėtinės ligos.

Moters organizmo pokyčiai nėštumo metu ir po gimdymo dar greičiau kimbančios ligos

Sveikos moters makšties gleivinės ląstelėse gausu medžiagos – glikogeno, kurio kiekį lemia  moteriški hormonai estrogenai. Veikiant laktobakterijoms, iš šios medžiagos susidaro pieno rūgštis, neleidžianti daugintis infekcijas sukeliantiems mikroorganizmams, t. y. makšties terpė yra rūgštinė.  Nusilpus organizmui, pieno rūgšties sumažėja ir sutrinka bakterijų pusiausvyra, todėl apipuola ginekologinės ligos.

Nėščiosios organizmas silpnesnis, o gimus vaikeliui išsekintas dar ir gimdymo metu patirto streso. Nėštumo laikotarpiu ir po gimdymo pakitusi hormonų koncentracija ir nusilpęs imunitetas pakeičia ir intymių vietų rūgštingumą – jų pH neutralėja ir makšties terpė tampa šarminė. Žindant kūdikį sparčiau traukiasi gimda ir dėl to padaugėja išskyrų, kurios yra puiki terpė bakterijoms ir grybeliams daugintis. Todėl šiais laikotarpiais moteris daug imlesnė sudirgimams, makšties infekcijoms, uždegimams. Vasarą dar prisideda drėgmė ir šiluma, todėl pavojus dar didesnis.

Makšties uždegimai ypač pavojingi nėščioms moterims, nes patogeninės bakterijos per gimdos kaklelį gali patekti į gimdą ir pažeisti vaisių, nėštumas gali baigtis priešlaikiniu gimdymu. Pavyzdžiui, bakterinė vaginozė, gali sukelti šlapimo takų infekciją, persileidimą, priešlaikinį gimdymą, mažojo dubens uždegimą. Jeigu negydoma nėščiosioms dažnai pasitaikanti grybelinė liga pienligė (makšties kandidozė), gimdant ja gali užsikrėsti ir kūdikis.

Intymios higienos prausikliai, padedantys apsisaugoti nuo ligų

Dažnas moterų ligas pienligę ir bakterinę vaginozę gali sukelti ir prausikliuose esančios cheminės medžiagos. Intymių vietų odai netinka muilas, kuriame yra šarmų, nes jie suardo natūralią mikroflorą, sausina ir dirgina jautrią odą ir gleivinę.

Odos rūgščių ir šarmų pusiausvyra (pH 5,5) kitokia negu makšties, kurios pH yra 3,8–4,5. Įprastiniai kūno prausikliai dažniausiai yra neutralūs arba šarminiai. Todėl dušo geliai nėra pritaikyti intymiai higienai. Jie naikina rūgštinę terpę – natūralų apsauginį barjerą nuo ligas sukeliančių bakterijų ir grybelių, kuriems tai atveria kelius į organizmą. 

Prausikliai kaip tik turi išlaikyti rūgštinę makšties terpę – išsaugoti pieno rūgšties bakterijas, nuo kurių priklauso sveikai makšties mikroflorai reikalingas rūgštinis pH. Taigi viena iš palankiai veikiančių intymios higienos prausiklyje esančių medžiagų yra pieno rūgštis, kuri padeda atkurti natūralią mikroflorą ir apsisaugoti nuo infekcijų. Pieno rūgštis drauge su kita naudinga medžiaga antivaginolizinu padeda išlaikyti normalią rūgštinę moters intymių sričių terpę, palaikančią bakterijų pusiausvyrą ir apsaugančią nuo patogeninių mikroorganizmų.

Patariama įsigyti intymiai higienai skirtą priemonę, pagamintą iš natūralių medžiagų, apsaugančių normalią moters intymių vietų mikroflorą. Atkreipkite dėmesį į prausiklio sudėtį: verčiau rinkitės tą, kuriame nėra dirbtinių dažiklių, kvapiklių ar agresyvių putojimą skatinančių medžiagų. Prausikliuose esančios cheminės medžiagos taip pat trikdo natūralią makšties rūgščių ir šarmų pusiausvyrą.  

Pasirinkti tinkamą prausiklį ypatingai svarbu nėštumo metu ir pagimdžius, kai reikia ne tik palaikyti normalią makšties mikroflorą, bet ir padėti atkurti šiais laikotarpiais vykstančių fiziologinių pokyčių sutrikdytą jos pusiausvyrą.

Higienos taisyklės vasarą

Nėštumo metu ar po gimdymo moteris taip pat turi teisę pailsėti ir gali pasimėgauti vasaros malonumais, žinoma, su saiku, būdama atsargesnė, vengdama galinčių pakenkti jai ir vaikeliui klaidų.

Nederėtų pamiršti, kad ilgai maudantis jūros ar ežero vandenyje, baseine arba pirtyje, būnant su šlapiu maudymosi kostiumėliu, susilpnėja odos apsauginės savybės. Dėl to pažeidžiama intymių vietų odos lipidų plėvelė ir pakinta odos pH. Todėl oda gali sudirgti, o tokia situacija sukuria puikias sąlygas grybeliams ir bakterijoms. Taigi po maudynių nedera laukti, kol kostiumėlis išdžius ant kūno.

 Lytinių organų uždegimo priežastis gali būti ilgos maudynės chloruotame baseino vandenyje. Apsilankiusios baseine būtinai nusiprauskite po dušu, nes chloras naikina naudingąsias bakterijas, kurios neleidžia įsitvirtinti grybeliams ir kitiems ligas sukeliantiems mikroorganizmams.

Karštomis vasaros dienomis gydytojai pataria praustis duše mažiausiai du kartus per dieną. Plauti išorinius lytinius organus geriau ne gulint vonioje, o duše, kad nešvarumai nutekėtų. Nusausinti intymias vietas reikia švelniu rankšluosčiu. Naudojant šiurkštų audinį gali susidaryti žaizdelių, kuriose palanku bakterijoms daugintis.

Plauti reikia tik išorinius lytinius organus, o makštis išsivalo pati. Plauti makštį gali prireikti tik patarus gydytojui, esant tam tikriems nusiskundimams. Apsiprausti reikia po kiekvieno apsilankymo tualete. Po gimdymo, tekant išskyroms, kas 2–3 valandas keiskite higienos įklotus. Vasarą itin svarbu naudoti kokybiškus gerai sugeriančius ir laidžius orui įklotus.

Karštomis dienomis nevilkėkite ankštų, sintetinių apatinių, nes ant drėgnos, apspaustos intymių vietų odos susikaups daug bakterijų.

Parengė Dalia Petrutytė

 

Comments

comments

Powered by Facebook Comments

Susiję straipsniai

Parašykite komentarą

*

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Facebook