Iš ko susideda imunitetas?

Vaiko imunitetas pavasarįBaigėsi šalčiai, bet peršalimo ligos nepasitraukė. Deja, pavasaris taip pat nėra palankus metas imunitetui, juo labiau kad jį jau išsekino nuo rudens besitęsiančios kovos su virusais. Be to, virusai nesnaudžia – drėgmė, teigiama oro temperatūra ir saulės stoka pavasarį jiems taip pat palanki, kaip ir žiemos šaltukas. Kai kuriuos vaikus peršalimo ligos šį sezoną puola viena po kitos. Todėl stiprinti organizmo apsaugą vis dar aktualu.

Vaikų imuniteto ypatybės

Žindomą kūdikį nuo ligų saugo mamos pienas, su kuriuo jis gauna su virusais ir bakterijomis kovojančių antikūnų. Vaiko organizme antikūnai (imunoglobulinai) pradeda gamintis 4-6 savaitę, bet tik pamažu, o subręsta šis procesas tik nuo dvejų metų. Imunitetas formuojasi daugelį metų, o visu šiuo laikotarpiu yra kritinių periodų, kai vaiko organizmas itin pažeidžiamas.

Trijų mėnesių kūdikis jau mažiau apsaugotas iš mamos pieno gaunamų imunoglobulinų, nes jų veiksmingumas susilpnėjęs, o savų antikūnų dar gaminasi mažai. Ligų rizika padidėja antraisiais gyvenimo metais, kai vaikas, susipažindamas su aplinka, ragauja įvairius daiktus. Tokia pažintis dažnai baigiasi žarnyno infekcija, dažnos kvėpavimo takų ligos.

2-3 metų vaikas pradeda draugystę su bendraamžiais, o bendraudami mažyliai pasidalina infekcijų sukėlėjais. Be to, vaikai pradeda lankyti darželius, įvairius užsiėmimus, kurių aplinkoje gausu virusų ir bakterijų. Infekcijos sukėlėjai greitai plinta per orą, todėl lopšelinukai ir darželinukai dažnai suserga. Tokio amžiaus mažylio imunitetas dar galutinai nesusiformavęs, taigi draugų perduoti virusai jam pavojingi.

Kas silpnina vaiko imunitetą?

Priežasčių, kodėl vaiko imuninė sistema neatsilaiko prieš infekcijas, dar daugiau. Imunitetą veikia stresai, kitų organų lėtinės ligos, neracionali mityba. Organizmo apsauga susilpnėja po persirgtos ligos. Turi reikšmės šeimos gyvenimo būdas – silpnesnis negrūdinamas, mažai būnantis gryname ore, daug laiko praleidžiantis prie televizoriaus vaikas.

Mobilizuoti organizmo gynybines galias padeda vandens ir oro vonios, fiziniai pratimai ir tinkama mityba.

Grūdinimas – oro vonios ir mankšta

Pradėti grūdinti kūdikį galima nuo pirmųjų savaičių. Tokia procedūra jam – oro vonios. Paprasčiausiai palaikykite jį nuogą keletą minučių 22 laipsnių temperatūroje, vėliau šilumą galėsite sumažinti iki 18-20 laipsnių. Grūdinkite gerai nusiteikusį vaiką, o jeigu jis priešinasi, verčiau palaukite tinkamo momento. Ar taip grūdinamas kūdikis gerai jaučiasi, išsiaiškinti nesunku – kojytės ir rankytės šiltos, veide šypsena. 3-4 metų vaiką pratinkite mankštintis. Prieš mankštą gerai išvėdinkite kambarį, o jeigu oras palankus, galima sportuoti neuždarius lango.

Pediatrai pataria mamoms pernelyg nebijoti šalčio, dulksnojančio lietaus ir vėjuko. Grynas oras teigiamai veikia kvėpavimo organus, suteikia kraujui deguonies. Tereikia vaiką tinkamai aprengti, kad jis nesušaltų ir neperkaistų. Leiskite ilgiau pažaisti lauke saulėtą dieną, tik nepamirškite apsaugos priemonių. Saulė taip pat grūdina, jos reikia vitaminui D gamintis.

Vandens procedūros

Vaiko maudymas – ne tik higienos procedūra, bet ir grūdinimas. Maudynių pabaigoje kūdikį galima apipilti 1-2 laipsniais vėsesniu vandeniu negu nuprausėte. Vėliau šį skirtumą galite didinti iki 5-7 laipsnių. Kuo didesnis vaikas, tuo vandens temperatūra gali skirtis labiau. Svarbiausia, kad šaldytumėte laipsniškai. Jeigu vandens procedūra mažyliui nepatinka, nuo vienerių galite išbandyti kontrastines kojų voneles. Vonioje stovinčio vaiko kojytes iš vieno ąsotėlio apipilkite 37 laipsnių vandeniu, iš kito 2 laipsniais šaltesniu. Kas savaitę šaldykite antrojo ąsotėlio vandenį vienu laipsniu – kol pasieksite18.

Mityba

Imunitetą stiprinančių vitaminų ir kitų naudingųjų medžiagų galima pasisemti iš įvairių maisto produktų. Labai naudinga vaikui mėsa yra kalakutiena, nes joje daug cinko, o šis mikroelementas –veiksminga natūrali apsauga nuo infekcijų. Kovoti su virusais ir bakterijomis padeda morkose esantis beta karotenas. Jo yra tamsiai žaliose ir oranžinėse daržovėse: špinatuose, brokoliuose, salotose, abrikosuose. Kitas naudingas produktas imunitetui – burokėliai, juose daug magnio, kalcio, geležies ir jodo. Kefyras ir jogurtas turi ne tik mikroelementų, bet ir žarnyno darbui bei imunitetui reikalingų gerųjų bakterijų. Daug antioksidantų turi obuoliai, reikėtų suvalgyti bent vieną šį vaisių per dieną. Į vaiko valgiaraštį būtina įtraukti jūrinę žuvį, kuri be Omega-3 riebalų rūgščių dar turi kalcio, fosforo, kalio, jodo, vario bei cinko. Šios medžiagos reikalingos ir sveikatai, ir imunitetui.

Skaniausias natūralus imunitetą stiprinantis maisto produktas yra medus – dėl jame esančio bičių pikio (propolio). Jeigu vaikas nėra alergiškas, medaus jam galima duoti nuo antrųjų gyvenimo metų – po vieną- du šaukštelius. Šis produktas tinka paskaninti košę, jogurtą, pieną.

Parengė Ieva Grabauskienė

Comments

comments

Powered by Facebook Comments

Susiję straipsniai

Parašykite komentarą


*

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>

Facebook