Iššūkis mamai– pasirūpinti ir mažais vaikais, ir verslu

Septynerių Gabrielės ir vienerių Ernesto mama sukasi nuosavam versle neišeidama iš namų ir augina vaikučius. Viktorija Kucevskienė nudirba visus internetinės parduotuvės piniginuke.lt darbus, o šiai piniginių karalystei jau 10 metų. Darbas namuose – daugelio mamų svajonė, o ką apie tai mano Viktorija?

Ką veikėte prieš pradėdama savo verslą?

Kiekvieno žmogaus gyvenimo istorija yra unikali, tačiau sumeluočiau sakydama, jog mano jaunystėje vyko kas nors ypatingo. Buvau tik ką pradėjusi gyventi – vienu žingsniu arčiau to tikrojo suaugusiųjų pasaulio, be patirties, šiek tiek naivi, ramiai gyvenanti mergina. Mokyklos pažymių knygelėje vien devintukai ir dešimtukai, ekonomikos studijos, bakalauro diplomas su pagyrimu, buhalterio specialybė, meilė, santuoka, magistro baigiamojo darbo aukščiausias įvertinimas. Atrodė, nuostabi ateitis laukė – tik eik ir imk, kas tau priklauso.

Kaip ryžotės pradėti nuosavą verslą, užuot ieškojus samdomo darbo?

Pirmasis darbas pagal specialybę nuleido iš debesų. Gal paskubėjau su išvadomis, tačiau ta ne vadovėliuose dėstoma teorija pasirodė tokia svetima ir bauginanti, tad norėjosi bėgti ir slėptis nuo jos kuo toliau. Taip mums su vyru gimė mintis kurti kažką savo ir nepriklausomo – pagal specialybę įgytas žinias taikyti versle: kurti sau, būti atsakingiems tik už save, stengtis dėl savęs ir skinti laurus tik sau.

Verslo pradžia buvo graži. Ambicijos, pozityvumas, tikėjimas geresniu rytojumi ir, be abejo, sėkme vedė į priekį. Pradėti buvo lengva, sunkiau išsilaikyti. Stengėmės viską atlikti patys su mažiausiomis sąnaudomis – juk kiekvieno verslo tikslas pelnas. Buvo sunku, įžengėm į dar vieną svetimą pasaulį, kuriame galioja savitos taisyklės, nuostatos, mechanizmai, principai, o prie jų reikia greitai prisitaikyti. Tada dar nesuvokėm, jog ne verslą sukūrėm, o savo pirmąjį vaiką – kaprizingą, reiklų, kasdien reikalaujantį daug dėmesio.

Kas sunkiausia sukantis savam versle? Kokius iššūkius patiriate?

Su iššūkiais susiduriu kasdien. Nelengva būti administratore, dizainere, fotografe, vadybininke, kūrėja, buhaltere, konsultante, vadove ir, be abejo, gera mama, rūpestinga žmona, namų šeimininke. Kalbant apie interneto platybes, tai lyg dvi skirtingos dimensijos – tai, kas buvo prieš dešimtmetį, ir kas vyksta dabar. Lietuvos kibernetinė erdvė labai patobulėjo, suaktyvėjo prekyba internetu. Žmonės nustojo bijoti pirkti tai, kas neapčiuopiama ir nepamatuojama. Atsirado begalė naujų prekių pasiūlos ir paklausos formų, tad šiandien svarbu neatsilikti nuo kasdien tobulėjančio pasaulio. Viską į savas vėžes sustatantis variklis yra konkurencija. Nori laimėti – dirbk ir kovok, kitaip – nieko nebus. Auginant namuose du vaikučius rūpintis dar ir verslu – iššūkis. Galiu prisipažinti, antrą kartą praeiti analogišką kelią – nuo pradžios iki šios dienos išvystyto internetinio verslo – nesiryžčiau, nedrįsčiau. Tik niekam to nesakykite! Šypsosi (aut.).

Kokie darbo namuose privalumai ir trūkumai?

Kaip didžiausią privalumą įvardinčiau laisvą darbo grafiką. Nereikia anksti keltis, stovėti pusantros valandos spūstyse, bijoti pavėluoti į darbą, visuomet atrodyti tobulai – tvarkingai sušukuotai, su makiažu, išlygintais rūbais. Bet egzistuoja vienas BET – namuose darbo neturėtų būti. Namai skirti šeimai ir poilsiui. Darbas, nors ir tavo asmeninis, turi būti už namų durų. Sandėliuke, lauke, nuomojamoje patalpoje – bet kur, tik ne namuose. Priešingu atveju nukentės svarbiausi – tie, kurių už jokius pinigus nenupirksi!

Kaip suderinate verslą ir šeimą, ypač, kai gimė sūnelis, ar daug laiko tenka atiduoti darbui?

Antrojo vaikelio gimimas atnešė begalinę laimę, bet ir didžiulę baimę. Sūnus gimė laiku sveikas, stiprus, įvertintas 9 iš 10 balų pagal Apgar skalę. Bet aštuntą parą mažyliui pakilo temperatūra, skubiai paskirti antibiotikai, tada sekė kelios dienos nežinomybės ir galiausiai išgirsta baisi diagnozė – bakterinis meningitas. Tą dieną žemė iš po kojų išslydo. Milijoną kartų klausiau savęs ir kitų, kodėl mums taip nutiko, – tuo metu nepalūžti buvo labai sunku.

Atsakomybė už ką tik pasaulį išvydusį mažylį, kuriam 24 valandas per parą reikėjo mano šilumos ir pienuko, padėjo atsigauti nuo streso ir dvasinio skausmo būsenos. Žinoma, baimės jūroje neleido paskęsti artimųjų ir draugų palaikymas. Ačiū daktarams, ačiū stebuklui, ačiū Dievui, kuris mūsų pasigailėjo – liga buvo įveikta be pasekmių. Be tų pasekmių, kurios priskiriamos šiam baisiam susirgimui, nors idealiai be pasekmių nepraeina niekas.

Sūnelio liga sujaukė tuometinį mano pasaulį, o juk ten, už durų, laukė dukrytė su vyru, jiems taip pat reikėjo meilės ir šilumos. Laukė ir tas mano pirmasis – virtualusis vaikas, juk užsakymai nepalauks, kol pagaliau teiksiuosi juos priimti. Vyras stengėsi kiek įmanydamas man padėti, atliko daugelį užduočių, jis – mūsų superherojus! Vertinant šį gyvenimo etapą per verslo prizmę, tapo aiški gerai žinoma tiesa – vienas lauke ne karys. Stabiliai verslo plėtrai reikalinga gera protingų ir atsakingų žmonių komanda tam, kad susiklosčius tam tikroms gyvenimo aplinkybėms viskas nesugriūtų kaip kortų namelis.

Ar sunku derinti verslą ir vaikų auginimą kartu? Taip. Verslui liko mažiau laiko, dažniausiai tai metas, kol vyresnėlė mokykloje, o mažasis miega. Kaip bus toliau, nežinau, bet reikia tikėti, kad viskas bus gerai. Patirtis, nuovargis, nesėkmės ir nusivylimai grūdina. Lygiai taip pat, kaip mažas vaikas daugelį kartų krenta tol, kol pagaliau sugeba tvirtai žengti savo pirmuosius gyvenimo žingsnius. „Tai, kas mūsų nepražudo, padaro mus stipresnius“, – pritariu šiai gyvenimo tiesai. O ir vaikų šypsenos akimirksniu nubraukia visus sunkumus.

Kaip pasikeitė šeimos gyvenimas gimus antrajam vaikeliui, ar dukrelė nepavydėjo jam dėmesio?

Dukrytė ir sūnelis dievina vienas kitą, jie – geriausi draugai ir nutrūktgalviai. Pirmaisiais broliuko gyvenimo mėnesiais pavydo buvo, bet nedaug. Tai natūralu – juk atėjo naujas žmogutis, kuriam visi šypsosi, meilikauja, ima ant rankų, liūliuoja, dovanas dovanoja, šimtą kartų bučiuoja, jis visuomet šalia mamos. „O aš? Kur dėmesys man?“ – piktokai klausė vyresnėlė. Tokiomis dienomis stengėmės susėsti ir kartu ramiai, žiūrėdami į akis, bendrauti kaip trys lygiaverčiai asmenys. Klausėme, kas neramina, aiškinome, jog mažas žmogeliukas dar nieko nesupranta ir instinktyviai prašosi šilumos, valgio, jaukumo ir apsaugos. Ypač po patirto išgyvenimo dėl staiga užklupusios ligos.

Gabrielė protinga mergaitė, ji nugalėjo šiuos savo ožiukus. Dabar ji yra mano didžiausia pagalbininkė, namų šeimininkėlė, mano ausys ir akys, kai manęs nėra šalia arba esu užsiėmusi namų ruošos darbais. Kartu ji ir auklė mažajam. Kiekvienuose namuose pilna pavojų – slidi danga, laiptai, sofos, aštrūs baldų kampai, spintelės su gausybe nevalgomų ir nekramtomų, bet labai įdomiai atrodančių dalykų, pasiekiami dūžtantys daiktai, gyvūnai. Tiesą sakant, niekad vaikų neauginau ypatingomis šiltnamio sąlygomis, tačiau visuomet stengiausi būti ne tik jų mama, bet ir angelu sargu, numatyti bent žingsnį į priekį. Buvo vienas vaikas – buvo didžiulė atsakomybė už jį, dabar atsakomybė dviguba. Prioritetas visuomet buvo, yra ir bus – vaikai.

Gal turite kokių auklėjimo gudrybių, kurias taikote vaikams?

Vaikučių elgsena – tai mūsų pačių veidrodinis atspindys. Didžiausia mūsų gudrybė – pagarba ir lygiateisiškumas. Niekados nenuvertiname vaikų dėl to, jog jie dar maži, nesupranta. Vaikų kalba stengiamės paaiškinti rūpimus dalykus – tol, kol jie klausosi. Elgiamės pagal situaciją: kokie dvasiniai dalykai teikia vaikams džiaugsmo, kas priverčia vakare atsigulus į lovytę užmigti su plačia šypseną veiduke ir širdyje.

Antras svarbus auklėjimo akcentas – vaiko skatinimas mąstyti, knygų skaitymas. Auksinės protingų žmonių mintys teigiamai nuteikia, tampa atrama daugeliu gyvenimo atvejų.

Trečia – nedraudžiame vaikams žingsniuoti kartu su technologijomis. Galbūt mamos su manimi nesutiks – tai jų teisė. Mūsų nuomone, vaikas turi teisę išmėginti šiandien populiariausius žaidimus ir žaislus, aplankyti (kiek tik įmanoma) įdomiausias pramogų vietas. Turi būti visavertiškumo ir plataus pasaulio pažinimo balansas, priešingu atveju neįgyvendinti norai gali virsti agresijos, pykčio ir nusivylimo užuomazga: aš nenoriu, aš nemoku, aš negaliu, arba – jau per vėlu.

Ką patartumėte kitoms mamoms, kurios galvoja apie savo verslą, bet nesiryžta?

Iš pradžių – pagalvoti apie vaikų gerovę: užduoti sau klausimą ir sąžiningai atsakyti, ar sugebėsiu gerai pasirūpinti savo mažuoju užsiimdama ta veikla, ar tai iš viso realu? Tikrai nenuteikiu pesimistiškai, skatinu realistiškai galvoti. Nepasitikėti teorija, o išmėginti praktiškai – pasiūlyti vienokį ar kitokį produktą, tada įvertinti, ar jo paklausa stabili. Sudaryti logišką ir tikslų verslo planą, aiškiai viską aprašyti ir nedvejoti tuo, ką nori įgyvendinti. Suprasti, jog viską sukurti reikės pačiai.

Galima prirašyti visą knygą patarimų, bet didžiausias variklis turi būti atsakomybės ir pareigos jausmas. Jeigu kyla dvejonių – vien noro ir to „ai, gal man pasiseks“ – neužteks. Geriau tuomet nerizikuoti ir nepradėti. Juk svarbiausias kiekvienos mamos gyvenimo siekis jau įgyvendintas – tai jos vaikai.

Kalbėjosi Neringa Grabauskienė

Comments

comments

Powered by Facebook Comments

Susiję straipsniai

Parašykite komentarą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Facebook