Jei žindanti mama – vegetarė

Anot gra­žios le­gen­dos, pir­mie­ji žmo­nės Ado­mas ir Ie­va mėgavosi ro­jaus so­do vai­siais, triauš­kė rie­šu­tus, ska­bė uo­ge­les ir žo­le­les. Taigi jie bu­vo tik­ri ve­ga­nai – griež­tie­ji ve­ge­ta­rai, ku­rie val­go tik au­ga­li­nės kil­mės mais­tą ir pui­kiai su­gy­ve­na su vi­sais gy­vū­nė­liais, jų ab­so­liu­čiai ne­skriaus­da­mi. Vi­sai ne taip, kaip jų žiau­rūs pa­li­kuo­nys, ku­rie ne tik pri­ver­čia viš­ty­tes dė­ti dau­giau kiau­ši­nių, ne­gu jos no­rė­tų iš­pe­rė­ti viš­čiu­kų, kar­vy­tes duo­ti dau­giau pie­no, ne­gu rei­kė­tų jų ver­šiu­kams. Ir tik tam, kad pa­tys tuos kiau­ši­nius su­val­gy­tų, o pie­ną iš­ger­tų. Ta­čiau tai – tik pu­sė bė­dos. Ši­tų bent vie­na ko­ja dar ver­ta ro­jaus ir jie ga­li va­din­tis ovo­lak­to­ve­ge­ta­rais. Bet juk dau­giau­sia yra vi­savalgių, ku­riems, gir­di, rei­kia ir mė­sos! O iš kur ji at­si­ran­da?

Tai­gi jei­gu esa­te ve­ge­ta­rė – šlo­vė Jums! Svar­bu tik, kad užtektų ži­nių, kaip tinkamai maitintis ir iš­lai­ky­ti ge­rą svei­ka­tą nevartojant gy­vu­li­nės kil­mės mais­to. Tik­riau­siai Jū­sų ne­rei­kia mo­ky­ti, kad au­ga­li­nio mais­to pro­duk­tai, ypač bal­ty­mi­niai, tu­ri bū­ti kuo įvai­res­ni ir vie­nas ki­tą pro­por­cin­gai pa­pil­dyti tam, kad or­ga­niz­mas rei­kia­mu san­ty­kiu gau­tų vi­sų būtinų me­džia­gų. Rim­ti ve­ge­ta­rai ne tik imp­ro­vi­zuo­ja, pa­si­telk­da­mi sa­vo fan­ta­zi­ją, bet ir stu­di­juo­ja tam tik­rą li­te­ra­tū­rą, kon­sul­tuo­ja­si su spe­cia­lis­tais. Nei Jūs pa­ti, nei Jū­sų žindomas kū­di­kis ne­tu­rė­tu­mė­te tap­ti ak­lo ban­dy­mo au­ko­mis.

Pliusai ir minusai

Nors neretai girdime per­spė­ji­mų apie ve­ge­ta­rių mamų žin­do­miems kū­di­kiams gre­sian­čius pa­vo­jus, ta­čiau yra ir pliu­sų. Moks­li­niais ty­ri­mais nu­sta­ty­ta, kad ve­ge­ta­rių mo­ti­nų pie­ne, pa­ly­gi­nus su gy­vu­li­nės kil­mės mais­tą val­giu­sių mo­te­rų pie­nu, bū­na ma­žiau į or­ga­niz­mą iš ap­lin­kos pa­te­ku­sių ter­ša­lų, to­kių kaip, pa­vyz­džiui, pes­ti­ci­dai. Rie­ba­lų ir rie­bių­jų rūgš­čių su­dė­tis ne­la­bai ski­ria­si, o ir do­ko­za­hek­sae­no rūgš­ties, ku­ri itin svar­bi sme­ge­nims ir re­gė­ji­mui, kon­cent­ra­ci­ja ve­ge­ta­rių pie­ne bū­na to­kia pat ar net di­des­nė ne­gu visavalgių pie­ne. Kal­cio ovo­lak­to­ve­ge­ta­rės gau­na pa­kan­ka­mai iš pie­no pro­duk­tų, o jei­gu ve­ga­nių mo­te­rų mais­te ir bū­na ma­žes­nis kal­cio kie­kis, tai sti­mu­liuo­ja 1,25-di­hid­rok­si­vi­ta­mi­no D (or­ga­niz­me ak­ty­vaus vi­ta­mi­no D) kon­cent­ra­ci­jos krau­jy­je pa­di­dė­ji­mą. Šis sa­vo ruož­tu su­stip­ri­na kal­cio įsi­sa­vi­ni­mą, kad  jo užtektų pie­no ga­my­bai.

Ta­čiau ir per­spė­ji­mai ver­ti dė­me­sio. Ve­ge­ta­riš­ka­me mais­te ne­re­tai trūks­ta kai ku­rių svar­bių mik­roe­le­men­tų, ypač cin­ko ir ge­le­žies, ku­ri bū­ti­na krau­jo he­mog­lo­bi­no sin­te­zei. Gy­dy­to­jams la­bai rū­pi, kad ve­ge­ta­rai gau­tų pa­kan­ka­mai bal­ty­mų, nes au­ga­li­nia­me mais­te jų yra san­ty­ki­nai ma­žiau. Be to, ve­ga­nų mi­ty­ba daž­nai lie­ka nesu­ba­lan­suo­ta, nes au­ga­li­nės kil­mės pro­duk­tuo­se trūks­ta kai ku­rių ami­no­rūgš­čių, o dėl to ga­li nu­ken­tė­ti ir žin­do­mo kū­di­kio svei­ka­ta. Di­džiau­sia griež­to­jo ve­ge­ta­riz­mo ri­zi­ka ky­la dėl B gru­pės vi­ta­mi­nų sty­giaus au­ga­li­nia­me maiste. Tik gy­vu­li­nės kil­mės bal­ty­muo­se na­tū­ra­liai bū­na kū­di­kio vys­ty­mui­si la­bai svar­baus vi­ta­mi­no B12.

La­bai svar­bus vi­ta­mi­nas

Vi­ta­mi­nas B12 yra reikš­min­gas kiek­vie­nai žmo­gaus ląs­te­lei. Jų vi­sų nor­ma­liai veik­lai rei­ka­lin­gas de­guo­nis, o de­guo­nį iš plau­čių po vi­są or­ga­niz­mą iš­ne­šio­ja rau­do­nie­ji krau­jo kū­ne­liai – erit­ro­ci­tai. Pa­čių krau­jo ląs­te­lių gy­ve­ni­mo truk­mė yra san­ty­ki­nai neil­ga – erit­ro­ci­tas gy­vuo­ja tik apie tris mė­ne­sius. Pa­se­nu­sius erit­ro­ci­tus krau­jy­je tu­ri pa­keis­ti nau­ji. Vi­ta­mi­nas B12 yra bū­ti­nas grei­tai DNR sin­te­zei ląs­te­lių da­li­ji­mo­si me­tu. Tai ypač svar­bu kau­lų čiul­puo­se, kur iš grei­tai au­gan­čių pir­mi­nių ląs­te­lių for­muo­ja­si erit­ro­ci­tai. Jei­gu trūks­ta vi­ta­mi­no B12, bal­ty­mų DNR pro­duk­ci­ja su­trin­ka ir į krau­ją vie­to­je nor­ma­lių erit­ro­ci­tų pa­ten­ka daug di­de­lių, me­ga­lob­las­tais va­di­na­mų, ne­sub­ren­du­sių ląs­te­lių, pa­ne­šan­čių ma­žiau de­guo­nies. Dėl to vys­to­si me­ga­lob­las­ti­nė ane­mi­ja, ku­rios neį­ma­no­ma iš­gy­dy­ti vien ge­le­žies pre­pa­ra­tais. Jos po­žy­miai yra grei­tas nuo­var­gis, van­gu­mas, du­su­lys, odos blyš­ku­mas ir su­si­lpnė­jęs at­spa­ru­mas in­fek­ci­joms. Kū­di­kiai ir vai­kai nu­ken­čia la­biau­siai dar ir to­dėl, kad la­bai su­ma­žė­ja jų ape­ti­tas ir su­lė­tė­ja au­gi­mas.

Vi­ta­mi­nas B12 dar yra la­bai svar­bus nor­ma­liai ner­vų veik­lai. Ner­vus gau­bia juos vie­ną nuo ki­to ir nuo ap­lin­ki­nių au­di­nių izo­liuo­jan­tis ap­val­ka­las, su­da­ry­tas iš su­dė­tin­go bal­ty­mo, va­di­na­mo mie­li­nu. Trūks­tant vi­ta­mi­no B12, su­trin­ka tam tik­rų rie­bių­jų rūgš­čių apy­kai­ta mie­li­no struk­tū­ro­se ir dėl to vys­to­si ner­vi­nių skai­du­lų de­ge­ne­ra­ci­ja. O vi­ta­mi­no B12 de­fi­ci­tui il­gai už­sitęsus, at­si­ran­da ne­grįž­ta­mų ner­vų sis­te­mos pa­ken­ki­mų. Ga­li su­lė­tė­ti ar net reg­re­suo­ti kū­di­kio ju­de­sių ir pro­ti­nis vys­ty­ma­sis, o ner­vi­nis dirg­lu­mas bū­na ne­nor­ma­liai di­de­lis.

Labiausiai pažeidžiami mažiausieji

Kū­di­kiai la­biau neap­sau­go­ti nuo neu­ro­lo­gi­nių pa­žei­di­mų ir li­ga jiems iš­si­vys­to grei­čiau ne­gu suau­gu­sie­siems, įpras­tai pa­si­reikš­da­ma 4–8 mė­ne­sių am­žiu­je. Žin­do­miems kū­di­kiams, ku­rių mo­ti­nos lai­ko­si griež­tų ve­ge­ta­riš­kų die­tų ir tu­ri la­bai ri­bo­tus vi­ta­mi­no B12 re­zer­vus or­ga­niz­me, jo de­fi­ci­to su­kel­ti pa­ken­ki­mai ga­li iš­si­vys­ty­ti jau pir­mai­siais gy­ve­ni­mo mėnesiais ar net 2 sa­vai­čių am­žiu­je, jei­gu mo­ti­nai vi­ta­mi­no B12 trūksta jau per nėš­tu­mą. Vi­ta­mi­nas B12 nėš­tu­mo me­tu ak­ty­viai trans­por­tuo­ja­mas per pla­cen­tą į vai­sių. Tai ga­li su­ma­žin­ti mo­ti­nos at­sar­gas, jei­gu ji ne­gau­na šio vi­ta­mi­no su mais­tu.

Sta­tis­tiš­kai B12 de­fi­ci­tas, pa­si­reiš­kian­tis kaip li­ga, diag­no­zuo­ja­mas re­tai net ve­ga­nams, ypač jei­gu jie nė­ra vien tik už­val­dy­ti idė­jos vi­siš­kai ne­val­gy­ti gy­vu­li­nės kil­mės pro­duk­tų, bet ir ži­no, kaip kom­pen­suo­ti or­ga­niz­mui bū­ti­nų me­džia­gų trū­ku­mą ve­ge­ta­riš­ka­me mais­te. Daž­niau jis pa­si­tai­ko dvie­jų ve­ga­nų gru­pių at­sto­vams: (1) tiems, ku­rie il­gą lai­ką ne­var­to­ja jo­kių vi­ta­mi­no B12 tu­rin­čių mais­to pro­duk­tų ar jo vais­ti­nių pre­pa­ra­tų, ir (2) mo­te­rų ve­ga­nių, gau­nan­čių per ma­žai vi­ta­mi­no B12, žin­do­miems kū­di­kiams. Dau­gu­ma me­di­ci­nos li­te­ra­tū­ro­je ap­ra­šy­tų vi­ta­mi­no B12 de­fi­ci­to at­ve­jų iš­si­vys­tė bū­tent žin­do­miems kū­di­kiams, ku­rių mo­ti­nos lai­kė­si griež­tos ve­ge­ta­riš­kos die­tos.

Kas gamina vitaminą?

Ovo­lak­to­ve­ge­ta­rai, val­gan­tys kiau­ši­nius ir pie­no pro­duk­tus, pa­pras­tai gau­na pa­kan­ka­mai vi­ta­mi­no B12 su šiuo mais­tu. Vi­ta­mi­ną B12 gamina tam tikros žar­ny­no bak­te­ri­jos, to­dėl jo yra gau­su ne tik pro­duk­tuo­se iš mė­sos, bet ir pie­ne, kiau­ši­niuo­se. Ir žmo­nių sto­ro­jo­je žar­no­je randama bak­te­ri­jų, pa­jė­gių sin­te­tin­ti šį vi­ta­mi­ną. Tačiau bū­tent žmo­gaus žar­ny­ne tos bak­te­ri­jos vi­ta­mi­ną B12 pro­du­kuo­ja per daug to­li, kad jis ga­lė­tų bū­ti įsiurb­tas į krau­ją ir pa­nau­do­tas. O žmo­gaus iš­ma­to­se ga­li bū­ti didelis jo kie­kis.

Dau­ge­lis žo­lė­džių žin­duo­lių, įskai­tant mel­žia­mus gal­vi­jus ir avis, ge­ba įsi­sa­vin­ti sa­vo virš­ki­ni­mo sis­te­mo­je jų pa­čių žar­ny­no bak­te­ri­jų pa­ga­min­tą vi­ta­mi­ną B12, to­dėl šio vi­ta­mi­no ganėtinai daug yra jų pie­ne. Šio vi­ta­mi­no ran­da­ma ir dir­vo­že­my­je, ant nenuplautų au­ga­lų. Tai su­ži­no­ję, kai ku­rie ve­ga­nai bu­vo nu­sprendę, kad vi­ta­mi­nui B12 ne­bū­ti­na skir­ti ypa­tin­go dė­me­sio, ir kal­bas apie jo de­fi­ci­tą ėmė lai­ky­ti tik pra­si­ma­ny­mais. Iš­ties pa­sau­ly­je yra žmo­nių, ku­rie ga­li taip sa­ky­ti vi­siš­kai pa­grįs­tai. Vie­no­je moks­li­nė­je stu­di­jo­je pra­neš­ta, kad gru­pė ve­ga­nų ira­nie­čių, ne­lai­kan­čių jo­kių gy­vu­lių, gau­da­vo pa­kan­ka­mai vi­ta­mi­no B12 su ne­nup­lau­to­mis dar­žo­vė­mis, ku­rios bu­vo trę­šia­mos žmo­nių mėš­lu. Iš­ma­to­mis (ne tik žmo­gaus, bet ir gy­vu­lių) už­terš­tos dar­žo­vės ar ki­toks au­ga­li­nis mais­tas ga­li ap­rū­pin­ti žmo­gų šiuo vi­ta­mi­nu to­se vie­to­vė­se, kur ne­si­lai­ko­ma hi­gie­nos stan­dar­tų. Gal­būt to­dėl be­si­vys­tan­čių kraš­tų ve­ga­nų bend­ruo­me­nė­se vi­ta­mi­no B12 ma­žak­rau­jys­tė ne­bū­din­ga.

Žmo­nėms, ku­rie plau­na prieš val­gį ran­kas ir nu­plau­na dar­žo­ves, vie­nin­te­lis na­tū­ra­lus vi­ta­mi­no B12 šal­ti­nis yra gy­vu­li­nės kil­mės pro­duk­tai: mė­sa, pie­nas, kiau­ši­niai.

Iš kur gauti?

Jei­gu esa­te griež­to­ji ve­ge­ta­rėve­ga­nė, ne­pa­mirš­ki­te, kad Jū­sų mais­te ga­li trūk­ti vi­ta­mi­no B12. Jei ta­po­te mama (esa­te nėš­čia ar žin­do­te kū­di­kį), bet ne­si­ruo­šia­te keis­ti mi­ty­bos įpro­čių, Jums  taip pat rei­ka­lin­gi spe­cia­lūs mais­to pa­pil­dai. Jū­sų kū­di­kis kas­dien tu­rė­tų gau­ti 0,4 mik­rog­ra­mo vi­ta­mi­no B12. Kad tokį šio vi­ta­mi­no kiekį suteiktumėte žin­do­mam kū­di­kiui, Jūs pa­ti tu­ri­te kas­dien gau­ti 2,8 mik­rog­ra­mo vi­ta­mi­no B12. Sup­ran­ta­ma, ge­riau­sia pa­si­tar­ti su sa­vo šei­mos gy­dy­to­ju dėl tin­ka­mos mi­ty­bos ir ge­riau­sio trūks­ta­mų vi­ta­mi­nų pa­pil­dy­mo bū­do.

Šva­riuo­se au­ga­luo­se vi­ta­mi­no B12 nė­ra, bet au­ga­li­niai mais­to pro­duk­tai ga­li bū­ti dirb­ti­nai pa­pil­do­mi šiuo vi­ta­mi­nu: kai ku­rie ja­vai­niai, ga­mi­niai iš so­jos ir ry­žių, sau­lėg­rą­žų ir ki­toks au­ga­li­nis mar­ga­ri­nas, įvai­rūs gė­ri­mai, val­go­mo­sios mie­lės. Į mais­to pro­duk­tus pa­pil­do­mai de­da­mos me­džia­gos iš­var­di­ja­mos eti­ke­tė­se. Jų są­ra­še ieš­ko­ki­te vi­ta­mi­no B12 ar­ba ko­ba­la­mi­no. Mat šis vi­ta­mi­nas dar va­di­na­mas ko­ba­la­mi­nu, nes sa­vo su­dė­ty­je tu­ri me­ta­lo ko­bal­to. Ga­li bū­ti pa­ra­šy­ta ir Cya­no­co­ba­la­min – tai yra šio vi­ta­mi­no che­mi­nis pa­va­di­ni­mas. Vi­ta­mi­no B12 pre­pa­ra­tų at­ski­rai ar­ba kar­tu su ki­tais vi­ta­mi­nais ir jų tu­rin­čių mais­to pa­pil­dų ga­li­ma nu­si­pirk­ti vais­ti­nė­se.

Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je gy­dy­to­jai ste­bė­jo 37 mo­ti­nų ve­ga­nių žin­do­mų vai­kų vys­ty­mą­si. Vi­sos bu­vo kon­sul­tuo­ja­mos spe­cia­lis­tų, kaip pa­si­rink­ti tin­ka­mą ve­ge­ta­riš­ką mais­tą, ku­ria­me ne­trūk­tų įvai­rių bal­ty­mų ir mi­ne­ra­lų, ir taip pat var­to­jo vi­ta­mi­no B12 tu­rin­čius pa­pil­dus. Dau­gu­ma iš tų vai­kų au­go ir vys­tė­si vi­siš­kai nor­ma­liai.

Ge­riau­sios sėk­mės ir Jums!

*  *  * 

Pagal Kazimiero Vitkausko knygą „Kūdikio žindymas“

Daugiau apie knygą ir autorių www.zindyk.lt.

 

Comments

comments

Powered by Facebook Comments

Susiję straipsniai

Parašykite komentarą

*

Facebook