Jei žindanti mama – vegetarė

Anot gra­žios le­gen­dos, pir­mie­ji žmo­nės Ado­mas ir Ie­va mėgavosi ro­jaus so­do vai­siais, triauš­kė rie­šu­tus, ska­bė uo­ge­les ir žo­le­les. Taigi jie bu­vo tik­ri ve­ga­nai – griež­tie­ji ve­ge­ta­rai, ku­rie val­go tik au­ga­li­nės kil­mės mais­tą ir pui­kiai su­gy­ve­na su vi­sais gy­vū­nė­liais, jų ab­so­liu­čiai ne­skriaus­da­mi. Vi­sai ne taip, kaip jų žiau­rūs pa­li­kuo­nys, ku­rie ne tik pri­ver­čia viš­ty­tes dė­ti dau­giau kiau­ši­nių, ne­gu jos no­rė­tų iš­pe­rė­ti viš­čiu­kų, kar­vy­tes duo­ti dau­giau pie­no, ne­gu rei­kė­tų jų ver­šiu­kams. Ir tik tam, kad pa­tys tuos kiau­ši­nius su­val­gy­tų, o pie­ną iš­ger­tų. Ta­čiau tai – tik pu­sė bė­dos. Ši­tų bent vie­na ko­ja dar ver­ta ro­jaus ir jie ga­li va­din­tis ovo­lak­to­ve­ge­ta­rais. Bet juk dau­giau­sia yra vi­savalgių, ku­riems, gir­di, rei­kia ir mė­sos! O iš kur ji at­si­ran­da?

Tai­gi jei­gu esa­te ve­ge­ta­rė – šlo­vė Jums! Svar­bu tik, kad užtektų ži­nių, kaip tinkamai maitintis ir iš­lai­ky­ti ge­rą svei­ka­tą nevartojant gy­vu­li­nės kil­mės mais­to. Tik­riau­siai Jū­sų ne­rei­kia mo­ky­ti, kad au­ga­li­nio mais­to pro­duk­tai, ypač bal­ty­mi­niai, tu­ri bū­ti kuo įvai­res­ni ir vie­nas ki­tą pro­por­cin­gai pa­pil­dyti tam, kad or­ga­niz­mas rei­kia­mu san­ty­kiu gau­tų vi­sų būtinų me­džia­gų. Rim­ti ve­ge­ta­rai ne tik imp­ro­vi­zuo­ja, pa­si­telk­da­mi sa­vo fan­ta­zi­ją, bet ir stu­di­juo­ja tam tik­rą li­te­ra­tū­rą, kon­sul­tuo­ja­si su spe­cia­lis­tais. Nei Jūs pa­ti, nei Jū­sų žindomas kū­di­kis ne­tu­rė­tu­mė­te tap­ti ak­lo ban­dy­mo au­ko­mis.

Pliusai ir minusai

Nors neretai girdime per­spė­ji­mų apie ve­ge­ta­rių mamų žin­do­miems kū­di­kiams gre­sian­čius pa­vo­jus, ta­čiau yra ir pliu­sų. Moks­li­niais ty­ri­mais nu­sta­ty­ta, kad ve­ge­ta­rių mo­ti­nų pie­ne, pa­ly­gi­nus su gy­vu­li­nės kil­mės mais­tą val­giu­sių mo­te­rų pie­nu, bū­na ma­žiau į or­ga­niz­mą iš ap­lin­kos pa­te­ku­sių ter­ša­lų, to­kių kaip, pa­vyz­džiui, pes­ti­ci­dai. Rie­ba­lų ir rie­bių­jų rūgš­čių su­dė­tis ne­la­bai ski­ria­si, o ir do­ko­za­hek­sae­no rūgš­ties, ku­ri itin svar­bi sme­ge­nims ir re­gė­ji­mui, kon­cent­ra­ci­ja ve­ge­ta­rių pie­ne bū­na to­kia pat ar net di­des­nė ne­gu visavalgių pie­ne. Kal­cio ovo­lak­to­ve­ge­ta­rės gau­na pa­kan­ka­mai iš pie­no pro­duk­tų, o jei­gu ve­ga­nių mo­te­rų mais­te ir bū­na ma­žes­nis kal­cio kie­kis, tai sti­mu­liuo­ja 1,25-di­hid­rok­si­vi­ta­mi­no D (or­ga­niz­me ak­ty­vaus vi­ta­mi­no D) kon­cent­ra­ci­jos krau­jy­je pa­di­dė­ji­mą. Šis sa­vo ruož­tu su­stip­ri­na kal­cio įsi­sa­vi­ni­mą, kad  jo užtektų pie­no ga­my­bai.

Ta­čiau ir per­spė­ji­mai ver­ti dė­me­sio. Ve­ge­ta­riš­ka­me mais­te ne­re­tai trūks­ta kai ku­rių svar­bių mik­roe­le­men­tų, ypač cin­ko ir ge­le­žies, ku­ri bū­ti­na krau­jo he­mog­lo­bi­no sin­te­zei. Gy­dy­to­jams la­bai rū­pi, kad ve­ge­ta­rai gau­tų pa­kan­ka­mai bal­ty­mų, nes au­ga­li­nia­me mais­te jų yra san­ty­ki­nai ma­žiau. Be to, ve­ga­nų mi­ty­ba daž­nai lie­ka nesu­ba­lan­suo­ta, nes au­ga­li­nės kil­mės pro­duk­tuo­se trūks­ta kai ku­rių ami­no­rūgš­čių, o dėl to ga­li nu­ken­tė­ti ir žin­do­mo kū­di­kio svei­ka­ta. Di­džiau­sia griež­to­jo ve­ge­ta­riz­mo ri­zi­ka ky­la dėl B gru­pės vi­ta­mi­nų sty­giaus au­ga­li­nia­me maiste. Tik gy­vu­li­nės kil­mės bal­ty­muo­se na­tū­ra­liai bū­na kū­di­kio vys­ty­mui­si la­bai svar­baus vi­ta­mi­no B12.

La­bai svar­bus vi­ta­mi­nas

Vi­ta­mi­nas B12 yra reikš­min­gas kiek­vie­nai žmo­gaus ląs­te­lei. Jų vi­sų nor­ma­liai veik­lai rei­ka­lin­gas de­guo­nis, o de­guo­nį iš plau­čių po vi­są or­ga­niz­mą iš­ne­šio­ja rau­do­nie­ji krau­jo kū­ne­liai – erit­ro­ci­tai. Pa­čių krau­jo ląs­te­lių gy­ve­ni­mo truk­mė yra san­ty­ki­nai neil­ga – erit­ro­ci­tas gy­vuo­ja tik apie tris mė­ne­sius. Pa­se­nu­sius erit­ro­ci­tus krau­jy­je tu­ri pa­keis­ti nau­ji. Vi­ta­mi­nas B12 yra bū­ti­nas grei­tai DNR sin­te­zei ląs­te­lių da­li­ji­mo­si me­tu. Tai ypač svar­bu kau­lų čiul­puo­se, kur iš grei­tai au­gan­čių pir­mi­nių ląs­te­lių for­muo­ja­si erit­ro­ci­tai. Jei­gu trūks­ta vi­ta­mi­no B12, bal­ty­mų DNR pro­duk­ci­ja su­trin­ka ir į krau­ją vie­to­je nor­ma­lių erit­ro­ci­tų pa­ten­ka daug di­de­lių, me­ga­lob­las­tais va­di­na­mų, ne­sub­ren­du­sių ląs­te­lių, pa­ne­šan­čių ma­žiau de­guo­nies. Dėl to vys­to­si me­ga­lob­las­ti­nė ane­mi­ja, ku­rios neį­ma­no­ma iš­gy­dy­ti vien ge­le­žies pre­pa­ra­tais. Jos po­žy­miai yra grei­tas nuo­var­gis, van­gu­mas, du­su­lys, odos blyš­ku­mas ir su­si­lpnė­jęs at­spa­ru­mas in­fek­ci­joms. Kū­di­kiai ir vai­kai nu­ken­čia la­biau­siai dar ir to­dėl, kad la­bai su­ma­žė­ja jų ape­ti­tas ir su­lė­tė­ja au­gi­mas.

Vi­ta­mi­nas B12 dar yra la­bai svar­bus nor­ma­liai ner­vų veik­lai. Ner­vus gau­bia juos vie­ną nuo ki­to ir nuo ap­lin­ki­nių au­di­nių izo­liuo­jan­tis ap­val­ka­las, su­da­ry­tas iš su­dė­tin­go bal­ty­mo, va­di­na­mo mie­li­nu. Trūks­tant vi­ta­mi­no B12, su­trin­ka tam tik­rų rie­bių­jų rūgš­čių apy­kai­ta mie­li­no struk­tū­ro­se ir dėl to vys­to­si ner­vi­nių skai­du­lų de­ge­ne­ra­ci­ja. O vi­ta­mi­no B12 de­fi­ci­tui il­gai už­sitęsus, at­si­ran­da ne­grįž­ta­mų ner­vų sis­te­mos pa­ken­ki­mų. Ga­li su­lė­tė­ti ar net reg­re­suo­ti kū­di­kio ju­de­sių ir pro­ti­nis vys­ty­ma­sis, o ner­vi­nis dirg­lu­mas bū­na ne­nor­ma­liai di­de­lis.

Labiausiai pažeidžiami mažiausieji

Kū­di­kiai la­biau neap­sau­go­ti nuo neu­ro­lo­gi­nių pa­žei­di­mų ir li­ga jiems iš­si­vys­to grei­čiau ne­gu suau­gu­sie­siems, įpras­tai pa­si­reikš­da­ma 4–8 mė­ne­sių am­žiu­je. Žin­do­miems kū­di­kiams, ku­rių mo­ti­nos lai­ko­si griež­tų ve­ge­ta­riš­kų die­tų ir tu­ri la­bai ri­bo­tus vi­ta­mi­no B12 re­zer­vus or­ga­niz­me, jo de­fi­ci­to su­kel­ti pa­ken­ki­mai ga­li iš­si­vys­ty­ti jau pir­mai­siais gy­ve­ni­mo mėnesiais ar net 2 sa­vai­čių am­žiu­je, jei­gu mo­ti­nai vi­ta­mi­no B12 trūksta jau per nėš­tu­mą. Vi­ta­mi­nas B12 nėš­tu­mo me­tu ak­ty­viai trans­por­tuo­ja­mas per pla­cen­tą į vai­sių. Tai ga­li su­ma­žin­ti mo­ti­nos at­sar­gas, jei­gu ji ne­gau­na šio vi­ta­mi­no su mais­tu.

Sta­tis­tiš­kai B12 de­fi­ci­tas, pa­si­reiš­kian­tis kaip li­ga, diag­no­zuo­ja­mas re­tai net ve­ga­nams, ypač jei­gu jie nė­ra vien tik už­val­dy­ti idė­jos vi­siš­kai ne­val­gy­ti gy­vu­li­nės kil­mės pro­duk­tų, bet ir ži­no, kaip kom­pen­suo­ti or­ga­niz­mui bū­ti­nų me­džia­gų trū­ku­mą ve­ge­ta­riš­ka­me mais­te. Daž­niau jis pa­si­tai­ko dvie­jų ve­ga­nų gru­pių at­sto­vams: (1) tiems, ku­rie il­gą lai­ką ne­var­to­ja jo­kių vi­ta­mi­no B12 tu­rin­čių mais­to pro­duk­tų ar jo vais­ti­nių pre­pa­ra­tų, ir (2) mo­te­rų ve­ga­nių, gau­nan­čių per ma­žai vi­ta­mi­no B12, žin­do­miems kū­di­kiams. Dau­gu­ma me­di­ci­nos li­te­ra­tū­ro­je ap­ra­šy­tų vi­ta­mi­no B12 de­fi­ci­to at­ve­jų iš­si­vys­tė bū­tent žin­do­miems kū­di­kiams, ku­rių mo­ti­nos lai­kė­si griež­tos ve­ge­ta­riš­kos die­tos.

Kas gamina vitaminą?

Ovo­lak­to­ve­ge­ta­rai, val­gan­tys kiau­ši­nius ir pie­no pro­duk­tus, pa­pras­tai gau­na pa­kan­ka­mai vi­ta­mi­no B12 su šiuo mais­tu. Vi­ta­mi­ną B12 gamina tam tikros žar­ny­no bak­te­ri­jos, to­dėl jo yra gau­su ne tik pro­duk­tuo­se iš mė­sos, bet ir pie­ne, kiau­ši­niuo­se. Ir žmo­nių sto­ro­jo­je žar­no­je randama bak­te­ri­jų, pa­jė­gių sin­te­tin­ti šį vi­ta­mi­ną. Tačiau bū­tent žmo­gaus žar­ny­ne tos bak­te­ri­jos vi­ta­mi­ną B12 pro­du­kuo­ja per daug to­li, kad jis ga­lė­tų bū­ti įsiurb­tas į krau­ją ir pa­nau­do­tas. O žmo­gaus iš­ma­to­se ga­li bū­ti didelis jo kie­kis.

Dau­ge­lis žo­lė­džių žin­duo­lių, įskai­tant mel­žia­mus gal­vi­jus ir avis, ge­ba įsi­sa­vin­ti sa­vo virš­ki­ni­mo sis­te­mo­je jų pa­čių žar­ny­no bak­te­ri­jų pa­ga­min­tą vi­ta­mi­ną B12, to­dėl šio vi­ta­mi­no ganėtinai daug yra jų pie­ne. Šio vi­ta­mi­no ran­da­ma ir dir­vo­že­my­je, ant nenuplautų au­ga­lų. Tai su­ži­no­ję, kai ku­rie ve­ga­nai bu­vo nu­sprendę, kad vi­ta­mi­nui B12 ne­bū­ti­na skir­ti ypa­tin­go dė­me­sio, ir kal­bas apie jo de­fi­ci­tą ėmė lai­ky­ti tik pra­si­ma­ny­mais. Iš­ties pa­sau­ly­je yra žmo­nių, ku­rie ga­li taip sa­ky­ti vi­siš­kai pa­grįs­tai. Vie­no­je moks­li­nė­je stu­di­jo­je pra­neš­ta, kad gru­pė ve­ga­nų ira­nie­čių, ne­lai­kan­čių jo­kių gy­vu­lių, gau­da­vo pa­kan­ka­mai vi­ta­mi­no B12 su ne­nup­lau­to­mis dar­žo­vė­mis, ku­rios bu­vo trę­šia­mos žmo­nių mėš­lu. Iš­ma­to­mis (ne tik žmo­gaus, bet ir gy­vu­lių) už­terš­tos dar­žo­vės ar ki­toks au­ga­li­nis mais­tas ga­li ap­rū­pin­ti žmo­gų šiuo vi­ta­mi­nu to­se vie­to­vė­se, kur ne­si­lai­ko­ma hi­gie­nos stan­dar­tų. Gal­būt to­dėl be­si­vys­tan­čių kraš­tų ve­ga­nų bend­ruo­me­nė­se vi­ta­mi­no B12 ma­žak­rau­jys­tė ne­bū­din­ga.

Žmo­nėms, ku­rie plau­na prieš val­gį ran­kas ir nu­plau­na dar­žo­ves, vie­nin­te­lis na­tū­ra­lus vi­ta­mi­no B12 šal­ti­nis yra gy­vu­li­nės kil­mės pro­duk­tai: mė­sa, pie­nas, kiau­ši­niai.

Iš kur gauti?

Jei­gu esa­te griež­to­ji ve­ge­ta­rėve­ga­nė, ne­pa­mirš­ki­te, kad Jū­sų mais­te ga­li trūk­ti vi­ta­mi­no B12. Jei ta­po­te mama (esa­te nėš­čia ar žin­do­te kū­di­kį), bet ne­si­ruo­šia­te keis­ti mi­ty­bos įpro­čių, Jums  taip pat rei­ka­lin­gi spe­cia­lūs mais­to pa­pil­dai. Jū­sų kū­di­kis kas­dien tu­rė­tų gau­ti 0,4 mik­rog­ra­mo vi­ta­mi­no B12. Kad tokį šio vi­ta­mi­no kiekį suteiktumėte žin­do­mam kū­di­kiui, Jūs pa­ti tu­ri­te kas­dien gau­ti 2,8 mik­rog­ra­mo vi­ta­mi­no B12. Sup­ran­ta­ma, ge­riau­sia pa­si­tar­ti su sa­vo šei­mos gy­dy­to­ju dėl tin­ka­mos mi­ty­bos ir ge­riau­sio trūks­ta­mų vi­ta­mi­nų pa­pil­dy­mo bū­do.

Šva­riuo­se au­ga­luo­se vi­ta­mi­no B12 nė­ra, bet au­ga­li­niai mais­to pro­duk­tai ga­li bū­ti dirb­ti­nai pa­pil­do­mi šiuo vi­ta­mi­nu: kai ku­rie ja­vai­niai, ga­mi­niai iš so­jos ir ry­žių, sau­lėg­rą­žų ir ki­toks au­ga­li­nis mar­ga­ri­nas, įvai­rūs gė­ri­mai, val­go­mo­sios mie­lės. Į mais­to pro­duk­tus pa­pil­do­mai de­da­mos me­džia­gos iš­var­di­ja­mos eti­ke­tė­se. Jų są­ra­še ieš­ko­ki­te vi­ta­mi­no B12 ar­ba ko­ba­la­mi­no. Mat šis vi­ta­mi­nas dar va­di­na­mas ko­ba­la­mi­nu, nes sa­vo su­dė­ty­je tu­ri me­ta­lo ko­bal­to. Ga­li bū­ti pa­ra­šy­ta ir Cya­no­co­ba­la­min – tai yra šio vi­ta­mi­no che­mi­nis pa­va­di­ni­mas. Vi­ta­mi­no B12 pre­pa­ra­tų at­ski­rai ar­ba kar­tu su ki­tais vi­ta­mi­nais ir jų tu­rin­čių mais­to pa­pil­dų ga­li­ma nu­si­pirk­ti vais­ti­nė­se.

Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je gy­dy­to­jai ste­bė­jo 37 mo­ti­nų ve­ga­nių žin­do­mų vai­kų vys­ty­mą­si. Vi­sos bu­vo kon­sul­tuo­ja­mos spe­cia­lis­tų, kaip pa­si­rink­ti tin­ka­mą ve­ge­ta­riš­ką mais­tą, ku­ria­me ne­trūk­tų įvai­rių bal­ty­mų ir mi­ne­ra­lų, ir taip pat var­to­jo vi­ta­mi­no B12 tu­rin­čius pa­pil­dus. Dau­gu­ma iš tų vai­kų au­go ir vys­tė­si vi­siš­kai nor­ma­liai.

Ge­riau­sios sėk­mės ir Jums!

*  *  * 

Pagal Kazimiero Vitkausko knygą „Kūdikio žindymas“

Daugiau apie knygą ir autorių www.zindyk.lt.

 

Comments

comments

Powered by Facebook Comments

Susiję straipsniai

Parašykite komentarą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Facebook