Ką turi daryti mama ir tėtis, jei vaikas susižeidė

Mama sutvarkys vaiko žaizdąAtėjus pavasariui, vaikas vis daugiau laiko praleidžia kieme. Nusimetus žieminius drabužius lengviau bėgioti, patogiau kapstytis smėlio dėžėje. Atšilus orui į kiemus ir gatves išvažiuoja būrys mažųjų dviratininkų. Pramogos gryname ore dažnai neapsieina be mažyčių nelaimių. Vaikai įsistato mėlynes arba susitrenkia, nusibrozdina kelius ir alkūnes. Ištikus šioms smulkioms ir nepavojingoms traumoms reikia tinkamai pasirūpinti, kad jos nevirstų didelėmis problemomis.

Vaikų tykantys pavojai

Dažniausiai vaikas susižeidžia šiltu oru, nes tuomet daugiau atvirų kūno vietų, o ir ploni drabužėliai silpnai teapsaugo. Pavojai, ypač be priežiūros palikto mažojo išdykėlio, tyko ir namuose. Bene paprasčiausia traumos pasekmė – patinimas ir mėlynė. Nedidelės hematomos (mėlynės) odos nepažeidžia, bet po ja trūksta kraujagyslės. Ant sumuštos vietos pakanka uždėti šaltą kompresą  ir, jeigu labai skauda, išgerti nuskausminamųjų vaistų. Dauguma nedidelių žaizdų taip pat pavojaus gyvybei nekelia ir greitai sugyja nepalikdamos žymių, bet dėl jų gali išsivystyti uždegimas bei išlikti randai. Lengvai susižeisti, kai pažeidžiami tik odos paviršiaus sluoksniai ir kapiliarai, vaikas gali ir namuose, žaisdamas su gyvūnais, vaikų darželyje ir sportuodamas. Mažojo padaužos palydovai – minkštųjų audinių sužalojimai: odos nubrozdinimai,  įbrėžimai, įpjovimai, nedidelės žaizdelės.

Vaikas susižaloja krisdamas iš nedidelio aukščio, pavyzdžiui, nuo sofos ar kėdės, pargriuvęs ant žemės ar grindų. Kuo mažesnis vaikas, tuo dažniau jis griuvinėja. Mat jam sunkiau koordinuoti judesius ir išlaikyti pusiausvyrą dėl galvos svorio. Įsipjauti, susibraižyti arba nusibrozdinti odą vaikas gali žaisdamas su vinimis, žirklėmis, naudodamasis peiliu, kitais aštriais daiktais. Apibraižo gyvūnai, nors ir patys mylimiausi. Sužeisti gali sudužusios stiklinės šukė. Be to, vaikas gali pats nusikasyti niežtinčią odą.

Nedidelės žaizdos

Nubrozdinimai, įpjovos ir įbrėžimai sukelia nemalonius pojūčius, bet nėra labai skausmingi ir paprastai nereikia rimtos medicinos pagalbos, tačiau mama ir tėtis turi mokėti suteikti pirmąją pagalbą.

Įbrėžimai atrodo kaip odoje nubrėžtos neilgos linijos, jie pažeidžia epidermį ir smulkius kapiliarus. Didesnis odos plotas  pažeidžiamas nusibrozdinus, kai oda nubrūžinama į kietą paviršių. Nutrinamas viršutinis odos sluoksnis ir pasirodo kraujas. Pjautinės žaizdos padaromos aštriu daiktu – tai ne tik viršutinio odos sluoksnio, bet kartais ir gilesnių odos audinių pažeidimas. Įsipjovus sužalojamos kraujagyslės, pasirodo kraujas, o kraujavimo stiprumas priklauso nuo žaizdos gylio.

Pagalba nedidelėms žaizdoms   

Pirmiausia žaizdą reikia nuplauti, po to sustabdyti kraujavimą ir uždėti sterilų tvarstį. Žaizdai dezinfekuoti naudojami įvairūs antiseptiniai skysčiai. Mama, žinoma, visada jų turi namų vaistinėlėje.

Pirmoji užduotis – išvalyti žaizdą, kad joje neliktų nešvarumų ir mikrobų. Paprasčiausias būdas – išplauti žaizdą su muilu ir tekančiu vandeniu. Išplauti žaizdą reikia labai gerai ir kruopščiai nuplauti muilą. Svarbiausias pirmosios pagalbos tikslas – kad į žaizdą nepatektų infekcija, todėl ją būtinai reikia apdoroti antiseptiniu tirpalu. Net ir negilūs įdrėskimai gali supūliuoti, patinti ir parausti, o tuomet be gydytojo mama ir tėtis neišsivers.

Švarios žaizdos kraštus nusausinkite steriliais vatos arba marlės tamponais, po to žaizdelę apipurkškite antiseptiniu tirpalu (1–2 kartus per dieną)  ir uždėkite sterilų tvarstį. Nenaudokite spiritinių tirpalų: briliantinio žaliojo ar jodo,  nes jie lėtina žaizdos gijimą, ją dirgina, žaloja audinius  ir sukelia deginimo jausmą bei skausmą. Greitesniam žaizdos gijimui ir apsaugai nuo infekcijos  ją dar patepkite specialiu geliu. Žaizdą galima užklijuoti pleistru, bet prieš klijuojant reikia suspausti jos kraštus. Smulkios žaizdelės greičiau gyja neaprištos ir neužklijuotos. Pakanka jas dezinfekuoti ir tepti geliu, kol nenukris ant žaizdos susidariusios plutelės. Tik neleiskite vaikui lupinėti šašų, nes žaizda lėčiau gis, be to, gali įsimesti infekcija, o vėliau liks randai. Jeigu susižeidęs ranką vaikas ketina žaisti smėlynėje arba aikštelėje, sužalotą galūnę apriškite tvarsčiu, o namuose žaizdą vėl laikykite atvirą.

Kraujuojančią žaizdą reikia taip pat pirmiausiai išplauti, po to sustabdyti kraujavimą. Jeigu kraujas sunkiasi po truputį, nestabdykite, nes kraujas valo žaizdą. Paprasčiausias būdas sustabdyti stipresnį kraujavimą – suspausti žaizdos kraštus. Ant jos dedame sterilų tvarstį ir stipriai iš viršaus prispaudžiame ranka. Taip galima laikyti 10 –15 minučių, bet  jei kraujas nesiliauja tekėjęs, reikia skubiai kreiptis į gydytoją. Kad į sužalotą galūnę pritekėtų mažiau kraujo, ją reikia laikyti pakeltą aukščiau.

Jei žaizda didelė ir nešvari, joje įstrigo svetimkūnis (jo negalima krapštyti iš žaizdos) arba atsirado infekcijos požymiai, būtinai reikia kreiptis į gydytoją.

Parengė Undinė Gilė

Comments

comments

Powered by Facebook Comments

Susiję straipsniai

Parašykite komentarą

*

Facebook