Ką valgyti mamai žindyvei?

Ką gali valgyti žindanti mamaKū­di­kį krū­ti­mi mai­ti­nan­ti mama – ir­gi žmo­gus, ku­riam ne tik no­ri­si, bet ir rei­kia vi­ta­mi­nų ir ska­nu­my­nų. Aiš­ku, svei­kos mi­ty­bos ir pro­duk­tų su­de­ri­na­mu­mo prin­ci­pai ga­lio­ja vi­siems.

Viską, ko širdis geidžia

Anks­čiau la­bai ak­cen­tuotos mai­ti­nan­čios mamos mi­ty­bos tai­syk­lės, įvai­rūs die­tos su­var­žy­mai. Ypač ab­sur­diš­kas prie­ta­ras, drau­džian­tis žin­dan­čiai mo­ti­nai val­gy­ti švie­žius vai­sius ir dar­žo­ves. Jo­kio moks­li­nio pa­grin­do ne­tu­ri bai­mė, kad mo­ti­nai pil­vo pū­ti­mą su­ke­lian­tis mais­tas ga­li su­kel­ti pil­vo pū­ti­mą ir jos žin­do­mam kū­di­kiui. Nor­ma­lioms žar­nų bak­te­ri­joms fer­men­tuo­jant mais­to skai­du­las, pil­ve at­si­ran­da du­jų. Ta­čiau nei pa­čios skai­du­los, nei du­jos nė­ra ab­sor­buo­ja­mos iš žar­ny­no į krau­ją, tai­gi ir į mo­ti­nos pie­ną nepa­tenka.

Kai ku­rio­se dar­žo­vė­se, pa­vyz­džiui, čes­na­kuo­se, svo­gū­nuo­se, ri­di­kė­liuo­se, taip pat prie­sko­niuo­se, yra ete­ri­nių alie­jų, tu­rin­čių cha­rak­te­rin­gą kva­pą ar sko­nį, ga­lin­tį iš­ties per­si­duo­ti į pie­ną, ir kū­di­kiai kar­tais rea­guo­ja. Vie­niems tai pa­tin­ka, bet bū­na ir at­si­sa­kan­čių žįs­ti čes­na­ku kve­pian­tį pie­ną. Mamai su­val­gius čes­na­ko, pir­mą­ją va­lan­dą spe­ci­fi­nio kva­po pie­ne pa­pras­tai dar nė­ra, po dvie­jų va­lan­dų jis stip­riau­sias, o pa­skui pa­laips­niui iš­nyks­ta. Pa­na­šiai bū­na ir su ki­tais prie­sko­niais.

Skir­tin­gai ne­gu vis tuo pa­čiu mi­ši­niu nuo­lat mai­ti­na­mi „bu­te­liuko vai­kai“, žin­do­mi kū­di­kiai per

mo­ti­nos pie­ną pa­ti­ria pla­čią įvai­ro­vę kva­pų ir sko­nių, ku­rie ga­li nu­jun­ky­mo lai­ko­tar­piu pa­ska­tin­ti no­riau val­gy­ti juos tu­rin­tį – jau „pažįstamą“ – mais­tą. Tai­gi žin­dan­ti mama tar­si su­ku­ria vai­ko mi­ty­bos įpro­čius ir po­lin­kį drą­siau ra­gau­ti nau­jo mais­to.

Ko derėtų vengti?

Kar­tais kū­di­kiai ne­to­le­ruo­ja tam tik­rų pro­duk­tų mo­ti­nos mais­te. Pas­te­bė­ta at­ve­jų, kai pil­vo dieg­liai žin­do­miems kū­di­kiams at­si­ras­da­vo mamai val­gius ne tik jau mi­nė­tų čes­na­kų ir svo­gū­nų, bet ir ko­pūs­tų, griež­čių (sė­ti­nių), pu­pe­lių, ra­bar­ba­rų, sly­vų. Jei­gu įta­ria­ma, kad ku­ris nors pro­duk­tas tu­ri blo­gą po­vei­kį kū­di­kiui per pie­ną, rei­kė­tų ste­bė­ti, ar neat­si­ras kū­di­kiui virš­ki­ni­mo su­tri­ki­mo reiš­ki­nių pir­mą­ją pa­rą nuo to mais­to su­val­gy­mo, ar kartosis vėl jo suvalgius.

Vi­siš­kai ne­de­rė­tų kū­di­kio pra­tin­ti prie al­ko­ho­lio. Iš mo­ti­nos krau­jo al­ko­ho­lis leng­vai pa­ten­ka į jos pie­ną. Gir­tau­jan­čių mo­ti­nų žin­do­mi kū­di­kiai blo­giau au­ga (al­ko­ho­lis slo­pi­na pie­no te­kė­ji­mą krū­ty­je) ir ga­li bū­ti pa­ken­kia­mos vai­ko sme­ge­nys. Tik ret­kar­čiais iš­ge­ria­ma vy­no tau­rė blo­go po­vei­kio kū­di­kio svei­ka­tai gal ir ne­tu­rė­tų, ta­čiau tai da­ry­ti ge­riau tuo­jau po žin­dy­mo, kad iki ki­to mai­ti­ni­mo al­ko­ho­lio kon­cent­ra­ci­ja pie­ne jau bū­tų su­ma­žė­ju­si.

Žin­dan­čios mamos kar­tais įspė­ja­mos ne­ger­ti ka­vos, juo­do­sios ar­ba­tos, ko­ka­ko­los, pep­si­ko­los, ka­ka­vos, nes šie gė­ri­mai tu­ri ko­fei­no, dėl ku­rio cent­ri­nę ner­vų sis­te­mą sti­mu­liuo­jan­čio po­vei­kio kū­di­kis ga­li bū­ti ne­ra­mus ir jam sun­ku už­mig­ti. Be to, ko­fei­nas slo­pi­na ge­le­žies įsi­sa­vi­ni­mą iš mo­ti­nos ir kū­di­kio virš­ki­ni­mo trak­to, tuo di­din­da­mas ma­žak­rau­jys­tės ri­zi­ką. Ta­čiau moks­li­niais ty­ri­mais įro­dy­ta, jog tik la­bai ma­ža da­lis ko­fei­no iš mamos krau­jo pa­ten­ka į jos pie­ną ir dar ma­žiau jo ap­tin­ka­ma žin­do­mo kū­di­kio krau­jo se­ru­me, to­dėl sai­kin­gas ka­vos var­to­ji­mas ne­su­ke­lia pro­ble­mų žin­do­mam kū­di­kiui. O di­de­lių ko­fei­no kie­kių tu­rin­čių pro­duk­tų mai­ti­nan­čiai mamai rei­kė­tų veng­ti, ypač jei­gu ji žin­do neiš­ne­šio­tą nau­ja­gi­mį. Tuo­met ko­fei­no pa­ša­li­ni­mas iš or­ga­niz­mo vyks­ta lė­čiau ir jis ga­li kaup­tis, su­kel­da­mas vai­kui svei­ka­tos su­tri­ki­mų. Taip pat ne­rei­kė­tų per daug val­gy­ti ir šo­ko­la­do, nes ja­me yra į ko­fei­ną pa­na­šios me­džia­gos teob­ro­mi­no. Sai­kin­gai mamos val­go­mas šo­ko­la­das žin­do­mam kū­di­kiui ne­su­ke­lia nei pil­vo dieg­lių, nei ki­tų virš­ki­ni­mo bė­dų.

Alergijos pavojai

Kai ku­rie mais­to pro­duk­tai ga­li aler­gi­zuo­ti kū­di­kius, ypač tu­rin­čius įgim­tą šei­mos po­lin­kį. Ne­rei­kia draus­ti mo­ti­nai ko nors val­gy­ti vien dėl to, kad ji žin­do. Ta­čiau ver­ta ste­bė­ti žin­do­mo kū­di­kio reak­ci­ją į mais­tą. Ki­lus įta­ri­mui, to­kio pro­duk­to rei­kė­tų veng­ti dvi sa­vai­tes. Pa­vyz­džiui, esant ne­pa­lan­kiai aler­gi­nei anam­ne­zei šei­mo­je, kū­di­kiui ga­li iš­ryš­kė­ti aler­gi­nis bė­ri­mas ar pa­di­dė­jęs ne­ra­mu­mas, jei­gu mo­ti­na var­to­ja daug pie­no. Dažniausiai žindomus kūdikius alergizuoja į motinos pieną patekę tirpieji karvės pieno baltymai.

„Gerk pie­ną, kad bū­tų pie­no“ – taip daž­nai bū­da­vo sa­ko­ma ir da­bar ga­li­ma iš­girs­ti pa­ta­riant žin­dan­čiai mamai. Tai gin­čy­ti­nas tei­gi­nys jau vien dėl to, kad jo­kios gam­to­je eg­zis­tuo­jan­čios žin­duo­lių rū­šies suau­gę in­di­vi­dai, tai­gi ir pa­te­lės, ne­var­to­ja pie­no, ta­čiau sėk­min­gai žin­do jau­nik­lius. Dau­ge­liui ne­ci­vi­li­zuo­tų žmo­nių gen­čių žo­džiai, reiš­kian­tys pie­ną, aso­ci­juo­ja­si tik su jų kū­di­kių ir ki­tų jau­nik­lių mais­tu. Mū­sų žmo­nės klai­din­gai gal­vo­ja, kad mo­ti­na, ger­da­ma daug kar­vės pie­no, pa­di­dins sa­vo pa­čios pie­no kie­kį. Mamos iš­ge­ria­mas gy­vu­lių pie­nas nė­ra kaip nors svar­bus jos pa­čios pie­no ga­my­bai.

Kalcis ir geležis

Tie­sa, pie­nas yra vie­nas iš kal­cio šal­ti­nių mais­te, ta­čiau nor­ma­li kal­cio kon­cent­ra­ci­ja mo­ti­nos pie­ne vis tiek bū­tų už­tik­ri­na­ma, jei­gu mama ir ne­ger­tų kar­vės pie­no. Jei­gu kal­cio trūk­tų mamos mais­te, jis bū­tų paim­tas iš or­ga­niz­mo au­di­nių ir pri­sta­ty­tas į mo­ti­nos pie­ną ga­mi­nan­čias jos krū­tų ląs­te­les. Tai­gi žin­dan­čiai mamai tei­sin­giau bū­tų sa­ky­ti: kad ta­vo pa­čios or­ga­niz­mui ne­prit­rūk­tų kal­cio, jo rei­kė­tų gau­ti su mais­tu, o vie­nas iš dau­giau­sia jo tu­rin­čių mais­to šal­ti­nių yra gy­vu­lių, pa­vyz­džiui, kar­vės, pie­nas ir jo pro­duk­tai. Be­je, yra žmo­nių, ypač suau­gu­sių, ku­rie ne­to­le­ruo­ja ne­per­dirb­to kar­vės pie­no ar­ba ne­mėgs­ta jo sko­nio. Tuo­met la­biau tik­tų rau­gin­to pie­no pro­duk­tai: jo­gur­tas, varš­kė, sū­ris. Ne­daug pie­no pro­duk­tų var­to­jan­čioms mamoms rei­kė­tų per pa­rą gau­ti apie 500–600 mg kal­cio pa­pil­dų, o be­veik ne­var­to­jan­čioms – maž­daug 1000–1200 mg per pa­rą. Yra ir dau­giau kal­cio šal­ti­nių mais­te: pa­vyz­džiui, se­za­mo sėk­los, la­pi­niai ko­pūs­tai, špi­na­tai, bro­ko­liai, ke­pe­nys, mig­do­lai, kon­ser­vuo­tos sar­di­nės ir la­ši­ša, val­go­mos kar­tu su su­minkš­tė­ju­siais kau­lais.

Taip pat ir nor­ma­li ge­le­žies kon­cent­ra­ci­ja mo­ti­nos pie­ne yra už­tik­ri­na­ma ne­prik­lau­so­mai nuo mo­ti­nos mi­ty­bos. Jei­gu jos trūks­ta mais­te, pa­nau­do­ja­ma mo­ti­nos kū­no au­di­nių, pir­miau­sia krau­jo, ge­le­žis. Ma­žak­rau­jys­tė nė­ra kliū­tis žin­dy­ti. Ge­le­žies po­rei­kis mai­ti­nan­čioms mamoms yra toks pat ar net ma­žes­nis kaip prieš nėš­tu­mą, nes žin­dant vė­liau at­si­nau­ji­na mė­ne­si­nės, o be to, į pie­ną pe­rei­na ma­žiau ge­le­žies, ne­gu jos ne­ten­ka­ma per menst­rua­ci­jas. Aiš­ku, ma­žak­rau­jys­te ser­gan­čią mamą bū­ti­nai rei­kia gy­dy­ti, ta­čiau ji ne­tu­rė­tų nu­sto­ti žin­dy­ti kū­di­kio.

Vitaminų reikia kasdien

Žin­dan­čios mamos mais­te tu­ri bū­ti pa­kan­ka­mai pro­duk­tų, turinčių B gru­pės vi­ta­mi­nų (B1, B2, B6, B12) ir vi­ta­mi­no C. Jie yra tir­pūs van­de­ny­je, to­dėl mo­ti­nos or­ga­niz­me jų at­sar­gos ne­su­kau­pia­mos. Tai­gi šių vi­ta­mi­nų trūks­tant mamos mais­te, ma­žiau jų bū­tų ir pie­ne. Pa­kan­ka­mai B gru­pės vi­ta­mi­nų mama gau­tų val­gy­da­ma duo­ną ir ki­tus grū­dų pro­duk­tus, vi­ta­mi­no B12 – pie­no pro­duk­tus, žu­vį, mė­są ir kiau­ši­nius. Vi­ta­mi­no C po­rei­kis lak­ta­ci­jos metu taip pat pa­di­dė­ja. Daug jo yra švie­žiuo­se vai­siuo­se, uo­go­se ir dar­žo­vė­se. Vi­ta­mi­no C ir ki­tų van­de­ny­je tir­pių vi­ta­mi­nų kon­cent­ra­ci­ja mo­ti­nos pie­ne ne­pa­ky­la aukš­čiau nor­ma­lios, nes per­tek­lius pa­ša­li­na­mas su šla­pi­mu.

Rie­ba­luo­se tir­pių vi­ta­mi­nų kie­kis pie­ne ma­žiau pri­klau­so nuo mamos die­tos pokyčių. Vi­ta­mi­nų A ir D kon­cent­ra­ci­ja pie­ne iš­lie­ka nor­ma­li, kol jų yra jei ne mamos mais­te (svies­te, kiau­ši­nių try­niuo­se, ke­pe­ny­se), tai jos kū­no at­sar­go­se. Vi­ta­mi­no E (jo yra alie­ju­je, ja­vų ge­ma­luo­se, mė­so­je, kiau­ši­nių try­niuo­se, mor­ko­se) kon­cent­ra­ci­ja di­džiau­sia prieš­pie­ny­je, nes nau­ja­gi­miui la­bai svar­bus jo an­tiok­si­daci­nis vei­ki­mas. Vi­ta­mi­no K di­džiau­sias po­rei­kis yra per gim­dy­mą ir pir­mo­sio­mis nau­ja­gi­mio gy­ve­ni­mo die­no­mis, kai bū­na di­džiau­sia vi­di­nio krau­ja­vi­mo (ypač į sme­ge­nis ir į žar­ny­ną) ri­zi­ka. Kad vi­ta­mi­no K at­sar­gos būtų užtikrintos, mo­ti­nos mais­te (mor­ko­se, sa­lo­to­se, špi­na­tuo­se, ke­pe­ny­se) jis ypač rei­ka­lin­gas nėš­tu­mo pa­bai­go­je.

Tai­gi žin­dan­čios mo­ti­nos mais­tas tu­ri bū­ti ne tik pa­kan­ka­mai ka­lo­rin­gas, bet dar svar­biau, kad jis bū­tų įvai­rus. Pa­sik­liau­ti vien tik vais­ti­nė­se par­duo­da­mais vi­ta­mi­nų ir mais­to pa­pil­dų pre­pa­ra­tais ne­rei­kė­tų. Vi­ta­mi­nų ir mi­ne­ra­lų įsi­sa­vi­ni­mas or­ga­niz­me iš dirb­ti­nių mais­to pa­pil­dų ne vi­sa­da yra efek­ty­vus ir ne­pri­lygs­ta jų įsi­sa­vi­ni­mui iš na­tū­ra­laus mais­to.

Pagal gydytojo Kazimiero Vitkausko knygą „Kūdikio žindymas“

Comments

comments

Powered by Facebook Comments

Susiję straipsniai

Parašykite komentarą

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Facebook