Ką verta žinoti mamai apie žuvį

Kiek vaikas turi valgyti žuviesŽuvis ir jūros produktai turi daug baltymų ir mažai kalorijų. Tai vieni vertingiausių maisto produktų, kuriuos būtinai turi valgyti ir suaugęs žmogus, ir vaikas.
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto skyriaus vedėja Indrė Stoškuvienė sako, kad dauguma Lietuvos gyventojų (75,3 proc.) žuvį ir žuvies produktus valgo 1– 2 kartus per savaitę.

Žuvys kaupia teršalus

Žuvyje lengvai kaupiasi sunkieji metalai, kurie gali pakenkti sveikatai. Todėl nustatyti didžiausi leistini sunkiųjų metalų kiekiai žuvininkystės produktuose. Išsiaiškinta, kad daugiausiai sunkiuosius metalus kaupia giliavandenės bei riebiosios jūrinės žuvys: kardžuvės, rykliai, tunai (jose dažniausiai nustatoma gyvsidabrio), moliuskuose (sepijose, kalmaruose) randama kadmio.
Buriažuvės, ešeržuvės, Europinės lydekos, ežerų upėtakiai kaupia daugiau gyvsidabrio. Daugiausiai teršalų kaupiasi menkių kepenyse ir senesnėse, didesnėse žuvyse, todėl tokių žuvų geriau nevalgyti nėščioms moterims, vaikams, senyvo amžiaus žmonėms, ligoniams.

Vertingiausios – šviežios žuvys

Šviežios žuvys išlaiko visas maistines savybes ir iš jų galima pasigaminti įvairiausių patiekalų. Jos niekuo neapdorojamos, tik atšaldomos švaraus ar geriamojo vandens ledu ir laikomos tirpstančio ledo temperatūroje. Šviežia žuvis neturi pašalinio kvapo, nebent jūros ir jodo. Nešviežia ir pradedanti gesti žuvis turi amoniako kvapą.

Šviežių žuvų akys išsipūtę, švarios, ragena skaidri,  žiaunos nuo šviesiai iki tamsiai raudonos spalvos, žiaunų dangteliai stipriai suglausti nesusiklijavę, oda  blizga ir stangri, gleivės skaidrios, žvynai tvirtai laikosi, pelekai ir uodega neapdžiūvę, raumenys standūs, elastingi, sunkiai atsiskiria nuo ašakų, žuvis nelinksta, pirštu įspausta duobutė iš karto išsilygina. Neskrostų žuvų vidaus organus galima laisvai atskirti, jie neištižę ir nesusilieję.

Kaip neapsirikti perkant šaldytą žuvį?

Kokybiški sušaldytų žuvų produktai natūralios spalvos, kieti (stuksenant girdimas skambus garsas) ir blizga. Pasenusios žuvies krašteliai apdžiūvę, spalva išblukusi ar pageltusi. Sušaldyta žuvis turi būti laikoma 18C temperatūroje. Todėl nepirkite produktų iš perpildytų šaldymo įrenginių, pilnų šerkšno ir sniego, nes jie šaldo nepakankamai. Neimkite pažeistos pakuotės ar žuvies, kurios glazūros sluoksnis netolygus – galite nusipirkti nekokybišką produktą. Prisiminkite, kad sušaldytų žuvų produktų negalima pakartotinai užšaldyti.

Žuvų riebaluose žymiai daugiau skystų nesočiųjų riebiųjų rūgščių negu augaliniuose aliejuose. Todėl netgi esant žemesnei kaip 0C temperatūrai, jie išlieka skysti. Juose yra linolio ir arachido rūgščių, kurių derinys vadinamas vitaminu F.
Šios medžiagos reguliuoja riebalų ir cholesterolio apykaitą. Nustatyta, kad 30 g žuvų taukų cholesterolio kiekį sumažina 7 proc. Žuvyse esančios nesočios riebalų rūgštys sudaro 84 proc., o sočiosios – tik 16 proc.

Pagal riebalų kiekį skiriamos 4 žuvų grupės

1. Liesos žuvys (iki 2 proc. riebalų): menkė, ešerinės žuvys, lydeka.
2. Vidutinio riebumo, turinčios nuo 2 – 6 proc. riebalų (karpiai, kai kurios lašišinės, šamas).
3. Riebios turi nuo 6 –20 proc. riebalų (daugiausia eršketinės, lašišinės ir kt.).
4. Labai riebios, kuriose daugiau kaip 20 proc. riebalų (ungurys, nėgės, stambios silkės).

Ešerinių žuvų riebalai koncentruojasi vidaus organuose, jūros ešerių – keteroje, silkių poodyje, šamo uodegos srityje, eršketų raumenyse, menkių kepenyse. Žalsva riebalų spalva priklauso nuo chlorofilo.

Jūros žuvų ir kitų jūros gyvūnų taukuose yra labai ilgą anglies atomų grandinę turinčių polinesočiųjų riebalų rūgščių (eikozapentaeno ir dokozaheksaeno). Didžiausias omega – 3 riebalų rūgščių šaltinis yra šiaurės jūrų ir vandenynų žuvys. Omega – 3 riebalų rūgščių kiekis įvairiose žuvyse priklauso nuo rūšies ir kilmės (pvz., užaugintų fermose ir laukinių). Omega – 3 ir omega – 6 riebalų rūgštys svarbios smegenų membranų funkcijoms, normaliam odos funkcionavimui, organizmo atsparumui, kraujo klampumui ir krešumui, kraujospūdžiui. Su maistu gaunamos omega – 3 ir omega – 6 riebalų rūgštys reguliuoja ląstelėse vykstančius procesus.

Patarimai mamai

Šviežią, šaldytą ar konservuotą žuvį patariama valgyti bent 2 ar 3 kartus per savaitę, tai – vertingų polinesočiųjų riebalų rūgščių, vitamino D bei mineralinių medžiagų šaltinis. Tinkamas omega – 6 ir omega – 3 riebalų rūgščių santykis labai svarbus ir suaugusiesiems, ir vaikams. Nepamirškite, kad rūkytoje žuvyje ir silkėje yra daug druskos.

Comments

comments

Powered by Facebook Comments

Susiję straipsniai

Parašykite komentarą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Facebook