Kaip mūsų sveikata susijusi su rūgštimis

Kodėl svarbi rūgščių ir šarmų pusiausvyra

Mūsų savijauta priklauso nuo įvairių organizme vykstančių procesų. Vienas iš svarbių sveikatą lemiančių veiksnių yra rūgščių ir šarmų pusiausvyra kraujyje ir audiniuose. Šią pusiausvyrą veikia mityba, poilsis ir judėjimas. Apie padidėjusį rūgštingumą, vadinamą acidoze, gali įspėti jėgų stoka, greitas nuovargis, sumažėjęs darbingumas, dirglumas, nugaros ir sąnarių skausmai.

 Rūgščių perteklius gali lemti ligas

Rūgščių ir šarmų kiekis charakterizuojamas pH rodikliu, tai yra vandenilio jonų koncentracija, parodanti rūgštingumą ar šarmingumą. Svarbiausias yra kraujo pH, kuris normalus, kai svyruoja tarp 7,35–7,45. Tuomet jis yra silpnai šarminis ir gerai jaučiamės, esame energingi ir puikios nuotaikos. Mažesnis negu 7 pH reiškia, kad rūgščių ir šarmų pusiausvyra sutriko ir organizmas rūgštėja. Net ir nedideli nukrypimai nuo normos sukelia medžiagų apykaitos sutrikimus.

Jeigu maitinamės ir gyvename sveikai, organizmas gali palaikyti optimalų kraujo pH. Deja, šiandien daugelis valgo rafinuotus produktus, kurie rūgština organizmą, patiria nuolatinį stresą ir dirbdami sėdimą darbą mažai juda. Kurį laiką šarmų ir rūgščių balanso pokyčio galima nejausti, bet vėliau tai sukelia sveikatos sutrikimus, gali užklupti įvairios ligos.

Susikaupus dideliam rūgščių kiekiui, organizmas negali jo neutralizuoti, o trūkstamas šarmines medžiagas jis paima iš kitų organų. Pavyzdžiui, iš kaulų pradeda imti kalcį, magnį, fosforą, dėl to kaulai retėja. Stengdamasis išlaikyti normalų kraujo pH, susikaupusiam rūgščių pertekliui neutralizuoti organizmas gamina cholesterolį. O cholesterolis blogina kraujotaką kaupdamasis arterijų sienelėse ir formuodamas aterosklerozines plokšteles. Taip vystosi įvairios kraujagyslių ir širdies ligos.

Acidozė gali būti vėžio, diabeto, inkstų akmenligės, depresijos priežastis. Taip pat ji lemia dažnesnes užkrečiamas ligas. Sąnariuose susikaupus šlapimo rūgšties druskoms, išsivysto artritas, podagra. Rūgščių sankaupos organizme gali būti padidėjusio skrandžio rūgštingumo priežastis.

Acidozė atsispindi ir išvaizdoje: sausėja oda, ima slinkti plaukai, plonėja ir lūžinėja nagai.

Susikaupusių rūgščių organizmas stengiasi atsikratyti su šlapimu, prakaitu ir anglies dvideginiu. Svarbūs organai reguliuojant rūgščių ir šarmų pusiausvyrą yra inkstai ir plaučiai, pro kuriuos organizmas šalina rūgščių perteklių. Todėl šių organų ligos yra viena iš acidozės priežasčių.

Kalti netinkami maisto produktai, stresas ir nejudrumas

Daugelio mitybos įpročiai yra tikra rūgščių dieta: gausybė baltymų – mėsos, kiaušinių, pieno produktų, kuriems skylant susidaro rūgštys. O šarminio maisto – daržovių ir vaisių šioje dietoje labai mažai.

Organizmą rūgštinančių produktų sąrašas gana ilgas, o valgyti juos reikia sakingai. Tai yra duona ir baltų miltų gaminiai, makaronai, kviečiai, avižos, ryžiai, kiaušiniai, mėsa, žuvis ir jūros produktai. Rūgština organizmą gazuoti gėrimai su dirbtiniais dažikliais ir saldikliais, kava, alkoholis, tabakas, taip pat – antibiotikai ir kiti vaistai.

Didelę įtaką organizmo rūgštėjimui turi įvairūs maisto produktuose esantys stabilizatoriai, kvapiosios medžiagos ir kiti cheminiai priedai. Rūgščių ir šarmų pusiausvyrą sutrikdo dietos, dėl kurių pakinta medžiagų apykaita. Mat, sparčiai skaidantis susikaupusiems riebalams, organizmas nespėja neutralizuoti tuomet susidarančių rūgščių medžiagų apykaitos produktų.

Kaip išvengti rūgščių pertekliaus?

Kad rūgščių perteklius galėtų pasišalinti, būtina su maistu ir skysčiais gauti reikiamą šarminių mineralų kiekį, iš kurių svarbiausi – kalis, natris, kalcis ir magnis. Šarminiai produktai yra švieži vaisiai, daržovės, tarp kurių ir bulvės, uogos, lazdynų riešutai, negazuotas mineralinis vanduo ir kt. 

Mityba turėtų būti sveika ir įvairi, suteikti organizmui visų reikalingų medžiagų. Tada jis pats sugebės išlaikyti sveikatai naudingą pH.

Pašalinti nereikalingas medžiagas iš organizmo puikiai padeda vanduo. Jo reikia gerti nelaukiant, kol pajusite troškulį.

Bet problemą lemia ne vien maistas. Organizmą rūgština ir stresas bei neigiamos emocijos, o padeda poilsis, grynas oras, atsipalaidavimas.

Labai svarbus veiksnys, padedantis atkurti rūgščių ir šarmų pusiausvyrą, yra judėjimas. Būtina mankštintis apie 30 minučių per dieną, tinka bet koks mėgstamas fizinis aktyvumas: greitas ėjimas, važiavimas dviračiu, plaukimas, irstymasis valtimi,  aerobika, pramoginiai šokiai. Tik nepamirškite, kad intensyvus sportas gali paskatinti acidozę, nes organizme ima kauptis pieno rūgštis.

Parengė Undinė Gilė

Comments

comments

Powered by Facebook Comments

Susiję straipsniai

Parašykite komentarą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Facebook