Kaip neapsigauti perkant keptuvę?

kokia-keptuve-geriausiaKeptuvės

Kaip atrodo keptuvė, visi daugiau ar mažiau įsivaizduoja, tačiau kai ateina laikas prekybos centre išsirinkti vieną iš tuzinų skirtingų keptuvių ir dar nelabai žinant, kuo jos skiriasi viena nuo kitos, gali kilti problema. Tik iš pradžių atrodo, kad jos visos vienodos, bet taip nėra – vienose patogiau gaminti troškinius, kitose – greitai apkepinti smulkiai pjaustytas daržoves, trečiose – kepti kepsnius ar didesnius žuvies gabalus.

Rinkdamiesi naują keptuvę daugiausia aptiksite pigių aliumininių, padengtų teflonu. Praeikite pro jas nė neatsigręždami. Jos nėra geriausios. Geriausia ir universaliausia, mano nuomone, – keptuvė, pagaminta iš ketaus. Jeigu ruošiatės maitinti daugiau nei vieną žmogų, rinkitės didelę, maždaug 28–30 centimetrų skersmens, ir nepamirškite susirasti tinkamo dangčio. Taip, ja reikia rūpintis, nes neprižiūrima gali surūdyti. Taip, ji sunki, ir gležnoms moteriškoms rankoms gali būti vargiai pakeliama, ypač pilna maisto. Tačiau vyrui virtuvėje ši keptuvė yra nepamainoma, ypač išmokus tinkamai ja naudotis. Įkaitusi ji ilgai išlaiko šilumą. Maistas joje kepa tolygiai ir vienodai, iškeptas greitai neatvėsta. Kai keptuvę įkaitiname ir įdedame į ją vėsų produktą, pagal termodinaminės pusiausvyros dėsnį temperatūra turi susilyginti: produktas kaista, o keptuvės metalas vėsta.

Jeigu kepsnys didelis ir sunkus, lengva ir plona keptuvė greitai atvėsta, ir mėsa neapskruda, kaip derėtų.

Ketaus keptuvės masė didelė, ir joks mėsos gabalas jos greitai neatvėsina. O prisiminus, kad tokioje keptuvėje galima puikiausiai gamintis ir troškinius, tikrai sunku įsivaizduoti universalesnį indą, kuris, negana to, dar ir labai patvarus. Nėra nieko neįprasto, jei tokia keptuvė perduodama iš kartos į kartą, ir jeigu ja rūpinsitės, jūsų anūkai ir proanūkiai tik padėkos.

Jeigu nutiko taip, kad ketaus keptuvės iš protėvių nepaveldėjote, o nusipirkote naują, pirmiausia ją gerai apžiūrėkite. Jeigu ji visa yra juodos spalvos, vadinasi, jau gamykloje buvo padengta apsauginiu sluoksneliu. Tuomet ją galima naudoti iš karto, tik iš pradžių išplaukite. Jeigu ji pilko, metalinio atspalvio, ją reikia paruošti naudojimui.

Iš pradžių atsukite, jeigu atsisuka, visas medines dalis, kad liktų vienas metalas (jeigu neatsisuka, geriau tokios keptuvės apskritai nepirkti). Dažnai medinių dalių iš viso nebūna, visos rankenėlės metalinės. Tada labai karštame vandenyje keptuvę kruopščiai iššveiskite su cheminiu plovikliu ir labai šiurkščia kempine, taip nuvalysite gamyklinį tepalą, kuriuo ji ištepta, kad nerūdytų. Uždėkite ją ant vidutinės ugnies ir įkaitinkite tiek, kad visa drėgmė nudžiūtų. Tada iš visų pusių ištepkite paprasčiausiais lydytais taukais ar aliejumi (labiausiai tinka linų sėmenų aliejus). Tepkite labai plonu sluoksneliu, kad keptuvė taptų matinė, bet neimtų blizgėti. Įkiškite ją į maždaug iki 170–180 °C įkaitintą orkaitę dugnu į viršų ir „pakepinkite“ apie 1–1,5 valandos. Po keptuve geriau padėkite kokią nors skardą, kad į ją suvarvėtų visi pertekliniai riebalai. Kaitinant keptuvę riebalai išdžius ir polimerizuosis, padengdami keptuvę plonu apsauginiu sluoksneliu, kuris ne tik saugos ją nuo rūdžių, bet ir neleis prilipti maistui. Procesą galima kartoti, kol keptuvė taps nebe pilkšva, o tamsiai ruda ar juoda. Atvėsinkite, vėl prisukite visas medines dalis. Keptuvė paruošta.

Nepamirškite kiekvieną kartą pasinaudoję, ypač jeigu gaminote kokį rūgšties turintį patiekalą, keptuvę gerai išplauti, vėl įkaitinti, kad išdžiūtų, ir, kol karšta, vidinį paviršių švariu skudurėliu ar popieriniu rankšluosčiu plonai ištepti aliejumi. Aliejaus reikia labai nedaug, tik tiek, kad keptuvės paviršius nusidažytų juodai. Viskas, galite padėti keptuvę iki kito karto.

Be šios pagrindinės keptuvės, gerai turėti ir kitą, mažesnę, kurią naudosite rečiau ir labiau specifiniams darbams: kiaušinienėms, omletams, blyneliams kepti. Tai gali būti ir nebrangi aliumininė keptuvė, iš vidaus dengta keramika. O jeigu jau visai su pinigais striuka ir negalite įpirkti nei ketaus, nei keramika dengtos keptuvės, tiek to, pirkite dengtą teflonu, tik paskui nesiskųskite, kad susibraižo per metus, dugnas išsikraipo ir reikia pirkti naują.

Perkant pigius daiktus kartais tenka sumokėti brangiau.

Vieną indą specialiai pasilikau pabaigai. Jis universaliausias. Tai ir puodas, ir keptuvė kartu. Kalbu apie sunkų ovalų ketaus puodą su dangčiu. Toks puodas gali būti tiek emaliuotas, tiek ir padengtas plonu juodu sluoksneliu, kaip ketaus keptuvė. Jame galima kepti, troškinti, virti sriubą, kepti didesnius mėsos gabalus, virti aliejuje, gaminti plovą ar žirnių šiupinį. Jį galima netgi naudoti kaip mažytę orkaitę, kepti jame visą vištą ar netgi duoną. Ne veltui angliškai tokio tipo puodus dar vadina dutch oven – olandiškąja orkaite. Jeigu virtuvėje yra labai mažai vietos, turima tik nedidelė vieno degiklio viryklė ir galima rinktis tik vieną puodą, aš rinkčiausi būtent tokį. Tačiau viena bėda – jame gaminti yra kiek sudėtingiau, ypač jei virtuvėje dar esi pradinukas. Todėl jį įsigyti patarčiau vėliau, kai jau išmoksite visas abėcėles ir daugybos lenteles. Galiu garantuoti, tada tikrai įvertinsite visus tokio puodo pranašumus.

virtuves-uzkariavimo-menasIštrauka iš Giedriaus Vilpišausko knygos „Virtuvės užkariavimo menas“: po šios knygos nebereikės valgių receptų

Tyto alba, 2016. – 320 p.

Knygos dailininkė ir fotografijų autorė Ilona Kukenytė

Jeigu sugebate prisvilinti net vandenį, geriau mirsite badu nei kaisite puodus, svarbiausias numeris jūsų telefone – maisto pristatymo į namus, jums reikia šios knygos!

Joje – viskas, ką reikia žinoti kiekvienam įžengiančiam į virtuvę. Tai nuoseklus, išsamus, patikimas ir autoriaus patikrintas gaminimo vadovas nuo pirmo žingsnio (samčio). Jums tikrai pasiseks!

Giedrius Vilpišauskas – ne profesionalus kulinaras. Ir ši knyga – ne receptų knyga. Gyvenime autoriui teko dirbti programuotoju, verslo procesų analitiku, projektų vadovu. Todėl jis įpratęs klausti ir gauti tikslius atsakymus. Kaip žinoti, kas tikrai svarbu? Kaip įgyti tą „šeštąjį pojūtį“, leidžiantį virtuvėje jaustis lyg dirigentui priešais orkestrą, jeigu niekada rankoje nesi laikęs samčio? Ar kiekvienas gali išmokti gaminti?

Dabartinės kulinarinės knygos – lyg dainelių rinkiniai, užrašyti pagal tikslias natas. Giedrius Vilpišauskas sako: „Virtuvės užkariavimo menas“ – jūsų kompozicijos pagrindas. Po šios knygos jums nebereikės receptų – jūs juos kursite patys!

„Tai knyga tiems, kurie nenori aklai sekti recepto instrukcijų ir, jeigu nepavyksta, skųstis, kad receptas blogas, kad autorius idiotas ar kad keptuvė kreiva. Tai knyga mėgstantiems klausti „kodėl“ ir gauti išsamius atsakymus arba aiškias nuorodas, kaip tuos atsakymus rasti pačiam. Tai vadovėlis tiems, kurie virtuvėje nemoka ničnieko, žingsnis po žingsnio mokantis įvairiausių vis sudėtingėjančių virtuvės technikų. Čia didžiausios klaidos paaiškinamos iš anksto, kad būtų galima jų nesunkiai išvengti. Ir dar. Šią knygą skiriu vyrams.“

Leidykla priduria: bet ji nepaprastai reikalinga ir moterims.

Imkite samtį, peilį, knygą ir užkariaukite savo virtuvę pagal visas kulinarinio meno taisykles.

Ir galų gale išsivirkite tikro sultinio!

 

ISBN 978-609-466-211-9

 

Comments

comments

Powered by Facebook Comments

Susiję straipsniai

Parašykite komentarą


*

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>

Facebook