Kaip paruošti vaiką mokslo metams

Sveikas vaikas mokyklojeArtėjant vasaros pabaigai tėveliai suka galvas, kaip paruošti vaiką artėjantiems mokslo metams. Jiems padės Vilniaus visuomenės sveikatos biuro specialistų patarimai.

Kasmet, prieš išleidžiant vaiką į ugdymo įstaigą, būtina profilaktiškai patikrinti jo sveikatą. Tai atliekama nemokamai. Tėveliai, nemanykite, jog profilaktiniai sveikatos tikrinimai tik formalumas – jie ne tik padeda laiku nustatyti sveikatos sutrikimus, bet puiki proga su savo šeimos gydytoju aptarti ligų prevenciją bei sveikos gyvensenos ugdymą. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) teigimu, žmogaus sveikatą 50 proc. lemia gyvensena. Daugelis gyvensenos bruožų galutinai susiformuoja vaikystėje (ypač paauglystėje).

Šeimos gydytojas įvertina vaiko ūgį, svorį, kraujo spaudimą, regą, klausą, kraujotakos, kvėpavimo, stuburo ir kitus organus. Prireikus vaikas siunčiamas pas gydytojus specialistus. Jei vaikas turi sveikatos sutrikimų, šeimos gydytojas pataria dėl mitybos, fizinės veiklos, ką daryti, jei vaikui (dėl alergijos, lėtinių ligų) mokykloje prireiktų skubios pagalbos.

Į gydymo įstaigą vaiką turi lydėti vienas iš tėvų arba teisėtų globėjų, nes be jų sutikimo vaiko sveikatos tikrinti negalima.

Visiems vaikams būtina įvertinti dantų ir žandikaulių būklę, todėl patariama pirmiausia apsilankyti pas odontologą. Vis aštresne problema tampa vaikų dantų ėduonis, bet gali padėti silantavimas. Švedijos mokslininkai nustatė, kad laiku padengus vaiko dantis silantais, ėduonies atsiradimo tikimybė sumažėja 80-90 procentų.

Todėl primename, kad Lietuvoje vykdoma vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis prevencinė programa. Ši programa skirta vaikų nuo 6 iki 14 metų nuolatinių krūminių dantų kramtomųjų paviršių ėduonies prevencijai. Nepraleiskite galimybes pasirūpinti vaikų burnos sveikata!

Augančiam vaikui ypač svarbi – mityba. Nuo jos priklauso vaiko augimas, fizinis ir protinis brendimas. Vaikas turi gauti visų jo organizmui reikalingų maisto medžiagų. Tam reikia valgyti kuo įvairesnį maistą. Vaikui reikia tiek augalinų, tiek gyvūninių maisto produktų. Su gyvūniniu maistu vaikas gauna visaverčių baltymų, su augaliniu – daug lengvai skylančių angliavandenių, vitaminų bei mineralinių medžiagų. Vertingi grūdų produktai, daržovės ir vaisiai. Deja, apklausos duomenimis, daržovių kasdien valgė tik kas trečias Vilniaus moksleivis (31,5 proc.), vaisių – 37,0 proc. Vilniaus mokinių. Be to, nemaža dalis apklaustųjų menkaverčius produktus. Beveik kasdien kas ketvirtas valgė saldžių kepinių (bandelių, sausainių, tortų, pyragaičių), kas šeštas (16,5 proc.) gėrė saldžius gazuotus gėrimus.

Pratinkite vaiką kasdien valgyti pusryčius. Tyrimo rezultatai parodė, kad du iš penkių mokinių eidami į mokyklą nepusryčiauja. Kuo vyresni mokiniai, tuo mažesnė jų dalis darbo dienomis valgo pusryčius. Valgantys sočius pusryčius vaikai darbingesni, geriau koncentruoja dėmesį, jų geresnė atmintis bei nuotaika, rečiau nutunka. Pusryčiams tinka sudėtiniai angliavandeniai – košės, dribsniai, kiti grūdų produktai. Būtent sudėtiniai angliavandeniai suteikia energijos dienos pradžiai, pagerina smegenų veiklą (taigi ir nuotaiką, atmintį, dėmesį).

Ką perka vaikas už priešpiečiams skirtus pinigėlius? Vaikų maitinimą mokyklose reglamentuoja teisės aktai, kuriais draudžiama čia prekiauti traškučiais, riebaluose virtais gaminiais, saldumynais, konditerijos gaminiais su kremu, gazuotais gėrimais. Tačiau vaikai šių produktų nusiperka šalia mokyklų esančiose parduotuvėse. Todėl geriausia išeitis – įdėti maisto iš namų. Tai galėtų būti sumuštiniai su virta mėsa, sūrio lazdelės, jogurtas, javainiai, daržovės, vaisiai.

Bendrojo ugdymo mokykloje vaikas gali valgyti pietus. Jie pagaminti laikantis maisto saugos ir tvarkymo reikalavimų bei pagal rekomenduojamas maistinių medžiagų normas.

Vaikų fiziniam aktyvumui – ypatingas dėmesys. Judėjimas yra svarbiausias vystymosi veiksnys, o jo stoka trikdo normalią vaiko raidą. Vaikui judėjimas – įgimta savybė, troškimas veikti, būti aktyviam, išreikšti save, ką nors daryti. Todėl nepraleiskime šio momento, nes poreikis judėti nuolat mažėja, o jo vietą užima „visagalis“ kompiuteris. Tyrimo duomenimis pakankamai fiziškai aktyvių (pagal rekomendacijas – 60 min. ne mažiau kaip 5 dienas per savaitę) berniukų buvo beveik pusė (48,3 proc.), o mergaičių – tik trečdalis (32,4 proc.).

Vaiko dienos režimas. Vaikas turi būti skatinamas viską daryti nustatytu laiku: miegoti, keltis, valgyti, ruošti pamokas. Dėl netinkamo arba nepastovaus dienos režimo mažėja vaiko darbingumas ir atsiranda nuovargis. Todėl vaikui sunkiau mokytis, sulėtėja jo reakcijos. Vaiką gali varginti akių ar galvos skausmas, kuris stiprėja bandant susikaupti. Jeigu išsimiegojęs vaikas jaučiasi gerai, tai reiškia, jog jis buvo tik pavargęs, tačiau, jeigu ryte atsikėlęs nesijaučia žvalus ir energingas, vaikas jau yra pervargęs.

Miegas – tai geriausias pasyvus poilsis, apsaugantis nervines ląsteles nuo pervargimo ir išsekimo. Neišsimiegoję vaikai būna dirglūs, neadekvačiai reaguoja į pastabas, negali susikaupti, gali susirgti neurozėmis ir kitomis ligomis. Kūdikis turėtų miegoti daugiau nei 14 valandų; 3 – 6 metų vaikams reikia 10 – 12 valandų miego; 6 – 9 metų vaikams – ne mažiau 10 valandų miego; 9 – 12 metų ir vyresniems vaikams – ne mažiau 9 valandų miego.

Tinkama mokymosi aplinka. Vienas svarbiausių mokinuko baldų – rašomasis stalas. Jis turi atitikti vaiko ūgį. Svarbu įprasti prie rašomojo stalo sėdėti taisyklingai: tiesiai, giliai, kūno svorį vienodai paskirstant abiem sėdmenims, nugarą atrėmus į kėdės ar suolo atramą, galvą truputį palenkus į priekį. Atstumas nuo akių iki knygos arba sąsiuvinio turėtų būti apie 35 cm, tarp liemens ir suolo krašto lieka 3–4 cm tarpas. Kojos per klubo ir kelio sąnarius sulenktos tiesiu kampu, pėdos remiasi į grindis ar pakoją, dilbiai laisvai guli ant stalo. Vaikai greitai auga, todėl geriausia rinktis reguliuojamojo aukščio baldus. Statyti rašomąjį stalą reikėtų šviesiausioje kambario vietoje, šonu prie lango, kad langas sėdinčiam dešiniarankiui vaikui būtų iš kairės, o kairiarankiui iš dešinės.

Darbo vietos apšvietimas. Negalima ruošti pamokų tik prie stalinės lempos, nes akys greičiau nuvargsta, nes susidaro ryškus kontrastas tarp apšviesto stalo paviršiaus ir tamsios patalpos. Stalinė lempa turėtų būti su gaubtu, kuris apsaugo akis nuo tiesioginės šviesos.

Kuprinė. Ji neturi žaloti besiformuojančio stuburo, antraip gali sutrikti laikysena. Nuo laikysenos priklauso ne tik kūno grožis, bet ir krūtinės ląstos, dubens, galūnių kaulų ir vidaus organų vystymasis. Deja, skeleto-raumenų sistemos sutrikimai nustatomi net trečdaliui mokinių.

Mokyklinę kuprinę rinkitės su diržais ir rankenėle. Diržų ilgis turi būti reguliuojamas, o plotis būti ne siauresnis kaip 3,5 cm. Mokyklinių kuprinių išorinėje pusėje turi būti pritvirtinti atšvaitai.

Mokyklinės kuprinės svoris. Pradinuko kuprinė turėtų sverti ne daugiau 700 g, vyresniųjų klasių moksleivio – ne daugiau 1000 g. Pradinukai į kuprinę dažnai susikrauna ne tik visas turimas knygas bei kitas mokymosi priemones, bet ir mylimiausius žaislus.

Mokslininkų tyrimais įrodyta, kad per daug sveriančios ar netinkamai nešiojamos kuprinės sukelia kaklo, pečių, nugaros skausmus, apsunkina kvėpavimą, formuoja ydingą laikyseną, dėl to gali išsivystyti jaunatvinė osteochondrozė (stuburo tarpslankstelinių diskų liga). Vaikams nedera nešti sunkesnės kaip 10 proc. savo svorio kuprinės.

Informaciją parengė Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros skyriaus vedėja Liuda Sliaužienė

 

Comments

comments

Powered by Facebook Comments

Susiję straipsniai

Parašykite komentarą

*

Facebook