Kaip ugdyti vaiko savarankiškumą?

vaikas-nori-buti-savarankiskasAugdamas vaikas tampa vis savarankiškesnis, daug ką gali pasidaryti be tėvelių pagalbos. Jau dvejų -trejų metų mažylis imasi sudėtingesnės veiklos, kuri tėvams gali tapti net nuostolinga. Mažylio darbeliai gali reikšti gręsiantį buto remontą ir kitus finansinius nuostolius. Todėl vaiko iniciatyvos susiduria su tėvų draudimais ir bausmėmis dėl padarytos žalos. Tik jeigu tėvai tai daro dažnai ir per griežtai, vaiką ilgainiui gali persekioti baimė patirti nesėkmę, kaltės jausmas bei polinkis atsisakyti tikslų ir interesų. Ankstyvuoju vaikystės periodu svarbu palaikyti vaiko smalsumą, kantriai atsakinėti į daugybę „kodėl“, kartu su juo atlikti vis sudėtingesnius darbus.

Ar visada žinome, ko reikia vaikui?

Atrodytų, savarankiškas vaikas – kiekvieno tėvelio svajonė. Dažna mama guodžiasi: „Kaip būtų gerai, kad mano vaikas pats apsirengtų, pavalgytų ir pats susigalvotų žaidimų, imtųsi piešti arba paskaitytų knygelę.“ Bet tėveliai dažnai nepasiruošę patikėti vaikui laisvai priimti sprendimus. Juo labiau kad dažnai vaikų ir suaugusiųjų nuomonės nesutampa, o kuo daugiau vaikui suteikiama savarankiškumo, tuo labiau jis priešinasi įspraudžiamas į apribojančius rėmus. Vaikas, suaugusiųjų akimis, nėra lygiavertis šeimos narys, o priklausomas ir nesusiformavusi asmenybė. Todėl jam nesuteikiama pasirinkimo laisvė, teisė spręsti – daryti ar ne, ko reikalauja suaugusieji.

Kiti tėveliai vadovaujasi tuo, kad jie žino geriau, ko vaikui reikia. Be to, jie baiminasi, kad be pagalbos vienas ar kitas darbelis mažamečiui nepavyks, todėl linkę visose situacijose padėti, nors ir neprašomi. Taigi sudaro vaikui šiltnamio sąlygas, neleidžia veikti pačiam bei atsakyti už savo sprendimus ir poelgius. Be to, pernelyg nuo klaidų saugomas vaikas, negali pasimokyti iš asmeninės patirties. Žinoma, verta įjungti tėvišką kontrolę, kai iškyla pavojai, bet nuolatinis diktatas neleis išauginti savarankišką ir savimi pasitikintį žmogų.

Savarankiškas vaikas lengviau pritaps darželyje ar mokykloje –  juk ten reikės apsieiti be mamos ir tėčio pagalbos. Mažametis neturi bijoti bendrauti ir su ten dirbančiais suaugusiaisiais. Pasitikintis savo jėgomis vaikas drąsiai bendraus su suaugusiais giminaičiais ar kaimynais.

Užduotys mamai ir tėčiui

Norintys padėti vaikui tapti savarankiškam, tėvai neturėtų pamiršti keleto taisyklių.

  1. Suteikite vaikui galimybę pasirinkti. Tik, žinoma, vadovaukitės logika. Pradėkite nuo mažų sprendimų. Pavyzdžiui, mažas vaikas gali pasirinkti – ar nori nueiti pats į lovyte, ar atsigulti nuneštas ant mamos rankų. Paūgėjęs galėtų nuspręsti – eisite pasivaikščioti į parką, ar mažasis važinėsis kieme dviratuku. Vėliau pereisite prie sudėtingesnių dalykų. Kai vaikui leidžiama rinktis, jis mokosi savarankiškai mąstyti, analizuoti ir priimti sprendimus.
  1. Skatinkite vaiko pasitikėjimą savimi. Įsijungęs į kasdienę veiklą vaikas pradeda suvokti savo vaidmenį šeimoje, pajaučia savo reikšmingumą. Daug daugiau pasieksite, jeigu, užuot iš karto puolę mažyliui į pagalbą, vos spėjus jam paprašyti, sakysite: „Tikiu, kad tu pats sugebėsi tai padaryti.“ Vaikas pajus pasitikėjimą savo jėgomis bei tokiu požiūriu jis vadovausis ir ateityje. Savasties psichologijos kūrėjas Heinsas Kohutas teigė, kad vienas svarbiausių besivystančio vaiko tikslų yra išsiugdyti savivertės jausmą.
  1. Demonstruokite vaikui, kaip atlikti vienus ar kitus veiksmus, pamažu ir nepastebimai įtraukite jį į bendrus reikalus. Įvairių darbų vaiką išmokyti gali tik suaugusieji arba vyresni broliukai ir sesutės. Leiskite mažajam dalyvauti tvarkant namus, gaminant maistą, ruošiantis į išvyką, nuolat prašykite vaiko padėti jums ir draugiškai dalinkitės darbais. Tegu mažasis pasijunta svarbiu šeimos nariu.
  1. Pasitelkite kantrybę ir duokite laiko tiek, kiek reikia. Net lengviausiam darbui vaikas sugaiš daug daugiau laiko negu suaugusysis. Ir mama veikiausiai ne kartą pagalvos, kad paprasčiau ir greičiau tai atlikti pačiai. Bet kiekvienas darbelis, atliktas vaiko rankomis – dar vienas žingsnis ugdant savarankišką asmenybę. Tai ir yra jūsų tikslas – todėl būkite kantri. Paprastas kasdienis veiksmas, kurį atliekame nė negalvodami, vaikui yra svarbus reikalas, kurį sėkmingai sutvarkęs mažasis didžiuojasi savo laimėjimu. Tėveliams tereikia leisti mažamečiui savarankiškai įveikti nesudėtingus namų darbelius ir neilgai trukus taps akivaizdu, kad vaikas tapo ramesnis, laimingesnis ir labiau savimi pasitiki.
  1. Pripažinkite vaiko teisę klysti ir jokiu būdu dėl to jo nesmerkite. Nieko stebėtino, kai ėmęsis naujos veiklos žmogus suklysta. Iš puodelio vaiko rankytėse gali išsipilti pienas arba kelyje į arbatos stiklinę pribyrėti ant stalo ar grindų cukraus, bet reikšti nepasitenkinimo ar kritikuoti neverta. Mažylis pats greitai įgus gerai atlikti tokius veiksmus. Geriausias metodas, padedantis išvengti klaidų, – tėvelių pavyzdys.
  1. Sukurkite vaiko poreikius atitinkančią bei ugdymą skatinančią aplinką. Visose namų vietose vaikas turi jaustis laisvai ir jo neturi nuolat persekioti tėvų draudimai. Net mažiausiam šeimos nariui namuose reikia savo vietos, savo daiktų, kuriais jis gali disponuoti paties nuožiūra, bet nepamiršti pareigos juos tvarkyti.

Laisvės suteikianti namų aplinka

Kambaryje, virtuvėje ir vonioje reikalingi lengvai vaikui pasiekiami daiktai, kuriais jis galėtų naudotis tuomet, kai ketina dalyvauti tvarkant namus, ruošiasi į lauką, darželį ar sumano pažaisti.

 Asmeninė drabužių spinta arba jos dalis– laisvė rinktis drabužius ir pačiam apsirengti.  Vaiko drabužėliams palikite apatines spintos lentynas arba nupirkite žemas spinteles, įsigykite mažas drabužių pakabas. Kuo lengviau mažylis pasieks savo daiktus, tuo greičiau jis susidomės drabužėlių atranka, be to, tai paskatins norą apsirengti pačiam.

Drabužėlius ir batus pirkite lengvai užsegamus, pavyzdžiui, su spaudėmis ar su lipnia juosta. Vaikas lengviau išmoks apsirengti pats, jeigu marškinėliai ar megztinis bus su plačiu kaklu, o kelnės platesnės ir su guma juosmenyje. Lengvai vaikui pasiekiamoje vietoje laikykite sezoninius drabužėlius, o tuo metu netinkamus – paslėpkite, kad, pavyzdžiui, vietoj megztinio žiemą jis nepasirinktų mėgstamų marškinėlių trumpomis rankovėmis.

Savarankiškoms higienos procedūroms. Pasirūpinkite pakyla vonioje, kad vaikas palypėjęs pasiektų prausiklio maišytuvo rankenėles. Naktinis puodukas dar klozetu nesinaudojančiam vaikui taip pat turi būti lengvai pasiekiamas. Mažyliui po ranka turi būti vaikiško muilo buteliukas su dozatoriumi, dantų pastos tūbelė bei dantų šepetėlis. Žemiau pakabinkite ir asmeninį rankšluostuką.

Vaikas virtuvėje. Virtuvėje paruoškite lentyną vaiko indams. Pasiekiamoje vietoje padėkite ąsotį su vandeniu ir servetėlių. Papasakokite mažajam, kad stiklinės ir keramikinės lėkštės bei puodeliai – trapūs ir elgtis su jais reikia atsargiai. Parodykite, kaip šiuos indus nešti iš vienos vietos į kitą bei dėti ant stalo. Vaikams patinka dalyvauti ruošiant maistą, tad patikėkite tokius darbus, kuriuos nesunku atlikti tam tikro amžiaus mažyliui. Jis, pavyzdžiui, gali nulupti bananą, formelėmis išpjaustyti sausainių figūrėles tešloje.

Vaikui prieinamoje vietoje laikykite šluotą su semtuvėliu, kad mažylis įprastų sutvarkyti po savo darbelių likusias šiukšles.

Miego ritualui. Patogioje žemoje lovoje mažylis įsitaisyti galės ir pats, o ir pasikloti bus paranku bandyti. Pasiruošimą miegui paverskite visos šeimos ritualu. Tuomet nereikės nuolat vaikui priminti, kad jau laikas eiti į lovą. Tai gali būti vakarinis arbatos gėrimas, knygos skaitymas stalinės lemputės šviesoje, vandens procedūros.

Žaidimai ir kitos pramogos. Mažylio žaislams patogios žemos spintelės, lentynos ir vaikiškų reikmenų dėžės. Tik jų neperkraukite – paslėpkite žaislus, kuriais vaikas nebežaidžia, – jam bus lengviau susitvarkyti. Lengvai pasiekti jis turi ir knygas, lavinamuosius žaidimus, medžiagas kūrybai. Juos vaikas pasiims pats, kai užsimanys vienos ar kitos veiklos.   

Svarbiausia – pripažinkite, kad jūsų vaikas, nors dar ir mažas, nepakartojama asmenybė su savo poreikiais. O jo savarankiškumui, pasitikėjimui savimi, socialiniams įgūdžiams reikia bendravimo, o pirmiausia – su tėvais. Taip pat jam būtinas jūsų palaikymas. Pasidžiaukite drauge vaiko sėkmėmis ir atradimais, paguoskite ir padrąsinkite, kai jam nepasiseka, ir ieškokite sprendimų drauge.    

Dalia Petrutytė

Comments

comments

Powered by Facebook Comments

Susiję straipsniai

Parašykite komentarą

*

Facebook