Kas padeda kovoti su virusais?

Drauge su subjurusiais rudens orais prasideda ir vaikų ligų sezonas, o populiariausios mažųjų bėdos – kvėpavimo takų infekcijos. Pagrindiniai jų kaltininkai – virusai, kuriais pasidalina kosėjantys bei čiaudintys draugai mokyklose bei darželiuose. Su mažyčiais seilių lašeliais jie pasklinda ore net kalbant sergančiam vaikui.

Kodėl imunitetas neapsaugo nuo virusų?

Kvėpavimo takų gleivinė – mėgstama virusų gyvenamoji vieta. Patekę į vaiko organizmą, jie ima intensyviai daugintis, pažeidžia kvėpavimo takų epitelį, todėl pradeda skaudėti ir parausta gerklė, atsiranda sloga ir kosulys, pakyla kūno temperatūra. Vaikas jaučiasi nuvargęs, dingsta apetitas.  Mažylio organizmas lengvai nepasiduoda, o ima kovoti su nekviestais įsibrovėliais – gamina juos naikinančias medžiagas antikūnus.

Po kurio laiko organizmo, tėvelių bei gydytojų pastangomis virusai nugalimi ir vaikas pasveiksta. Organizme lieka antikūnų, įsimenančių šiuos virusus, todėl kitą kartą, bandant jiems prasiskverbti, šios medžiagos tuojau pat pradeda kovoti su pavojingais įsibrovėliais. Taigi, persirgęs vaikas įgyja imunitetą, bet suserga ir vėl. Taip nutinka todėl, kad virusų yra apie 200 rūšių, o atsparumas įgytas tik vienai iš jų.

Be virusų, ūmias kvėpavimo takų ligas gali sukelti ir bakterijos, bet dažniausiai pirmieji prasiskverbia virusai, o jų pažeista gleivinė atveria kelią bakterijoms.

Kokių vaistų vaikui reikia?

Vaikui būtinus vaistus turi skirti gydytojas, jis atsižvelgs į ligos pobūdį, mažylio amžių bei organizmo ypatumus. Močiučių, draugių ar kaimynių patarimais bei patirtimi verčiau nesivadovauti.

Ar vaikui reikia antibiotikų, taip pat nuspręsti gali tik gydytojas. Dažniausiai kvėpavimo takų ligas sukelia virusai, o antibiotikai  kovoti su jais nepadeda. Virusine liga sergančiam vaikui aukšta temperatūra paprastai laikosi 3 dienas. Jeigu karščiavimas užsitęsė, gydytojas nustatys, ar vaikas susirgo dar ir bakterine infekcija, prireikus skirs tam tikros rūšies antibiotikus.

Karščiuojantis vaikas greitai netenka skysčių, o ligoniukui jų reikia daugiau – virusams pašalinti iš organizmo. Todėl nuolat siūlykite jam kompoto, arbatos arba paprasčiausio vandens.

Kada nedera nerimauti dėl pakilusios temperatūros?

Temperatūra sergančiam vaikui gali pakilti ir iki 39-40 laipsnių.  Toks karščiavimas  būdingas sunkesnei virusinei ligai – gripui. Atsiranda jis staiga, maudžia sąnarius, raumenis, skauda galvą. Aukštesnė negu 40 laipsnių temperatūra pavojinga, nes gali ištikti traukuliai,  todėl būtinai sugirdome temperatūrą mažinančių vaikiškų vaistų ir nedelsdami kviečiame gydytoją. Gripas pavojingas, nes gali sukelti komplikacijas: plaučių uždegimą,  sinusitą, ausų uždegimą.

Vaistų nuo temperatūros vaikui reikia duoti, kai ji pakyla daugiau kaip iki 38,5 laipsnių.  Mažiau  negu iki 38,5 laipsnių padidėjusi temperatūra naudinga, nes didesnio karščio reikia gamintis su infekcija kovojančioms medžiagoms. Bet jeigu vaikui dėl pakilusios temperatūros yra buvę traukulių, numušti reikia jau 38 laipsnių karštį.

Kai vaikui skauda gerklę arba ausis, temperatūrą mažinančių vaistų galite duoti ir nestipriai karščiuojančiam ligoniukui.  Šie vaistai ne tik mažina karštį, bet ir  malšina skausmą. Namų vaistinėlėje visuomet turėkite vaikiškų vaistų nuo temperatūros ir skausmo, juos dozuokite pagal vaiko svorį ir amžių.

Kai kurie ligos požymiai pavojingi ir juos pastebėjus reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją:

  • aukšta temperatūra laikosi ilgiau negu 3 paras;
  • vaikas labai nusilpęs, mieguistas, sulėtėjo judesiai;
  • esant aukštai temperatūrai atsirado bėrimų;
  • vaikui sunku kvėpuoti, atsirado traukulių.

Ką galime padaryti, kad vaikas nesusirgtų?

Virusine liga užsikrečiama nuo sergančiųjų, todėl epidemijos metu geriau nedalyvaukite masiniuose renginiuose. Verčiau neimti vaiko drauge į prekybos centrą, užuot važiavus visuomeniniu transportu, paėjėti pėstute.

Užsikrėsti galima ir per daiktus, kuriuos lietė sergantis žmogus, todėl įpratinkite vaiką dažniau plauti rankas. Vienas viruso priešų yra grynas oras, taigi dažnai vėdinkite kambarius ir leiskite vaikui ilgiau pabūti lauke.

Apsisaugoti nuo pavojingiausio – gripo – viruso galima pasiskiepijus.  Vakcina suformuoja organizmo atsparumą šiam virusui  – susidaro antikūnų, kurie vėliau, susidūrus su bandančiais prasiskverbti gripo virusais, neleidžia jiems pridaryti didelių bėdų. Pasiskiepijusi nėščioji nuo gripo apsaugo ne tik save, bet ir kūdikį  pirmaisiais 6 gyvenimo mėnesiais,  nes mamos antikūnai jam perduodami per placentą.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Comments

comments

Powered by Facebook Comments

Susiję straipsniai

Parašykite komentarą

*

Facebook