Kas slypi vaiko piešiniuose

Piešiniai Lasko urvuose ir kitose pasaulio vietose mums liudija, kad piešimas žavėjo žmogų visais laikais. „Prašau… nupiešk man avį!“ – prašė mažasis princas. „Žiūrėk, aš tau nupiešiau piešinį!“ – sako jį mums dovanodamas laimingas vaikas. Visame pasaulyje nuo pat mažų dienų vaikai spontaniškai piešia, kad ir kas tai būtų – paprastos keverzonės ar sudėtingesni paveikslėliai ant popieriaus, smėlio, rasoto lango, piešiami su pieštukais, flomasteriais ar teptukais.

Taip vaikas išreiškia savo emocijas, pomėgius, troškimus, pasaulio suvokimą ir dažnai tai, ko negali perteikti žodžiais. Tėvai, auklėtojai, mokytojai ir kiti su vaiku glaudžiai bendraujantys žmonės turi išskirtinę galimybę stebėti šią saviraišką ir kartu su vaiku dalyvauti procese, kurio metu atsiskleidžia jo kūrybiškumas. Nors tai iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti banalu, vaikų piešinių tyrinėjimas suteikia labai vertingos informacijos visiems, norintiems lakiau pažinti mažylį ir siekiantiems geriau jį auklėti. Įdėmiau pažvelgus į piešinius ir įsigilinus į juose slypinčią informaciją, atsiranda galimybė praturtinti santykius su vaiku.

Šioje knygoje aprašomas nepaprastai įdomus vaikų piešinių pasaulis ir pateikiami jų analizės būdai. Žinoma, tai nereiškia, kad perskaitę knygą tapsite šios srities žinovu. Mūsų tikslas – atskleisti tėvams, seneliams ir kitiems su vaiku artimai bendraujantiems žmonėms (darželių auklėtojoms, vaikų prižiūrėtojams, auklėms, mokytojams ir t. t.) esminius dalykus, kurie padėtų geriau pažinti vaiko vidinį pasaulį per jo piešinius ir atkreipti jų dėmesį į praktinį šios saviraiškos formos pritaikymą. Reikėtų atminti, kad čia pateikiamos tik tam tikros gairės, ir visada atsižvelgti į vaiko individualumą, jį supančią aplinką ir įvykius, kuriuos jis išgyveno dar prieš kurdamas piešinį.

Pabrėžtina, kad piešinių analizė yra tik papildoma priemonė, norint geriau suprasti vaiko potyrius, ir jokiu būdu negali pakeisti specialisto konsultacijos, jei kyla įtarimų, kad esama fizinių, psichinių ar elgsenos sutrikimų. Piešdamas vaikas natūraliai ruošiasi pradėti rašyti. Todėl knygoje taip pat aptariama, kaip pasirengti rašyti, nagrinėjami kiti klausimai, kaip antai: kokį pieštuką pasiūlyti mažyliui, kaip tinkamai jį laikyti, kokia turi būti kūno padėtis, kada susiformuoja vienos rankos (kairės arba dešinės) dominavimas, ir pateikiami paruošiamieji rašymo pratimai. Trumpai tariant, tai pagrindai, kurie padės tėvams ir kitiems su vaiku artimai bendraujantiems žmonėms geriau parengti vaiką mokyklai.

Nors šioje knygoje visas dėmesys skiriamas vaikų piešiniams, tie patys analizės principai taikomi ir suaugusiųjų piešiniams. Deja, dauguma mūsų jau nebepiešia arba kritikuoja savo piešinius, vertindami juos estetiniu aspektu. Apmaudu, nes piešimas – tai puiki savęs pažinimo priemonė, turinti dar ir terapinį poveikį. Beje, būtų įdomu išsaugoti ir paanalizuoti piešinukus, kurie atsiranda automatiškai, mums kalbant telefonu arba klausantis paskaitos. Tomis akimirkomis, kai protas, įsitraukęs į telefoninį pokalbį arba paskaitos klausymą, nieko nevertina, pasireiškia mūsų spontaniškumas. Iš tų piešinukų galėtume iššifruoti jausmus, kuriuos patiriame per telefoninį pokalbį ar paskaitą. Pašnekovas mums kelia nuobodulį? Didelė tikimybė, kad automatiškai piešime koncentrines spirales. Šis asmuo žadina seksualinius troškimus? Tada gali atsirasti širdelių ir falo formos objektų. Pokalbis kelia pyktį ar stresą? Labai tikėtina, kad stipriai spausdami pieštuką paišysime keverzones su aštriais kampais.

Kas žino? Gal pradėję analizuoti vaikų piešinius vėl užsinorėsite piešti ir iš naujo atrasite šį nuostabų saviraiškos būdą, grįždami prie to, ką patys darėte vaikystėje.

Joe-Ann Benoit, GraziellaPettinati

Nupiešk man avį

Leidykla „Baltos lankos“

Iššifruokite vaiko piešiniuose slypinčią informaciją

„Prašau… nupiešk man avį“, – paprašė Mažasis Princas. „Žiūrėk, aš tau nupiešiau piešinį!“ – šviečia laimingos vaiko akys.

Nuo pat mažų dienų vaikai piešia, ar tai būtų paprastos keverzonės, ar sudėtingesni paveikslėliai ant popieriaus, smėlio, rasoto lango. Taip vaikas išreiškia savo emocijas, pomėgius, troškimus, pasaulio suvokimą ir dažnai tai, ko negali perteikti žodžiais, tad piešinys yra tarsi langas, padedantis atidžiau pažvelgti į vaiko vidų.

Šioje knygoje nuodugniai nagrinėjamas vaikų piešinių pasaulis ir pateikiama jų analizės būdų – galimų simbolių paaiškinimų, atsižvelgiant į vaiko amžių, jo gyvenimo kontekstą, taip pat interpretuojami piešinio elementai, pateikiama praktinių pavyzdžių ir patarimų apie pedagoginį, psichologinį bei terapinį piešimo taikymą.

Joe-Ann Benoit (Žo Ana Benua) Lavalio universitete baigė socialinio darbo studijas, Monrealio universitete dėsto biologiją. Daugiau nei 20 metų tyrinėja ankstyvąją vaiko raidą ir šia tema veda seminarus.  

Graziella Pettinati (Graciela Petinati) yra grafinės pedagogikos specialistė, šią sritį tyrinėja taip pat daugiau nei 20 metų.

Pasinerkime į vaiko vidinį pasaulį, slypintį jo piešinyje!

Comments

comments

Powered by Facebook Comments

Susiję straipsniai

Parašykite komentarą

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Facebook