Kas stiprina organizmą pavasarį

Organizmo siprinimas pavasaįNors saulė savo šiluma kasdien mus džiugina vis labiau ir labiau, peršalimo, gripo ir kitokių ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų metas, deja, niekaip nesibaigia. Išmintingi žmonės sako, kad paprasčiau nesusirgti, nei ligą gydyti. Tačiau kai gyvenimo ritmas toks įtemptas, kai kasdien patiriame stresą, netinkamai maitinamės, per mažai judame, kai pavasariniai orai tokie permainingi,  o po šaltojo metų periodo imunitetas nebe toks atsparus virusams, šansų nesusirgti akivaizdžiai sumažėja. Kokios pagalbos šylant orams reikia mūsų organizmui?

Tiek tradicinės, tiek liaudies medicinos atstovų – gydytojų ir žolininkų – teigimu,  pavasarį meškos paslaugą organizmo atsparumui įvairioms ligoms daro suprastėjusi mityba. Su maistu negauname visų mums reikalingų mikroelementų ir kitų medžiagų. Tai yra natūralu, nes vitaminų, mineralų, bioflavonoidų ir antioksidacinėmis savybėmis pasižyminčių medžiagų yra šviežiuose vaisiuose ir daržovėse. O jų, išlaikytų per žiemą, biologinė vertė pastebimai sumažėja.

Kita vertus, daugelis mūsų vaisius ir daržoves apskritai valgome per retai. Išvardintų medžiagų trūkumas organizmui „padovanoja“ tokias bėdas, kaip suprastėjusi savijauta, dėmesingumo stoka, nuovargis, nemiga, silpnumas, slogutis, nuotaikų kaita. Kai kurie žmonės pavasarį net pradeda blogiau matyti, ypač prieblandoje ar esant ryškiai šviesai. O ką jau kalbėti apie įvairius peršalimo ir viršutinių kvėpavimo takų virusus, kurie tiesiog tarpsta permainingų pavasarinių orų – čia saulė, čia lietus, čia pūga, čia vėl saulė – fone. Minėtosios infekcijos kovą – balandį dažnam iš mūsų tampa nuolatinėmis palydovėmis.

Prastos savijautos ir virusinių ligų išvengsime, jei…

Tinkamai savimi rūpinsimės. Specialistai pataria stengtis kiek įmanoma daugiau ilsėtis, pakankamai miegoti, judėti, nepamiršti peržiūrėti savo mitybos. Į valgiaraštį verta įtraukti kuo daugiau vaisių, daržovių, žalumynų, o patiekalus rinktis tokius, kurie neapkrautų kepenų, kasos ir tokiu būdu nepriverstų organizmo „persitempti“ pastaruosius virškinant.

Pasak žolininkų, organizmą ypač stiprina įvairios žolelių arbatos, iš jų ekstraktų pagaminti maisto papildai. Žolių mišinius, kitokius žolinius, natūralius maisto papildus rekomenduojama vartoti ne tik pavasarį, kai imunitetas po žiemos nusilpęs, bet ir kitais metų laikais. Organizmas privalo būti visada pasirengęs kovoti su virusais.

Organizmą ypač stiprina vitamino C turtingos žemuogių, gervuogių, šaltalankių lapų, ežiuolės, dilgėlių, kiaulpienių, vaistinės česnakūnės, vingiorykštės, debesylo, taip pat kiečių, garšvų, stumbražolių, bruknių, beržų, juodųjų serbentų, aviečių lapų, erškėčių, kalendrų vaisių, drebulės pumpurų arbatos. Šias arbatas paruošti visai paprasta – tereikia užpilti verdančiu vandeniu. Pumpurus galima šiek tiek pasmulkinti. Kad arbatos būtų kvapnesnės, žoles galima maišyti tarpusavyje. Jei arbata geriama iš ryto, naudinga minėtus augalus sumaišyti su jonažole – pastaroji pasižymi tonizuojančiomis savybėmis.  Tuo tarpu raminamai veiks melisos, mėtos, gudobelės, ramunėlės. Žolelių arbatas galima gerti kasdien. Tačiau jos turi būti nestiprios – pataria žolininkai.

Rūpinantis pavasariniu organizmo stiprinimu, būtina nepamiršti ir kitų gamtos dovanų: medaus, imbiero, citrinos, česnako, svogūnų, taip pat beržų arba klevų sulos.

Ką daryti nuolat skubantiems?

Tokį klausimą šiandien sau užduoda greičiausiai ne vienas. Juk daugelio mūsų diena susideda iš aibės darbų, darbelių, rūpesčių, užduočių ir prievolių. „Kaip suspėti viską atlikti?“, „Ir vėl nepadariau to, ano ir dar šito“ – kankina įkyrios mintys. Laiko dažnai nelieka ne tik pakankamam poilsio kiekiui, bet ir normaliems, pačių pasigamintiems pietums ar vakarienei (valgoma tai, kas pakliūva po ranka, neretai vadinamasis greitmaistis, įvairūs pusgaminiai). Ką jau kalbėti apie pačių ruošiamas žolelių arbatas, įvairius jų antpilus ar nuovirus, stiprinančius organizmą – jiems pasigaminti taip pat nelieka laiko.

Gydytojai, mitybos specialistai tokiais atvejais vieningi – panašiose situacijose pats laikas prisiminti maisto papildus ir vitaminus. Renkantis maisto papildą, svarbu atminti kelis svarbius dalykus: būtina vadovautis organizmo poreikiais, preparatas turėtų būti perkamas vaistinėje, o ne iš asmenų, platinančių papildus ar juo labiau –  turguje, maisto papildų sudėtyje esančių medžiagų kiekis turėtų būti kuo artimesnis rekomenduojamai paros normai. Specialistų tvirtinimu, teisingai pasirinkti vitaminai ir maisto papildai atkuria organizmo energijos atsargas, stiprina organizmo imunitetą bei didina jo atsparumą ligoms, padeda įveikti stresą, išvengti žalingų aplinkos veiksnių poveikio, padeda organizmui kovoti su laisvaisiais radikalais, lėtina senėjimą – kitaip tariant gerina gyvenimo kokybę.

Imuniteto „pajėgas“ stiprina

–       Augalinės kilmės maisto papildai. Dažniausiai šie preparatai gaminami iš biologiškai aktyvių junginių, kurie veikia dvejopai: skatina priešintis ligų sukėlėjams ir spartina gijimo procesą. Pavyzdžiui, česnakų ir čiobrelių preparatai veikia baktericidiškai, dezinfekuoja kvėpavimo takus, virškinamąjį traktą ir odą, saugo nuo peršalimo ligų, pasižymi stipriomis antioksidacinėmis savybėmis. Ežiuolė stimuliuoja žmogaus imuninę sistemą, mažina uždegiminius procesus, sujungia laisvuosius radikalus ir gerina organizmo atsparumą virusų poveikiui.

–       Bičių produktai. Bičių duonelė, žiedadulkės, pikis dėl savo sudėties (šie produktai – tai natūralus baltymų, aminorūgščių, lipidų, angliavandenių, riebalų rūgščių ir vitaminų mišinys) ypač  stiprina imunitetą, koreguoja biocheminius procesus, tonizuoja  organizmą, skatina medžiagų apykaitą. Dėl to žmogus jaučiasi žvalus.

–       Gerosios žarnyno bakterijos. Pastarosios gamina vitaminus, mažina žarnyno sienelių pralaidumą, kad ligas sukeliančios blogosios bakterijos negalėtų patekti į organizmą.

–       Maisto papildai, kurių sudėtyje yra ženšenio. Šis ypatingas augalas Azijos šalyse vartojamas jau daugiau nei 4000 metų. Ženšenis gydo hipertenziją, artritą, impotenciją, gerina atmintį, padeda įveikti nuovargį ir stresą. Šio augalo šaknyse yra glikozidų, vitaminų ir mineralų, stiprinančių imuninę sistemą, suteikiančių fizinių ir protinių jėgų.

–       Žuvų taukai. Juose yra riebaluose tirpių vitaminų A, E ir D bei polinesočiųjų riebalų rūgščių. Žuvų taukai stiprina imuninę sistemą, teigiamai veikia kraujotaką, lėtina ląstelių senėjimo procesus, malšina stresą, saugo nuo širdies ir kraujagyslių ligų.

Norite tikėkite, norite – ne arba kaip imunitetą stiprindavo senovėje

–       Žmonės nuo senų laikų tikėjo česnako galia. Pavyzdžiui, garsusis arabų gydytojas Avicena, siūlė valgyti česnaką profilaktiškai nuo visų ligų. Viduramžiais jį nešiodavo pakabintą ant kaklo, kad apsisaugotų nuo choleros, maro, šiltinės, įvairių kitų virusų.

–       Mėtos gydomosios savybės žinomos ir naudojamos jau kelis tūkstančius metų. Senovės graikai tikėjo, kad mėta ne tik stiprina organizmą, jį tonizuoja, bet ir skaidrina protą, dėl to žymūs to meto veikėjai nešiodavo ant galvos mėtų vainikus.

–       Anot istorinių šaltinių, jau IV tūkstantmetyje prieš mūsų erą šumerai gydymo tikslais vartojo čiobrelį. Senovės Romoje kariai prieš mūšį maudydavosi čiobrelių voniose, nes čiobrelių aliejus esą suteikdavo energijos, drąsos, įkvėpdavo pasitikėjimo savimi. Pirmojo pasaulinio karo metais čiobreliai kaip dezinfekcijos priemonė buvo vartojami ligoninėse.

–       Viduramžių vaistinėse žmonės nusilpusiam organizmui stiprinti galėdavo įsigyti gintaro ekstrakto.

Straipsnio autorė – Rasa Kazlauskaitė

Comments

comments

Powered by Facebook Comments

Susiję straipsniai

One Thought to “Kas stiprina organizmą pavasarį”

  1. rita

    manau pavasarį tikrai be vitaminų ir maisto papildų neišsiversi… organizmas po žiemos pasilpęs būna. Aš ir už žuvų taukus, ir už vitaminą C, ir už žoles. Kad tik į sveikatą, kaip sakoma…

Parašykite komentarą

*

Facebook