Ko nežino mamos apie vėjaraupius

Tyrimas: Lietuvos mamos pripažįsta vėjaraupių pavojų, tačiau vaikus nuo šios ligos saugo, remdamosi draugių patarimais. 7 iš 10 Lietuvos mamų pripažįsta, kad vėjaraupiai yra sunki infekcinė liga. Vis dėlto, bemaž pusė – apie 47 proc. – motinų nežino, jog vėjaraupiai gali sukelti sunkias komplikacijas. Dauguma mamų, apie 81 proc., kliaujasi gydytojo patarimu, spręsdamos, kaip apsaugoti vaikus nuo šios ligos. Tačiau pusė (51 proc.) respondenčių remiasi mažiau patikimais šaltiniais: interneto forumais, artimųjų ir draugių ar pažįstamų patarimais. Tokią padėtį atskleidžia Lietuvos mamų apklausa, kurią visuomeninės iniciatyvos “Saugok save” užsakymu atliko bendrovė “RAIT”. Tyrimo metu apklausta 300 motinų, auginančių vieną arba daugiau vaikų.

Nors 57 proc. respondenčių mano, kad skiepai padeda apsaugoti vaikus nuo vėjaraupių komplikacijų, net 80 proc. apklaustų mamų teigia neskiepijusios vaikų nuo šios ligos. Paklaustos kodėl, mamos dažniausiai nurodė, jog persirgus šia liga ir taip įgyjamas imunitetas (18 proc.), neįrodyta skiepų nauda ir žala (13 proc.), trūksta informacijos apie ligą ir būdus nuo jos apsisaugoti (12 proc.). Bemaž pusė (apie 45 proc.) respondenčių linkusios vaikus nuo vėjaraupių saugoti alternatyviais būdais – stiprinti jų imunitetą daugiau laiko leidžiant gryname ore, reguliariai vėdinant patalpas.

Gydytoja Janina Zupkauskienė tvirtina, kad vėjaraupiai yra labai laki infekcija, todėl vaikštant gryname ore ar reguliariai vėdinant patalpas nuo jos apsisaugoti nepavyks. “Neįmanoma iš anksto įvertinti, kaip vėjaraupiais sirgs vienas ar kitas asmuo, tad nereikėtų manyti, kad tai – lengva ar nepavojinga liga. Infekcija itin greitai plinta žmonių grupėse: vaikų darželiuose, mokyklose, darbovietėse, ir jokiais klinikiniais tyrimais nėra įrodyta, kad persirgus įgyjamas imunitetas yra geresnis nei įgytas skiepijant. Vakcinų efektyvumas siekia 90‒95 proc. Vien tai, kad skiepai gali padėti išvengti sunkių ligos komplikacijų, turėtų skatinti gyventojus atsakingai rinktis: ar apsaugoti savo vaikus, ar pasmerkti juos ligai”, ‒ komentuoja gydytoja J. Zupkauskienė.

Apklaustos mamos teigė, kad jei vėjaraupių vakcina būtų kompensuojama valstybės, savo vaikus skiepytų bemaž du trečdaliai (61 proc.) respondenčių. Savo vaikų neskiepytų 30 proc. tyrime dalyvavusių mamų.

Visuomeninės iniciatyvos “Saugok save” vadovė Neringa Mikėnaitė pastebi, kad visuomenei trūksta žinių apie užkrečiamąsias ligas, imuninę sistemą ir jos stiprinimo būdus, todėl natūralios profilaktikos priemonės pervertinamos. “Nors informacijos apie skiepus pakanka, gyventojai dažnai nesugeba kritiškai jos įvertinti, nepasitiki žiniomis apie vakcinas. Todėl gydytojo patarimas dažnai nueina perniek, ir priimdamos sprendimus mamos mieliau konsultuojasi su draugėmis ar bendramintėmis internete”, ‒ tvirtina N. Mikėnaitė.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, vaikų sergamumas vėjaraupiais per pastaruosius metus išaugo. Jei 2010 m. gegužę šia liga sirgo 1043 vaikai, tai 2011 m. tuo pačiu metu registruoti 1547 vaikų susirgimai.

Nuo vėjaraupių rekomenduojama skiepyti visus nuo 12 mėnesių ir vyresnius anksčiau nesirgusius vaikus, ypač lankančius darželius bei mokyklas ar sergančius lėtinėmis ligomis. Dažniausiai vėjaraupių vakciną rekomenduojama skiepyti kartu su tymų-parotito-raudonukės (MMR) vakcina. Europos ir pasaulio specialistai rekomenduoja 2 dozių vakcinavimo kursą. Taip pat pasiskiepyti rekomenduojama ir suaugusiesiems, kurie slaugo ligonius ir nėra sirgę vėjaraupiais, bei kitus asmenis, turinčius didelę kontakto su šia infekcija riziką: vaikų darželių ir medicinos įstaigų darbuotojus, būsimų darželinukų tėvelius, o ypač – nėštumą planuojančias moteris, mat pastojus skiepytis nebegalima. Skiepytis nuo vėjaraupių turėtų ir asmenys, kurių imuninė sistema nusilpusi: sergančiuosius ŽIV / AIDS, lėtinėmis plaučių, kraujo ligomis, piktybiniais augliais, vartojančius steroidinius hormonus, imuninę sistemą slopinančius vaistus.

Mūsų šalyje vėjaraupių vakcina skiepijama nuo 1998 metų, vakcinos nuolat tobulinamos, tačiau skiepijimo kaštus turi apmokėti patys skiepijamieji. Tai – viena iš priežasčių, dėl ko skiepijamasi vangokai, todėl susirgimų skaičius didėja.

Apie visuomeninę iniciatyvą “Saugok save”

Visuomeninė iniciatyva “Saugok save” veiklą plėtoja trijose srityse: profilaktinis sveikatos patikrinimas, užkrečiamųjų ligų prevencija ir sveikas gyvenimo būdas. Informavimo ir ugdymo priemonėmis visuomenė bus skatinama reguliariai tikrintis sveikatą. Jai bus nuolat suteikiama informacija apie užkrečiamųjų ligų grėsmes Lietuvoje ir užsienyje bei būdus, kaip šių ligų išvengti. Bendradarbiaujant su valstybinėmis įstaigomis, nevyriausybinėmis organizacijomis ir privačiomis įmonėmis organizacija sieks, kad sveikatos stiprinimo programos ir užkrečiamųjų ligų profilaktika gyventojams būtų kuo prieinamesnė.

Comments

comments

Powered by Facebook Comments

Susiję straipsniai

Parašykite komentarą

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Facebook