Kodėl kamuojant dirgliosios žarnos sindromui prireikia probiotikų

Pilvo skausmai, spazmai, kiti nemalonūs pojūčiai, nuolatiniai tuštinimosi sutrikimai verčia griebtis įvairių priemonių, tačiau jos padeda tik laikinai. Dažna panašių simptomų priežastis – dirgliosios žarnos sindromas (DŽS). Kas lemia šį negalavimą ir kaip jo atsikratyti?

Diskomfortas pilve kartojasi pavalgius

Dažniausi šio sindromo požymiai – pilvo pūtimas, gausus dujų išsiskyrimas, skausmas ir spazmai, raižymas pilvo apačioje, vidurių užkietėjimas arba viduriavimas, gali atsirasti pykinimas ir šleikštulys, rėmuo, gleivės išmatose. Esant šiam negalavimui dažnai kamuoja galvos, skrandžio, raumenų skausmai. Nemalonūs pojūčiai pilve dažniausiai apninka iškart pavalgius, vėliau tampa silpnesni, sumažėja pasituštinus. Visi šie simptomai gali nuolat kartotis arba išnykti ir vėliau vėl atsirasti.

Dirgliosios žarnos sindromas – tai virškinamojo trakto veiklos sutrikimas, o jo požymiai yra sutrikusios žarnyno motorikos pasekmė. Žarnų sienelių raumenys susitraukinėdami stumia maistą virškinamuoju traktu, o išsiderinus šiam procesui maistas žarnyne pradeda slinkti per greitai arba per lėtai. Jeigu susitraukimai sustiprėja ir trunka ilgiau nei įprasta, atsiranda skausmas, vidurių pūtimas bei viduriavimas. Susilpnėjus arba esant netolygiems šių raumenų susitraukimams apsunkinamas maisto slinkimas žarnynu ir užkietėja viduriai. Tuomet kamuoja ne visiško pasituštinimo pojūčiai, pučia pilvą.

Priežastys nėra iki galo aiškios

Šis sindromas nėra liga, greičiau simptomų rinkinys, dažnai atsirandantis dėl iki galo neaiškių priežasčių. Nustatyta, kad DŽS daugiausia serga 25–50 metų žmonės, o jis susijęs su dažnai užklumpančia įtampa ir stresu. Šį sindromą gali lemti pokyčiai darbe ar šeimoje, psichologinis diskomfortas, depresija, net vaikystėje patirtos psichologinės traumos. Stresas sukelia virškinamojo trakto uždegimą, dėl kurio padidėja žarnyno jautrumas, sutrinka motorika.

DŽS būdingesnis moterims nei vyrams, manoma, jog dėl hormoninių svyravimų. Šiam negalavimui turi įtakos genetinis polinkis, netinkama mityba. Pastebėta, kad DŽS dažnai atsiranda persirgus žarnyno infekcija, kuri sukelia mikrobiotos disbalansą.

Nors šis sindromas gali žymiai pabloginti gyvenimą, paprastai jis nėra pavojingas. Tačiau, net jeigu simptomai nėra dažni, verta nueiti pas gydytoją, nes tokius pačius negalavimus sukelia kai kurios ligos, o diagnozė nustatoma jas atmetus. Pažeisti virškinamąjį traktą gali maisto alergija, žarnyno uždegimai, celiakija, piktybiniai augliai, įvairūs vaistai.  

Kovojant su DŽS svarbu atkurti žarnyno mikrobiotą

Dirgliosios žarnos sindromas gydomas simptomus šalinančiomis priemonėmis, palengvinančiomis skausmą, tuštinimosi sutrikimus ir pagerinančiomis virškinimą. Gydymas parenkamas kiekvienam individualiai.

Kadangi šio sindromo atsiradimas yra susijęs su neurologiniais sutrikimais, skiriami nervų sistemą stiprinantys vaistai, relaksacinė terapija. Taip pat – skausmą malšinantys ir žarnyno spazmus slopinantys vaistai, viduriavimą mažinantys vaistai, probiotikai.

Gydant šį sindromą atkreipiamas dėmesys į žarnyno mikroflorą, nes pastebėta, kad sergančiųjų dirgliosios žarnos sindromu mikrobiota yra pakitusi, t. y. skiriasi žarnyno bakterijų sudėtis, palyginti su sveikais žmonėmis. Klinikiniais  tyrimais nustatyta, kad kokybiniai ir kiekybiniai mikrofloros pokyčiai veikia žarnyno darbą, sutrikdo jo motoriką.

Žarnyne esančios gerosios bakterijos padeda virškinti maistą ir apsaugo žarnų sieneles. Sutrikus bakterijų pusiausvyrai, sumažėjus apsauginę funkciją atliekančių mikroorganizmų ir padaugėjus potencialiai žalingų mikroorganizmų, sutrinka ir virškinimo sistemos darbas. Šis disbalansas gali lemti dirgliosios žarnos sindromą, kuris, be to, yra viena dažniausių viduriavimo priežasčių.

Antra vertus, vaistai (ypač antibiotikai), stresas, įvairios infekcijos, prasta mityba yra susiję su žarnyno mikrofloros pokyčiais. Kuris iš šių veiksnių yra DŽS priežastis, kuris – pasekmė, kol kas nėra išsiaiškinta.

 JAV gastroenterologų asociacijos žurnale „Gastroenterologija“ 2013 m. kovo mėn. paskelbtame straipsnyje, aprašančiame streso poveikį žarnyno sutrikimams, taip pat ir DŽS, mokslininkai atskleidė, kad eksperimentais nustatyta, jog dėl streso sukeliamo dirgliosios žarnos sindromo pakinta žarnyno bakterijų sudėtis ir kyla virškinamojo trakto uždegimas.

Mokslininkai pastebėjo netikėtą kovos su DŽS efektyvumą pacientams, vartojantiems probiotikus – gyvąsias naudingas bakterijas, kurios slopina patogenus ir padeda virškinimui. Nustatyta, kad atsikūrus žarnyno mikroflorai sumažėja uždegimas. 

Taigi, esant dirgliosios žarnos sindromui svarbūs probiotikai normaliai žarnyno mikroflorai atkurti. Kartu su probiotikais taip pat svarbu, kad netruktų maistinių skaidulų, kurių gausu daržovėse, vaisiuose, grūduose, sėlenose, ankštiniuose produktuose, riešutuose.

Padeda tinkama mityba ir fizinis aktyvumas

Kovojant su šiuo sindromu svarbu rinktis tinkamą maistą: prasta mityba ir nuolatinis chaotiškas užkandžiavimas gali paskatinti arba sustiprinti simptomus. Derėtų vengti riebių, daug cheminių priedų turinčių maisto produktų, pridėtinio cukraus, baltųjų miltų, atsisakyti gazuotų gėrimų, alkoholio, aštraus maisto, mažiau valgyti produktų, sukeliančių pilvo pūtimą – kopūstų, pupelių, žirnių. Palankiai virškinimą veikia skaidulų turintys maisto produktai: visagrūdžiai dribsniai, vaisiai ir daržovės, pakankamas skysčių kiekis. Valgyti reikėtų nedidelėmis porcijomis, bet dažniau, reguliariai ir tuo pačiu laiku, gerai sukramtant.

Atsikratyti streso ir pagerinti virškinimą padeda fizinis aktyvumas: joga, važiavimas dviračiu, plaukimas, fiziniai pratimai, pasivaikščiojimai gryname ore.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Comments

comments

Powered by Facebook Comments

Susiję straipsniai

Parašykite komentarą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Facebook