Kodėl suaugusius ir vaikus kankina alergijos

Įvairių aplinkos ir maisto alergenų sukeltų alergijų kasmet daugėja. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, vidutiniškai vienas iš trijų pasaulio gyventojų kenčia nuo alergijos, tik ne visada tai žino. Lietuvoje šiltuoju metų laiku, ypač pavasarį ir vasarą žydint įvairiems augalams, alergijos sukeltų simptomų skaičius smarkiai išauga. Ypač alergijų kamuojamų žmonių vasarą padaugėja tuose miestuose ir miesteliuose, kuriose rečiau pjaunamos ar visai nešienaujamos viešosios erdvės.

Apie alergijų priežastis, jų simptomus ir diagnostiką bei apsisaugojimo priemones kalbamės su Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos valdybos pirmininke, medicininių tyrimų laboratorijos Endemik diagnostika” direktore, gydytoja Egle Marciuškiene.

– Natūralios gyvensenos šalininkai tikina, kad alerginių organizmo reakcijų pagausėjo dėl cheminėmis medžiagomis užterštos aplinkos ir maisto. Kokias alerginių susirgimų daugėjimo versijas kelią medikai?

– Vienas iš trijų pasaulio gyventojų kenčia nuo alergijos. Dažniausiai žmonės net nežino, kad yra kažkam alergiški, o sunegalavę ieško organų sutrikimų ar infekcinių ligų. Alergijų didėjimo priežastys iki šiol nėra visiškai aiškios ir pasaulio medikai bei mokslininkai deda daug pastangų alergijų tyrimams. Dėl oro taršos alergiškų žmonių daugiau yra miestuose, todėl manoma, kad dėlto kaltas ir dulkėtumas, ir automobilių išmetamos dujos, ir neprižiūrimos miestų teritorijos, t.y. nešienaujamos pievos, ir nevalomos gatvės – visa tai kenkia žmogaus kvėpavimo takams ir imuninei sistemai. Antra vertus, vaikai, kurie nuo pat gimimo auga labai steriliai: mamos nuolat plauna jiems rankytes, valo, dezinfekuoja, neleidžia prisiliesti prie dulkių ar žolės –  tampa dažniau alergiški negu vaikai, kurie laksto be kelnyčių kaimuose ir valgo purvinomis rankomis. Todėl nuomonių, kodėl daugėja alergiškų žmonių, yra pačių įvairiausių.

– Kodėl alergijų daugiausiai fiksuojama pavasarį ir vasarą? Ar alergijas sukelia tik žydintys augalai?

– Alergijos kyla dėl įkvepiamųjų alergenų ir maisto. Maisto sukelta alergija yra vadinama ne sezonine alergija, ir ji kamuoja ištisus metus. Žinoma, yra tam tikrų sezoniškų maisto produktų, pavyzdžiui,  – vasaros pradžioje braškės. Bet braškes galime valgyti ištisus metus. Todėl maisto produktų sukeltos alergijos aktualios ištisus metus.
Įkvepiamųjų alergenų yra dvi rūšys. Tai alergenai, kurie yra patalpose, namuose ir už namų durų – gamtoje. Naminiams alergenams priklauso visos erkutės, kurios gyvena namų dulkėse, patalynėje, tai – įvairūs pelėsiniai grybeliai, taip pat – naminių gyvūnų plunksnos, pūkai, plaukai, epitelis.
Pavasarį ir vasarą pradedame šnekėti apie alergijas todėl, kad tuomet smarkiai padaugėja sezoninių alergijų, būtent įkvepiamųjų alergenų, kurių yra lauke, gamtoje. Tai visi žydintys augalai, jų žiedadulkės. Pavasarį jų išvengti sunkiau, o vasarą tokių alergenų gamtoje galima sumažinti. Tad prie alergijų sukėlėjų reikėtų priskirti apsileidusią miestų ir miestelių valdžią, kuri nešienauja pievų ir parkų. Nešienaujamose pievose visos žolės auga ir pradeda žydėti, todėl ore didėja žiedadulkių koncentracija, sukelianti intensyvesnius alergijų simptomus. Dažnai sakome, kad tai šienligė. Tad vienas iš apsaugos būdų – nebūti ten, kur yra pjaunama žolė, nes sujudinus žolę, žiedadulkių koncentracija dar labiau didėja, todėl alergijos simptomai intensyvėja. Nešienautoje pievoje didesnė ne tik žiedadulkių, bet ir kur kas pavojingesnių gyvybei erkių koncentracija.

Daug žmonių net nežino, kad yra kažkam alergiški, kenčia simptomus ir neretai sako, kad vis tiek nieko nepadarysi dėl varvančios nosies ar ašarojančių akių? Ar įmanoma sužinoti tikslias alergijų priežastis, nustatyti alergenus? Kokias alergenų paletes ir kokiais atvejais rekomenduojate atlikti iš kraujo?

– Alergijų diagnostika labai sudėtinga. Mūsų laboratorijos siūloma paletė vadinasi – Lietuvos atopinė alergenų paletė. Joje yra surinkti dažniausi Lietuvoje pasitaikantys įkvepiamieji ir maisto alergenai, todėl tai palengvina paieškas. Šią paletę tobulinau daug laiko ir tai yra mano 10 metų praktikos apibendrinimas. Iš kraujo yra nustatomi specifiniai imunoglobulinai E. Tai yra tam tikri antikūnai, kurie susidaro mūsų kraujyje dėl tam tikro alergeno poveikio.
Tačiau nereikia pamiršti, kad alergijos išsivystymo mechanizmai gali būti ir kitokie, tarkime, kontaktinis dermatitas. Šio tipo alergijos išsivysto dėl odos kontakto su tam tikru alergenu, tarkime, plienu, sidabru. Kraujyje šitų alergenų antikūnų neaptiksime. Pasaulyje pakankamai paplitę įodiniai mėginiai, kada alergenus išbando ant odos.  Jeigu alergija pasireiškia būtent odos pažeidimu, jeigu oda išberta, jokių įodinių mėginių atlikti  neįmanoma. Tuomet vienintelis išsigelbėjimas yra kraujo tyrimai. Lietuvoje laboratorijos siūlo pasitikrinti dėl 200 įvairiausių alergenų rūšių. Taip pat siūlomi tam tikri dažniausių alergenų rinkiniai. Patogiausia atlikti tam tikrą grupę alerginių tyrimų, o jeigu alergijos nerandama,  galima rinktis kitą grupę. Konsultuojantis su alergologu paaiškėja tam tikras itin specifiškas alergenas.

– Atliekate daug alerginių tyrimų. Kokie dažniausi alergenai kamuoja lietuvius?

– Mano ilgametė patirtis rodo, kad lietuviai visai netoleruoja pelyno, todėl jis yra dažniausias įkvepiamasis alergenas. Lietuviai yra alergiški gysločiui, dilgėlėms, beržams, lazdynams, motiejukams ir įvairioms javų žiedadulkėms. Iš naminių gyvūnų daugiausiai alergijas sukelia šunys ir katės, taip pat nustatoma alergija arklio, karvės epiteliui, plaukams, triušiui, bei įvairiems plunksnų mišiniams, kurių alergijos dažniau buvo paplitę anksčiau, kai miegodavome ant plunksnų pagalvių. Alergenų yra drėgnose apleistose, neremontuojamose patalpose. Iš maisto lietuviams dažniausiai alergijas sukelia kiaušiniai, pienas, riešutai, braškės, abrikosai, apelsinai. Lietuvoje yra vyro spermai alergiškų moterų.

– Ką žmonės daro, kai sužino apie savo mylimo šuniuko ar katytės sukeliamą alergiją?

Ar atsisako mielo gyvūnėlio, mes laboratorijoje nesužinome. Manau, kad didžioji dalis suaugusių žmonių iš tikrųjų stengiasi gydytis. Bet jeigu alergija suserga vaikas, vienareikšmiškai atsisakoma gyvūnų, net vengiama lankyti gimines, draugus, artimuosius, kurių namuose yra gyvūnai, nes vaikai po tokių viešnagių labai blogai jaučiasi.

– Sužinojau, kam esu alergiškas, ar galiu išvengti alergenų?

– Jeigu žmogus alergiškas konkrečiam maisto produktui, žinoma, jo galima nevartoti. Bet tuomet paprastai daugiau vartojama kitų produktų ir alergija išsivysto jiems. Todėl pacientams rekomenduoju, ieškoti alergenų ir būtinai kreipkis į specialistus, kurie taip pat patars, kaip galima jų išvengti. Dabar yra tinkleliai ant langų, sumažinantys alergenų patalpoje kiekį, taip pat – antialerginė patalynė, čiužiniai. Visuomet aktualus alergologų siūlomas medikamentinis gydymas.

– Ar verta gerti vaistus nuo alergijos? Dažnai manoma, kad vaistai yra nuodai, o alergija nėra rimtas susirgimas? Gal galima priprasti prie alergeno?

– Aš nesu vaistų priešininkė – žmogaus gyvenimas yra puikus tik tuomet, kai jis kokybiškas. Jeigu vargina sloga, ašaroja akys, gyvenimas nedžiugina. Pasibaigus sezoniniam alergijų laikotarpiui, galima nebevartoti vaistų.

Kartais reikia pratintis prie kurio nors alergeno be jokių vaistų. Yra mokslininkų, kurie teigia, kad esant maisto alergijai, nereikia nutraukti to maisto produkto vartojimo, geriausia – organizmą pripratinti prie to maisto, tik valgyti derėtų  labai mažais kiekiais. Tuomet organizmas adaptuojasi prie tų alergenų. Bet tai yra tam tikri siūlymai, tam tikros mokyklos, o kiekvienas turi teisę rinktis.

 

Comments

comments

Powered by Facebook Comments

Susiję straipsniai

Parašykite komentarą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Facebook