Kodėl vaikas nesaugus internete?

SONY DSCDaugėjant grėsmių vaikams elektroninėje erdvėje, tėvai vis dar nepakankamai rūpinasi mažųjų saugumu. ESET tyrimas atskleidė, kad internete naršo daugiau nei du trečdaliai nepilnamečių vaikų, kita vertus, tėvų kontrolės funkciją, kuri padeda stebėti vaiko veiklą internete, naudoja mažiau negu pusė tėvų. Dar mažiau jų kalba su vaikais apie galimas grėsmes ir kaip nuo jų apsisaugoti.Todėl milijonai vaikų paliekami vieni susitikti su tykančiais pavojais.

„ESET atliko tyrimą Didžiojoje Britanijoje, kurio duomenimis 77 proc. tėvų per pastaruosius metus vaikams pirko bent po vieną įrenginį, kuriuo galima jungtis prie interneto. Tačiau tik 45 proc. jų įdiegta tėvų kontrolės funkcija stebėti vaiko veiksmams elektroninėje erdvėje“, – sakė Tomas Parnarauskas, bendrovės „NOD Baltic“ vadovas.

Anot T. Parnarausko, tyrimo Didžiojoje Britanijoje duomenys atskleidžia panašią situaciją ir daugelyje kitų Europos šalių, tarp jų ir Lietuvoje. „Maždaug nuo dešimties metų tėvai jau leidžia vaikui  savarankiškai naudotis internetu. Tačiau tokio amžiaus vaikas dar tikrai negali savarankiškai suvokti galimų pavojų“, – sakė T. Parnarauskas.

Tyrimo duomenimis, vienas iš keturių tėvų niekada nekalba su vaikais apie saugumą internete, dar 45 proc. sakosi manantys, kad už švietimą šiuo klausimu atsakinga turėtų būti mokykla. Įdomu tai, kad pusė apklaustų tėvų mano, kad vaikai slepia nuo jų, ką veikia internete.

Tyrimas, kurio metu apklausti 5-18 metų vaikus auginantys tėvai, atskleidė, kad kas trečias pripažįsta nepasirengęs mokyti vaikus saugiai elgtis internete.

„Internetas neturi sienų, todėl grėsmė tapti nusikaltėlių auka vaikams visur išlieka ta pati. Pokalbiai su nepažįstamaisiais, prieiga prie suaugusiems skirtos informacijos – tai tik keli vaikų pažeidžiamumo kibernetinėje erdvėje pavyzdžiai. Nereikia pamiršti ir netiesioginės grėsmės tėvams. Mažesni vaikai tradiciškai naudojasi bendru šeimos ar vieno iš tėvų kompiuteriu, todėl kaip ir suaugusysis gali tapti „phishing“ auka – parsiųsti virusą, atskleisti asmeninius savo bei tėvų duomenis ir pan.“, – sakė T. Parnarauskas.

Jo teigimu, pagrindinės grėsmės, su kuriomis susiduria vaikas internete šios.

Kibernetinės patyčios. Vis daugiau vaikų naudojantis internetu, taigi čia iš žaidimų aikštelės kraustosi ir patyčios. Tam tikros formos patyčias internete, pvz. socialinėje erdvėje, prisipažįsta patyrę daugiau nei 88 proc. iki 18 metų amžiaus vaikų. Tai ir įžeidžiantys įrašai, asmeninių nuotraukų paviešinimas, neapykantos, nepakantumo kurstymas.

Nusikalstamų kėslų turintys nepažįstamieji. Tai nėra tradiciniai kibernetiniai sukčiai. Pastarieji siekia apčiuopiamos naudos – išgauti finansinius ar konfidencialius duomenis. Nusikalstamais tikslais nepažįstamieji taikosi konkrečiai į vaikus. Tai gali būti elementarūs vagys, kurie siekia išgauti informaciją apie namuose saugomą turtą, laiką, kada nėra suaugusiųjų. Neretai internete aukų vaikosi ir seksualiniai nusikaltėliai ar smurtautojai. Visais atvejais jų veikimo būdai panašūs – prisidengus nepilnamečiu siekti draugystės ir pasitikėjimo, todėl pamokymą „nekalbėk su nepažįstamaisiais“ tėvai turi taikyti ne tik elgesiui gatvėje, bet ir internete.

Žaidimai internete. 80 proc. vaikų iki 18 m. amžiaus žaidžia kompiuterinius žaidimus internete, o 47 proc. jų žaidimų metu bendrauja su žmonėmis, kurių nėra matę realiame gyvenime. Grėsmę vaikams gali kelti ir tokie, atrodytų nekalti, veiksmai, kaip tikro vardo ir pavardės naudojimas  slapyvardžiui, internetinė vaizdo kamera.

Ekspertų teigimu, išlieka ir tradicinis kibernetinių atakų pavojus. Prie kompiuterio, telefono, planšetės ekrano sėdintis vaikas ar paauglys lengviau taps „phishing“ atakų, virusų ar kenkėjiškų programų auka negu suaugusysis.

Comments

comments

Powered by Facebook Comments

Susiję straipsniai

Parašykite komentarą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Facebook