Kodėl vyrus vargina vaisingumo problemos?

Vyrų vaisingumasPasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, beveik kas penkta pora, norinti susilaukti vaikų, susiduria su nevaisingumo problemomis . 40 proc. atvejų „kaltas“ vyras, o tiksliau – prasta jo spermos kokybė. Moksliniai tyrimai rodo, kad 25-50 proc. spermos prastėjimo priežasčių susijusios su gyvenimo būdu: mityba, alkoholis, narkotikai, rūkymas, ligos ar net sauskelnės, mūvėtos vaikystėje, turi tiesioginę įtaką vaisingumui.

„Didelę nevaisingumo riziką sukelia sėklidžių perkaitimas, todėl ypač turėtų susirūpinti sėdimą darbą dirbantys žmonės. Ypač – vairuotojai, nes jiems tenka ilgai sėdėti automobilio kabinoje, dažnai – ant šildomų sėdynių, todėl perkaitinamos sėklides. Tai taip pat turi įtakos spermos kokybei, – sako urologas Marius Kinčius. – Sauskelnės taip pat neigimai veikia būsimų vyrų vaisingumą, mat, jeigu kūdikis nuolat jas mūvi, nevyksta ventiliacija ir sėklidės gali perkaisti. Tikslus Lietuvos vyrų vaisingumo vaizdas paaiškės po dešimtmečio, nes dar nėra atlikta šios srities tyrimų. Mat kol kas neužaugo vadinamoji „pampersų karta„: į mūsų šalį sauskelnės buvo atvežtos tik po 1990-ųjų, tad jomis mūvėję berniukai šiuo metu dar neplanuoja tapti tėvais.“

Įvairių šalių mokslininkų atliktų tyrimų rezultatai rodo, jog spermatozoidų skaičius spermos mililitre per daugiau kaip 50 metų sumažėjo nuo 120 mln. iki 60 mln. – lygiai perpus. Tačiau, pastebi gydytojas M. Kinčius, teigti, jog nevaisingumas padidėjo taip pat du kartus, būtų neteisinga: „Nors, per pastaruosius kelis dešimtmečius, pagal rekomendacijas, reikalavimai žemutinei spermos koncentracijos normai sumažinti nuo 80 mln./1 ml iki 15 mln./1ml, per metus vis dar pavyksta pastoti 95 proc. porų.“

Vyrų spermos kokybei kenkia ir vis didėjantis aplinkos užterštumas, stresas, nuolatinis nuovargis, nutukimas, alkoholis, cigaretės, narkotikai, net aptemptos trumpikės. Neigiamos įtakos gali turėti ir kai kurių vaistų vartojimas ar chemoterapija. Pašalinus problemą keliančius veiksnius, spermos kokybė atsistato vidutiniškai per 3 mėnesius, o po chemoterapijos šis procesas gali užtrukti iki 5 metų.

Pasak specialisto, vaisingumui įtakos turi ir vėlyva tėvystė, kai vaikų apsisprendžiama turėti nebe 20-25 metų, kaip anksčiau, bet 30-40 metų, kai žalingi veiksniai jau būna „atlikę savo darbą“. „Labai svarbi ir nevisavertė mityba. Mes nebežinome, ką valgome, maisto kokybė labai suprastėjusi, be to, nėra ištirta, kaip maisto produktuose naudojami cheminiai priedai sąveikauja vieni su kitais ir su mūsų organizmu“, – pastebi gydytojas urologas.

Spermos kokybę galima įvertinti tik atlikus laboratorinius tyrimus – spermogramą, kuriuo nustatomas tikslus spermatozoidų skaičius, jų gebėjimas judėti, forma (sveiki spermatozoidai turi galvą, kaklą ir uodegą, pakitę gali turėti dvi uodegas ir pusę galvos, neturėti kaklo ir pan.) ir gyvybiškumas.

Kaip rašo portalas Karjerairsveikata.lt, tiriant vaisingumo problemų varginamus vyrus nustatyta, kad jų organizme trūksta kai kurių svarbių elementų: L-karnitino (būtinas spermatozoidų judrumui bei kiekiui ir ląstelių energijai); vitamino E (pagerina spermatozoidų judrumą ir padidina spermatozoidų ląstelių gebėjimą susijungti su kiaušinėliu); cinko, (gerina spermatozoidų ląstelių tankį ir testosterono lygį); L-arginino (pagerina spermatozoidų kiekį ir judrumą; folio rūgšties); kofermentoenzimo Q10 (padidina apvaisinimo koeficientą, spermatozoidų kiekį ir judrumą); glutationo ir seleno.

Comments

comments

Powered by Facebook Comments

Susiję straipsniai

Parašykite komentarą

*

Facebook