Kokį vandenį geria vaikas?

Vanduo vaikui, mamai ir visai šeimaiVanduo yra vienas pagrindinių geros sveikatos šaltinių. Grynas vanduo – ne sultys ar saldūs gėrimai su dirbtiniais saldikliais, dažikliais ir konservantais, kurių nereikia nei suaugusiajam, nei vaikui. Vaiko vandens poreikis, kaip ir maisto, skiriasi nuo suaugusiųjų. Kada pradėti vandenuku girdyti žindomą kūdikį, kokį vandenį vaikui duoti – iš čiaupo, virintą ar pirktinį? Kaip atsirinkti vandenį parduotuvėje?  Klausimai, kurie kyla daugeliui tėvelių. Apie tai kalbamės su vaikų gydytoju Kazimieru Vitkausku, knygos „Kūdikio žindymas“ autoriumi.

Suaugusiam žmogui per parą patariama išgerti maždaug 2-2,5 litrus vandens, o kiek jo reikia kūdikiui ar vaikui?

Vanduo sudaro didžiąją žmogaus kūno dalį: suaugusiojo 55-60 procentų, o kūdikio – net 70 procentų. Todėl kūdikiui vandens reikia daugiau – per parą po 150-200 ml kiekvienam kūno svorio kilogramui. Antraisiais gyvenimo metais būtinas vandens kiekis mažesnis – iki 100-150 ml kilogramui.

Vanduo nuolat būtinas kiekvienai kūno ląstelei. Tik būdamas skystas – turėdamas pakankamai vandens – kraujas teka kraujagyslėmis ir nuneša į tas ląsteles deguonį ir maistą, o paskui iš jų išneša anglies dvideginį ir ląstelių veiklos atliekas. Be vandens galima sunkiai apsinuodyti ir net mirti. Seilės ir skrandžio sultys taip pat turi būti skystos, kitaip negalės suvirškinti maisto. Vanduo padeda pasisavinti augančiam vaikui būtinas mineralines medžiagas. Vandens atsargos organizme nesikaupia, jo nuolat netenkame su šlapimu, išmatomis, prakaitu ir iškvepiamu oru.

Vaiko vandens poreikis priklauso nuo jo amžiaus, veiklos intensyvumo ir aplinkos temperatūros. Pavyzdžiui, 5–8 metų vaikui per dieną reikėtų išgerti 1 litrą (5 stiklines), 9-12 metų – 1,5 litro (6-7 stiklines), 13 metų ir vyresniam – 2 litrus (8-10 stiklinių). Daugiau vandens prireiks karščiuojančiam, vemiančiam ar viduriuojančiam mažyliui, nes tuomet jis praranda daug skysčių.

Ne visi vaikai noriai geria. Kaip suprasti mamai, kad vaikui per mažai skysčių?

Išties, mažo vaiko įprotis reguliariai gerti vandenį dar nesusiformavęs, todėl reikėtų jį stebėti ir nuolat priminti. Reikia atkreipti dėmesį į vaiko šlapinimosi dažnumą, šlapimo kiekį ir šlapimo spalvą bei kvapą. Vandens netekęs kūdikis pasidaro neramus, retai šlapinasi, šlapimas tamsus, stipraus kvapo, gali užkietėti viduriai. Normaliai kūdikis turėtų šlapintis ne mažiau kaip šešis kartus per parą, o šlapimas turėtų būti beveik bespalvis ir bekvapis. Trūkstant skysčių įdumba momenėlis, išsausėja liežuvis, oda. Per mažai vandens geriantis didesnis vaikas atrodo pavargęs, skundžiasi galvos skausmu, jam sunku susikaupti, todėl gali sulėtėti vystymasis, nukenčia mokslai.

Besilaukiančiai moteriai ir žindančiai mamai, ko gero, reikia daugiau vandens?

Jei laukiatės, jums reikėtų išgerti 2,5-3 litrus skysčių per parą, o didžiąją dalį (apie 2 litrus) jų turėtų sudaryti vanduo. Vanduo padeda per kraują nugabenti maisto medžiagas būsimam kūdikiui. Tai, ką jūs valgote ir geriate, perduodate ir kūdikiui. Vanduo yra pagrindinė mamos pieno sudėtinė dalis. Todėl maitinančiai mamai neturėtų pritrūkti skysčių, ypač vandens.

Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja vandenį duoti vyresniems nei pusės metų vaikams. Ką daryti mamai, kuriai pritrūksta pieno arba neįmanoma žindyti dėl kitų priežasčių?

Tokio amžiaus kūdikius patariama pradėti girdyti vandeniu todėl, kad maždaug nuo šešių mėnesių pradedama duoti ir tiršto ar kieto maisto. Žindomus kūdikius motinos pienas aprūpina viskuo – ir vandeniu (88 procentai motinos piene) ir maistu – vienu metu. Papildomai girdyti vandeniu jų nereikia.

Nežindomiems kūdikiams reikia kažko panašaus. Jiems gaminami motinos pieno pakaitalai – mišinukai – pagal laboratoriškai ištirto daugelio motinų pieno sudėtį: maistines medžiagas ir jų santykio su vandens kiekiu formulę. Taigi ir tinkamai paruoštais mišinukais maitinamų kūdikių papildomai girdyti vandeniu nereikia. Tačiau reikia gero vandens mišinukams paruošti.

Nežindomiems kūdikiams iki 6 mėn. pieno mišinius ir kitą maistą derėtų gaminti su virintu atvėsintu vandeniu arba vartoti buteliuose parduodamą vandenį – taip tėvai gali būti tikri, jog savo vaikui duoda saugų, geros kokybės vandenį. Beje, tik gero vandens reikia ir kūdikius žindančioms mamoms!

Kaip išsirinkti gerą pirktinį vandenį vaikui? Nuo ko priklauso vandens kokybė?

Tikrai ne visi pirktiniai vandenys vienodi ir tinka kūdikių bei vaikų maistui. Jų kokybė priklauso nuo vandens gręžinio vietovės, nuo jo kelionės iki pilstymo įrenginių, pačios įrangos, ar ruošiant vandenį išsaugomos visos jo naudingos savybės. Aukščiausios kategorijos produktu laikomas natūralus mineralinis vanduo.  Jame yra pačios gamtos tinkamai subalansuotas mineralinių medžiagų kiekis. Be to, tokį vandenį pilstanti įmonė privalo laikytis aukščiausių kokybės reikalavimų, o vanduo nuolat tikrinamas. Šį vandenį drąsiai galite duoti kūdikiui ir vaikui, jį gali gerti besilaukianti moteris. Vienas iš tokių yra natūralioje aplinkoje susiformavęs mineralinis vanduo „Akvilė” išgaunamas unikaliame gamtos kampelyje, kur nevykdoma jokia pramoninė veikla.

Specialistų nuomone, vanduo iš čiaupo Lietuvoje geras ir tinkamas gerti. Ar galima duoti vandens iš čiaupo mažam vaikui?

Vandenį į vandentiekių vamzdynus tiekiančių įmonių specialistai privalo garantuoti, kad geriamasis vanduo atitiktų standartus.  Ir tai jiems nėra sunku, nes Lietuvoje dabar vanduo išgaunamas iš giluminių gręžinių ir yra santykinai labai švarus. Jo tikrai nereikėtų nei filtruoti, nei virinti, jeigu čiaupas būtų prie gręžinio arba vamzdžiai iki kiekvieno buto virtuvės būtų idealūs. Tačiau čiaupai yra gyventojų butų virtuvėse iki kurių neretai vanduo vamzdynais keliauja ne vieną kilometrą. Ar esate garantuoti jų kokybe ir švara? Jei taip – patys gerkite ir vaikams duokite drąsiai. O jeigu abejojate, tai patarčiau vandens mėginį nunešti į laboratoriją ištirti ir tada žinosite – virinti, filtruoti ar visai nenaudoti.

Dauguma kaimo gyventojų vis dar vartoja šachtinių šulinių vandenį, kuriame dažnai randama pavojingų sveikatai priedų – mikrobų ir chemikalų. Pavyzdžiui, dėl per didelio nitratų kiekio kūdikis gali net mirti. Tokio šulinio vandens gerti negalima ir suaugusiesiems, todėl nelieka kitos išeities kaip vandenį įsigyti parduotuvėje. Ypatingai švarus natūralus mineralinis vanduo, kuriame nėra jokių papildomų priemaišų, juo labiau – jokių nitratų ir nitritų yra, pavyzdžiui, „Akvilė”.

Parduotuvėse yra keletas pirktinių vandenų rūšių. Kaip mamai neapsirikti?

Mineralinio vandens tėveliams nederėtų painioti su mineralizuotu ar fasuotu geriamuoju, taip pat – šaltinio vandeniu. Mineralizuotas paprastai gaminamas iš geriamojo vandens su įvairiomis cheminėmis druskomis. Jis kitoks negu druskingose žemės gelmių kloduose susidaręs natūralus mineralinis vanduo. Šaltinio vanduo išgaunamas iš požeminių vandens telkinių, gręžtinių šulinių, tačiau jam netaikomi tokie griežti reikalavimai kaip natūraliam mineraliniam vandeniui. Geriamasis vanduo – tai paprastas vanduo. Jis gali būti minkštintas, valytas fiziniais ar cheminiais būdais.

Kūdikiams ir vaikams netinka vanduo, kuriame yra daug mineralinių medžiagų,  nes vaiko organizmui sunku išskaidyti  didelį šių medžiagų kiekį ir jis verčiamas dirbti daug didesniu pajėgumu, ypač vargsta inkstai. Nelabai tiktų ir gazuotas vanduo – angliarūgštė dirgintų skrandį, susidarę burbulai gali pūsti mažylio pilvelį, sukelti atpylimus. Ypač vertingi yra natūraliai šarminiai ir nedidelę mineralų koncentraciją turintys natūralūs mineraliniai vandenys. Kaip tik tokiomis savybėmis pasižymi „Akvilė. Šis vanduo švelnaus skonio ir tinka visai šeimai

Comments

comments

Powered by Facebook Comments

Susiję straipsniai

Parašykite komentarą

*

Facebook