Kompiuteris, internetas ir vaikų sveikata

Kompiuteris ir vaiko sveikataDažnai kompiuteris vaikui ima teikti ne tik naudą, bet ir didelę žalą. Pernelyg dažnai naudojantis šiuo įrenginiu gali išsivystyti priklausomybė. Paprastai ji pasireiškia nuotaikos svyravimais, liūdesiu ir stipriu potraukiu kompiuteriui , didele neapykanta jei liepiama jį palikti. Prarandamas realybės pojūtis, pirmenybė teikiama bendravimui su žmonėmis internetu, praleidžiami pietūs, susitikimai, netgi pamokos. Išsiblaškymas mokantis, nedarbinga nuotaika ir riešo skausmai taip pat yra vieni iš priklausomybės nuo kompiuterio požymių bei pasekmių. Apie 10 procentų kompiuterio ir interneto vartotojų yra priklausomi nuo šio pomėgio.

Specialaus priklausomybės nuo kompiuterio ir interneto gydymo nėra. Ligos gydymo principai tokie patys kaip ir kitų priklausomybių. Laiku susigriebus, gali užtekti tik psichologo konsultacijos, tačiau priklausomybei stipriai išsivysčius žmogus degraduoja kaip asmenybė.

Kompiuterio keliamas pavojus sveikatai gali būti:

  • regėjimo problemos (dažnesnė trumparegystė), akių nuovargis,sausumas ar peršėjimas;
  • kaulų ir raumenų sistemų pakenkimas dėl nepatogios kūno padėties ir šių sistemų įtampos darbo metu;
  • dažnas stresas ir komplikuotos psichologinės problemos;
  • veido bei kaklo odos pažeidimai;
  • įtaka reprodukcinei sistemai (poveikis nėščioms moterims bei vaisingumui);
  • galvos skausmai;
  • riešų sąnarių jautrumas;
  • dubens, kojų kraujotakos sutrikimas;
  • sprando, pečių juostos, nugaros, juosmens srities skausmai;
  • karpalinio tunelio sindromas. Karpalinis tunelis – tai siauras plyšys, kuriame yra delno raumenų sausgyslės, kraujagyslės ir vidurinis nervas. Jis susiaurėja dėl dažnai pasikartojančių monotoniškų riešo judesių. Tada prasideda viduriniojo nervo spaudimas, o vėliau ir uždegimas, sutrikdoma nervo kraujo apytaka, sumažėja nervo laidumas. Sustingsta delnas, sumažėja nykščio bei rodomojo piršto judrumas ir raumenų jėga. Dažnai pirmasis simptomas būna deginantis skausmas naktį, vėliau gali atsirasti nykščio raumenų atrofija ir paralyžius.

Patarimai, kaip išvengti neigiamo kompiuterio poveikio:

  • Prieš pirkdami kompiuterį, tėvai turėtų pasitarti su specialistu, kiek reikėtų prie jo praleisti laiko, kad jis vaikui nepadarytų žalos. Apsisprendus pirkti kompiuterį vaikui būtina papasakoti apie kenksmingą jo poveikį, nustatyti režimą, taisykles, kaip naudotis kompiuteriu ir internetu. Jeigu vaikas jų nesilaiko, jokiu būdu neuždrausti juo naudotis, nes tuomet tik sumažės tėvų autoritetas – geriau riboti buvimo prie kompiuterio laiką.
  • Vaikai turėtų pailsėti nuo kompiuterio mažiausiai kas 20 minučių. Naudotis juo  nepilnamečiui per dieną galima ne daugiau kaip 2 – 3 valandas;
  • Reguliariai leiskite pailsėti akių raumenims, sutelkdami žvilgsnį į tolimus ir artimus objektus.
  • Sėdint prie kompiuterio, galva neturėtų būti palinkusi į priekį, nes taip įtempiamas kaklas; smakras turėtų būti nuleistas žemyn, nugara laikoma tiesiai, o visas kūnas – atsuktas į priekį, bet ne pasuktas į šoną.
  • Kėdės aukštis turėtų būti reguliuojamas, kad tiktų prie kompiuterio sėdinčiam žmogui. Dirbant dilbiai turėtų būti maždaug horizontalioje padėtyje, kojos – atpalaiduotos ir patogioje padėtyje, o šlaunys – irgi maždaug horizontalioje padėtyje. Jei reikalinga, naudokite atramas kojoms.
  • Kompiuterio ekrano viršus turėtų būti maždaug akių lygyje. Kompiuterį reikėtų pritaikyti prie kiekvieno šeimos nario. Be to, laikyti klaviatūrą geriausia plokščią arba pakreiptą.
  • Norint sumažinti akims tenkančią įtampą, ekranas turėtų būti tokioje padėtyje, kad atspindžiai ir blizgėjimas nuo lempų šviesos ir langų būtų kuo mažesni.
  • Priminkite vaikams, kad sugedus kompiuterio niekuomet neliestų elektros laidų ir nenuimtų korpuso gaubto, norėdami pažvelgti į vidų.

Vaikai ir internetas

Vaikai iki 7 metų:

Jaunesni nei 7 metų vaikai ribotai supranta internete pateikiamą informaciją, pvz., nelabai skiria reklamą nuo tikro turinio. Tėvai, turinys tokio amžiaus vaikų, turi padėti savo atžaloms rasti tinkamos medžiagos. Šiame amžiuje šeima gali nustatyti pirmąsias naudojimosi kompiuteriu taisykles.

  • Būtų protinga, jei ikimokyklinukui naudojantis internetu su juo būtų suaugęs žmogus.
  • Į mokyklą dar neinančių vaikų prieiga prie interneto turi būti ribojama, leidžiant naršyti tik iš anksto sutartus puslapius.
  • Saugiausias būdas–sukurti asmeninę vaiko darbo aplinką, kurioje prieiga prie interneto būtų apribota, leidžiant naudotis tik kai kuriomis svetainėmis.
  • Mažiesiems kaip 5-erių metų vaikams oftalmologai pataria naudotis kompiuteriu  ne daugiau kaip 20 minučių per dieną, vyresniems – iki pusvalandžio.
  • Vaikų apsaugai galima naudoti programinę įrangą, vadinamą „internetine aukle“. Tokio tipo programos padeda kontroliuoti vaikų lankomus puslapius bei laiką, praleidžiamą prie kompiuterio. Pvz., pasibaigus nustatytam laikui išsijungia kompiuteris arba nebegalima naršyti internete. Administratorius tokios programos pagalba gali matyti, kokiuose puslapiuose vaikas lankėsi, kokias programas naudojo. Sukūrus filtrą, uždraudžiamos prieigos prie nepageidaujamo turinio internetinių svetainių.
  • Mažam vaikui galima nupirkti specialią, mažesnę pelę, kurią jam bus lengviau valdyti.

7–9 metų amžiaus vaikai:

Tėvai turėtų kalbėti su vaikais apie netinkamą interneto naudojimą ir nustatyti taisykles, kurių reikėtų laikytis. Vaikai taps atsakingesni ir galės internete saugiai dirbti savarankiškai, jei su jais bus kalbama ir jiems aiškinama, su kokiais dalykais jie gali susidurti. Tokio amžiaus vaikų naudojimąsi internetu vis dar reikia riboti, saugoti ir stebėti. Patartina, kad tėvai ir vaikai sutartų dėl naudojimosi internetu taisyklių. Naudotis internetu namie vis dar leidžiama tik prižiūrint tėvams.

  • Vaikas dar gali nesugebėti savarankiškai nustatyti svetainės patikimumo, todėl prieš publikuodamas asmeninę informaciją, jis (ji) turi visada paprašyti tėvų leidimo.
  • Pokalbių kambariai ir kitos viešos internetinės diskusijos dar gali būti netinkamos vaikams.
  • Sukūrus vaikui vartotojo abonementą su ribotomis vartotojo teisėmis, jis (ji) galės savarankiškai mokytis naudotis kompiuteriu.
  • Filtravimo programas galima naudoti ir siekiant uždrausti prieigą prie netinkamų svetainių, tačiau vis tiek svarbu, kad tėvai aktyviai domėtųsi vaiko naudojimusi internetu.

10–12 metų amžiaus vaikai:

Mokiniai jau tikriausiai yra išmokę naudotis internetu įvairiais tikslais. Tėvai gali palaikyti savo vaikus ieškodami su jų namų darbais, hobiais ar kitais pomėgiais susijusių svetainių. Be to, šeima gali naudotis internetu spręsdama visai šeimai aktualius klausimus. Vaikams vis dar reikia tėvų priežiūros, kontrolės ir tinkamo naudojimosi taisyklių. Vis dėlto vaikai jau gali būti radę būdų apeiti taisykles ir išvengti priežiūros, jei mano, kad taisyklės per griežtos arba neatitinka jų poreikių.

  • Atsižvelgdami į visus poreikius ir nuomones, tėvai ir vaikai turi susitarti, ką vaikams internete galima daryti ar naudoti ir ko ne.
  • Sutarkite, kada ir kokią asmeninę informaciją galima suteikti,bei aptarkite su informacijos atskleidimu susijusius pavojus.
  • Jei vaiką jau domina pokalbių kambariai ir IRC, tėvai turėtų su juo aptarti saugumo klausimus ir stebėti jo patirtis internetinių diskusijų metu.
  • Daugelis vaikų yra smalsūs, todėl tėvai turėtų paaiškinti, kad labai svarbu internetu naudotis saugiai ir atsargiai.
  • Informacijos saugą reikėtų nuolat naujinti.

13–15 metų amžiaus vaikai:

Vaikui sulaukus tokio amžiaus, internetas tampa socialinio gyvenimo dalimi. Kuo aukštesnis kompiuterinio raštingumo lygis, tuo daugiau atsiveria galimybių naudojantis internetu. Tėvams gali būti labai sunku sužinoti, ką jų vaikas veikia internete. 13–15 metų vaikai gali norėti, kad jų veikla būtų privati,ypač jei tėvai anksčiau nesidomėjo,kaip vaikas naudojasi internetu.

  • Paaugliai vis dar gali nesugebėti tinkamai įvertinti atitinkamų situacijų ir kai kuriais klausimais, pavyzdžiui, nuotraukų bei tekstų apie save publikavimas internete, jiems gali reikėti suaugusiųjų patarimo.
  • Interneto vartotojo etika ir atsakomybė yra svarbūs klausimai, kuriuos reikia aptarti. Pavyzdžiui, neteisėtas failų atsisiuntimas, etika ir autoriaus teisės. Vaikai taip pat turi būti atsakingi už tai, ką jie publikuoja tinkle, įskaitant asmeninę informaciją arba tokią informaciją, kuri gali būti nelegali.
  • Tėvai turėtų domėtis vaikų „internetiniais kontaktais“ lygiai taip pat, kaip domisi kitais jų draugais. Būtų protinga, jei vaikams norint susipažinti su naujais žmonėmis tinkle, tėvai į tai atkreiptų dėmesį.
  • Tėvai turėtų stengtis nereaguoti per stipriai, net jei sužino, kad vaikas internete patyrė ką nors baisaus.

Visuomenės sveikatos specialistė Agnė Dvylaitytė

Comments

comments

Powered by Facebook Comments

Susiję straipsniai

Parašykite komentarą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Facebook