Kuo naudinga meditacija būsimosioms mamytėms?

Kaip susidoroti su stresu būsimosioms mamytėms, kai negalima gerti vaistų? Meditacija – saugi, švelni ir efektyvi praktika, tik reikia mokėti ją atlikti ir medituoti metodiškai.

Šiuolaikinis gyvenimo ritmas, padidėjusi psichologinė ir fizinė įtampa besilaukiančias mamytes priverčia patirti stresą, todėl apie tai, kaip atsipalaiduoti jos pradeda galvoti jau nuo pačios nėštumo pradžios. Kiekvieno nėštumo pabaiga – gimdymas, o su nežinomybės ir skausmo baime susiduria didžioji dalis moterų, ypač besilaukiančių pirmą kartą. Ne kiekvienai pavyksta tvarkytis su neigiamomis emocijomis: nerimu, baimėmis, pykčiu ir kt. Nėščios moters nerimas persiduoda jos dar negimusiam vaikeliui. Mokslininkai įrodė, kad baimės pojūtis sukelia raumenų įtampą, kuri tik padidina skausmą. O neigiamos emocijos gimdymo metu, tokios kaip nerimas, pyktis, baimė ir kt., padidina streso hormonų kiekį. Didelis šių hormonų kiekis prailgina gimdymo eigą, sumažina gimdos susitraukimus, ir gali neigiamai paveikti gimstantį kūdikį.

Ne visada pavyksta išvengti stresinių situacijų, todėl tenka mokytis valdyti save: savo mintis, emocijas ir fiziologines reakcijas. Nuraminti, kontroliuoti savo kūną ir psichiką, ypač jaučiant skausmus, nėra lengva. Tačiau, to galima išmokti. Tai ypač svarbu besilaukiančioms mamytėms nėštumo, gimdymo metu ir po jo, taip pat ir būsimiems tėveliams. Vienas iš būdų – meditacija. Ji buvo naudojama tūkstančius metų. Šiais laikais meditacija – viena iš natūralios medicinos rūšių, kuri padeda atsipalaiduoti ir tapti harmoninga asamenybe. „Natūralios sveikatos ir jogos dienos 2017“ festivalyje lapkričio 25-26 d., kurio tema šiemet „NATŪRALUS KELIAS IŠ STRESO IR DEPRESIJOS“ net 22 paskaitose ir 10 praktinių užsiėmimų ši tema bus gvildenama ir teikiami patarimai, pasitelkiant daugiau nei 30-ties natūralios medicinos sričių metodus.

Tai daugiau nei atsipalaidavimas

Mokslininkai teigia, kad, priešingai nei mums gerai žinomi koncentracijos ir atsipalaidavimo pratimai, meditacija ne tik padeda atsipalaiduoti ir nusiraminti, bet ir kur kas giliau bei ilgiau veikia mūsų nervų sistemą. Paskendęs savyje, žmogus patenka į savotišką tarpinį pasaulį – į būseną, esančią tarp miego ir būdravimo. Reikia žinoti, kad sąmoningai mąstančio žmogaus smegenys skleidžia skirtingo dažnio elektrobangas. Dieną, kai dirbame, sprendžiame problemas arba tiesiog nemiegame, mūsų smegenys yra beta būsenoje. Medituodami išsivaduojame iš šios būsenos ir, nors neužmiegame, atsiduriame kur kas didesnį atsipalaidavimą teikiančioje alfa būsenoje, kurioje sulėtėja smegenų veikla. Toks perėjimas padeda susikoncentruoti ir patirti energijos atplūdį. Atsidūrus šioje būsenoje, smegenys pradeda gaminti medžiagas, leidžiančias užkirsti kelią stresui. Tie, kurie ilgą laiką užsiima meditacijos praktika, sugeba pasiekti netgi vadinamąją teta būseną, kurioje atsiduriama sapnuojant arba būnant transe. Joje sustiprėja kūrybinės galios ir vaizduotė. Vis dėlto tokias aukštumas pasiekia tik žmonės, gerai įvaldę meditacijos meną. Meditacijos tikslas – sutelkti dėmesį į akimirką, pašalinant visus kitus rūpesčius. Dėmesio centras gali būti bet kas – daiktas, garsas ar net jūsų paties kvėpavimas. Meditaciją labai tinka pašalinti stresą, o jei stresas pablogino ligos eigą, tai meditacija gali padėti sumažinti streso sukeltą alergijos, astmos, nuolatinio skausmo ir artrito poveikį.

Kokias ligas palengvina meditacija

Paprastai meditacija nėra naudojama ligoms gydyti, tačiau ji puikiai tinka šalia pagrindinio gydymo. Atlikti tyrimai parodė, jog meditacija gali būti naudinga kaip papildomas gydymo metodas, kai kamuoja: nerimas, depresija,stresas,padidėjęs kraujospūdis,širdies ligos. Besilaukiančioms mamytėms ji naudinga, nes meditacijos metu:

  • Viso kūno raumenų įtampa sumažinama iki minimumo.
  • Užsimezga ryšys su dar negimusiu vaikeliu.
  • Didėja pasitikėjimas savimi prieš gimdymą, gimdymo metu ir po jo.
  • Mažėja gimdos raumenų įtampa (gresiančio persileidimo bei priešlaikinio gimdymo profilaktika).
  • Gimdymo metu dėmesys nukreipiamas nuo skausmo.
  • Palengvėja įvairios lokalizacijos skausmai (pvz.: galvos, juosmens ir kt.)
  • Reguliuojamas arterinis kraujo spaudimas ir pulsas.
  • Pagerėja medžiagų apykaita.
  • Tai gera pogimdyminės depresijos profilaktika.
  • Padeda esant miego problemoms.

Susikaupimo meditacija nusiraminimui

Susikaupimo meditacija susideda iš dėmesio sutelkimo į vieną objektą. Tai gali būti jūsų kvėpavimas, vaizdas mintyse ar realybėje, pavyzdžiui, žvakės liepsna ar šventas paveikslas. Šios meditacijos tikslas – padėti sutelkti dėmesį ir susikoncentruoti. Jei turite daug padrikų minčių ir jei jums sunku susikaupti, padarykite pertraukėlę ir pamedituokite, tokiu būdu prie  rutininių darbų grįšite pažvalėjusi. Štai keletas pavyzdžių:

Giliai kvėpuokite. Jei tik pradėjote domėtis meditacija, pirmiausia turėtumėte imtis gilaus kvėpavimo. Tai natūrali veikla, tad jums nereikės jos ilgai mokytis. Užteks paprasčiausiai atkreipti dėmesį į tai, kaip oras įeina ar išeina pro nosį. Negalvokite apie tai, kaip jis keliauja į plaučius. Jei pastebėsite, jog mintys nuklydo, palengva grąžinkite jas link kvėpavimo.

Ištirkite savo kūną. Naudodami šį būdą, susikoncentruokite ties pojūčiais – skausmu, įtampa, šiluma ar atsipalaidavimu skirtingose kūno dalyse. Sujunkite šį metodą su kvėpavimo pratimu ir pasistenkite įsivaizduoti, kaip oras sušildo ir atpalaiduoja įvairias kūno dalis.

Lavinkite vaizduotę. Susijęs metodas yra valdoma vaizduotė, kai balsas, gyvas ar įrašytas, veda jus per vaizdą mintyse. Pasiekę gilų atsipalaidavimą, susikursite matomą vaizdą ar tai, ką „vedlys“ įteigs. Greičiausiai tai bus rami vieta, pavyzdžiui, sodas, kur jausitės atsipalaidavę ir saugūs.

Meditacija judant: kūno ir dvasios derinys. Meditacija, įtraukianti judesį, gali būti spontaniška ir laisvos formos arba susidaryti iš struktūriškų, choreografiškų, pasikartojančių šablonų. Šis meditacijos tipas gali būti ypač naudingas jei sunkiai nusėdite vietoje ( joga, Tai chi, Ci Gun ir kt.)

Daugiau informacijos:

NATŪRALIOS SVEIKATOS IR JOGOS DIENOS 2017

Šių metų renginio tema „Natūralus kelias iš streso ir depresijos“.

2017 m. lapkričio 25 – 26 d.
Lietuvos Edukologijos universiteto II rūmuose, T.Ševčenkos 31, Vilnius.

Šiemet įėjimas į Kalėdinę sveikatos mugę – NEMOKAMAS!

Bilietus į paskaitas ar praktikas galite įsigyti: http://sveikatosdienos.lt/

Comments

comments

Powered by Facebook Comments

Susiję straipsniai

Parašykite komentarą

*

Facebook