Laikas keturiese griežtai suplanuotoje dienotvarkėje

Septynerių Ernesto ir metų bei trijų mėnesių Adrianos mama Alicija Viduto -Sližauskienė – gydytoja odontologė-ortodontė. Prie 27-erių metų moters darbo kabineto netrūksta pacientų, mielai patikinčių savo dantų gydymą jaunai, bet patyrusiai specialistei, nuolat gilinančiai savo žinias ir įgūdžius. Dėl profesinės sėkmės antrąjį vaikelį Alicija ryžosi patikėti vyrui. Taigi Adriana auga daugiausia laiko auklėjama tėvystės atostogose esančio tėčio. – Kaip vyras ryžosi likti namie ir prižiūrėti mažylę? Kada po gimdymo grįžai į darbą? Ar spėdavai pažindyti kūdikį?– Ernestą padėjo prižiūrėti mano tėveliai, o mažąją nusprendėme auginti patys. Mano – gydytojos ortodontės darbo specifika tokia, kad pacientų gydymas trunka maždaug porą metų, o vaikų – kartais ir ilgiau. Jie turi apsilankyti maždaug kas mėnesį ar du, taigi keblu būtų palikti pradėtuosius gydyti. Be to, įgavę tavo pasitikėjimą, žmonės nenorėtų kuriam laikotarpiui ieškoti kito gydytojo. Kariškiui vyrui išeiti atostogų buvo paprasčiau.

Pabuvau namie su vaikeliu tik mėnesį po gimdymo. Tik tiek ir žindžiau, nes trūko pieno, todėl Adrianos maistą teko papildyti mišinukais. Dar kelias savaites, pradėjusi dirbti, nutraukdavau pieną į buteliuką.

– Ar skyrėsi pirmasis gimdymas nuo antrojo, gal dalyvavo vyras?

– Pirmąjį kartą gimdžiau be nuskausminamųjų, antrąjį – rinkausi nejautrą. Labai bijojau vaistų injekcijos į stuburą, bet gimdymas praėjo puikiai, skausmą jutau tik paskutinį pusvalandį. Dar sykį gimdyčiau tik su nejautra. Antrajame gimdyme dalyvavo ir vyras, tik jaudinosi labiau negu aš. Man, žinoma, buvo lengviau: vyras labai palaikė psichologiškai. Todėl tos 6,5 gimdymo valandos jam būnant šalia praėjo kaip viena.

– Kaip rūpinaisi savimi ir būsimojo vaiko sveikata nėštumo metu?

– Nėštumo metu labai daug dirbau ir mokiausi, bet pavalgyti spėdavau reguliariai. Gėriau folio rūgštį, vitaminus nėščiosioms, beveik keturis paskutinius nėštumo mėnesius vartojau magnį. Tik nuo vitaminų labai pykindavo. Stengiausi valgyti daugiau vaisių ir daržovių, pieno produktų: jogurto, varškės. Sumažinau kavos puodelių kiekį: gėriau tik ryte ir su pienu, nors paprastai per dieną išgeriu 4–5 puodelius.

– Ar daug svorio priaugai nėštumo metu, kaip atgavai figūrą?

– Per pirmąjį nėštumą priaugau maždaug 11, per antrąjį – net 15 kilogramų. Gal dėl to, kad dėl didelio darbo tempo nelikdavo laiko sportui ir tekdavo apsiriboti specialiu masažų kursu. Stengiuosi valgyti reguliariai, tik tuos produktus, kurie man tinka pagal kraujo grupę (daug apie tai domėjausi), po 20 valandos nebevalgau. Ryte namuose 10–15 min. darau bodyflexo pratimus. Svoris jau nukrito, tik klubai platesni. Masažistė sako, kad jie paprastai grįžta į pradinę padėtį per trejus metus po gimdymo.

– Ar skyrėsi abu nėštumai, pirmojo vaikelio auginimas nuo antrojo?

– Abiejų nėštumų pradžia buvo tokia pati: sunki toksikozė, ligoninė, lašelinės. Po ketvirto mėnesio viskas praėjo ir galėjau džiaugtis nėštumu. Praėjusią vasarą nuo karščių labai tino kojos, pėdos buvo net dvigubai didesnės, netilpo net į šlepetes. Sūnų auginti labai daug padėjo mano tėvai, jis nemažai laiko praleisdavo su jais. Dukrelę mes auginame patys, tėvai nesikiša, nors kol kas gyvename drauge su jais. Tik retkarčiais išleidžia mus kur nors išvažiuoti.

– Kaip reagavo sūnus į sesutės atsiradimą, ar nebuvo konkurencijos…Kaip sutaria abu vaikai?

– Tik gimus sesutei, pavydėjo, buvo nervingas, jautrus pastaboms. Dabar – taip pat. Kai skiriama daugiau dėmesio sesei, mėgsta įsiterpti, trukdyti, kad ir jis būtų pastebėtas. Tuo metu jam būtinai reikia parodyti visiems, kokia jam brangi sesutė ir kaip jis ja rūpinasi. Šiaip jie labai myli vienas kitą. Adriana laukia broliuko sugrįštant iš mokyklos, mėgsta su juo žaisti. Ernestas išmoko sesę daug įvairių dalykų, pvz., daryti kūlvirstuką, nors mes draudžiame jam tokias pamokėles. Kai pabari sūnų, mažoji net klykdama ima jį ginti. Ernestas pažaidžia su Adriana, kai mes būname užsiėmę. Kartais tai daro savo noru, kartais – už leidimą žiūrėti filmukus.

– Ar Adriana – ramus vaikas, kaip raminat verkiančią?

– Ernestas buvo labai ramus vaikas, o Adrianos visur pilna. Tik žaidė su puodais, jau įlipo į spintelę, užlipo ant pufo, kažką neša išmesti į šiukšliadėžę. Didžiausią problemą kelia stalčiai. Nepadėjo nė mūsų bandymai rišti ir klijuoti juos: vis vien pirštukais atkrapšto ir įlenda. Verkia retai, tik jei kažką uždraudi, pabari arba susižeidusi. Apsiramina paimta ant rankų, drauge padainavus arba pašokus. Dukra reikalauja daug dėmesio. Ir dieną, ir vakare užmiega tik ant tėčio ar mamos rankų. Būtina dar ir lopšinę padainuoti.

– Ar dažnai tenka slaugyti sergančius vaikučius?

– Vyresnėlis serga alergine astma, dažnai sloguoja. Kelis kartus gydėmės ligoninėje bei sanatorijoje ir visada po ranka turime inhaliatorių. Mažoji sirguliuoja retai, tik kartais užpuola sloga, nes namuose gana šalta. Ypač atvėsus orams, kad nesusirgtų, mažosios nesivedame į parduotuvę ar į kitas vietas, kur daug žmonių. Adrianą paskiepijome nuo rotaviruso, taigi šios rimtos problemos neturėjome, o vyresnėlis susirgo grįžęs iš mokyklos.

– Kokį maistą renkiesi? Ar domiesi sveika mityba?

– Stengiamės maitintis sveikai. Vyro tėvai ir mano močiutė gyvena kaime, mano tėvai prie namų turi nedidelį daržą ir sodelį. Todėl valgome savo augintas daržoves, vaisius, mėsą, kepame naminę duoną. Žiemai konservuojame. Parduotuvėje stengiuosi pirkti ekologišką maistą ir vengiu produktų su E bei konservantais. Verčiau pakeičiu kitais, nors ir skirtingais. Etiketėje būtinai paskaitau apie produkto sudėtį.

Adriana valgo tik namuose gamintą maistą. Neperkame nei paruoštų košių, nei tyrelių. Pusryčiams ir vakarienei verdame ryžių, avižų, kukurūzų, grikių košę, kurią valgome su savo pagamintomis uogienėmis. Pietums – mėsytę su daržovėmis. Tarp pagrindinių valgių dar duodame vaisių, o vakare – varškytės.

– Kaip praleidžiate laisvalaikį su vaikais? Ar lieka laiko sau, laiko dviese?

– Visais metų laikais su šeima važiuojame į mišką.Vaikštinėjame, kepame ant grotelių mėsytę. Šaltu oru pasiimame termosus su karštais gėrimais. Važinėjame rogutėmis, slidinėjame. Kasdien išeiname pasivaikščioti šalia namų, mieste arba parke. Kol kas toli nekeliaujame su vaikais. Šią vasarą savaitę atostogavome prie jūros. Ernestas buvo karatė stovykloje šalia Šventosios, o mes priderinome savo atostogas.

Visą laiką skiriu darbui ir vaikams. Net vyras kartais papriekaištauja. Savo laiką tiksliai suplanuoju. Kartais pavyksta valandėlei ištrūkti pas masažistę ar pasportuoti. Mėgstame dviese vandens parke pasimėgauti pirtele ir sūkurine vonia.

– Nuolatinis profesinis tobulėjimas, ko gero, taip pat atima daug laiko…

– Skaitau daug knygų bei žurnalų apie odontologiją. Turiu jų per 50 lietuvių ir užsienio kalbomis, žodžiu, mažą biblioteką, dalis jų – su autorių autografais. Nuolat dalyvauju konferencijose, seminaruose. Kelis kartus per metus važiuoju į užsienyje vykstančias konferencijas ar kongresus bei tobulinimosi kursus. Kitais metais planuoju ištrūkti kelioms dienoms į seminarą Vokietijoje bei į liežuvinių breketų kursus.

– Kaip patartum nėščiajai rūpintis dantimis, kokios dažniausios problemos tuo laikotarpiu?

– Nėštumo metu dantis reikėtų valyti labai kruopščiai, nes dėl hormoninių pokyčių dantenos tampa jautresnės apnašoms, ir jas apnikusios bakterijos greičiau sukelia dantenų uždegimą. Didžiausias dantų negalavimas šiuo laikotarpiu – nėščiųjų gingivitas. Jo požymiai šie: pradeda kraujuoti ir paburksta dantenos, atsiranda nemalonus kvapas iš burnos, deginimas ir skausmas. Dauguma moterų dar labiau sau pakenkia, nes nevalo dantų manydamos, kad gingivitas praeis savaime, ir bijodamos pabloginti padėtį. Jautrias, kraujuojančias dantenas reikėtų švelniai valyti dantų šepetėliu bei kreiptis profesionalios pagalbos. Gingivitas nėščiosioms dažniausiai išsivysto tarp trečiojo ir devintojo nėštumo mėnesio.

Nėštumo metu būtina reguliariai lankytis pas odontologą, atlikti profesionalią burnos higieną. Susirūpinti savo burnos sveikata geriausia prieš pastojant. Dar prieš nėštumą reikėtų sutaisyti ėduonies pažeistus dantis, pakeisti abejotinas plombas. Gydyti dantis nėštumo metu saugiausia antrąjį nėštumo trimestrą. Pirmąjį ir trečiąjį suteikiama tik būtiniausia odontologinė pagalba ir nerekomenduojama daryti rentgeno nuotraukų.

Dantims labai kenkia vėmimas. Dėl į burnos ertmę patekusių skrandžio rūgščių gali prasidėti dantų emalio erozija. Jei nesilaikoma burnos ertmės higienos, daugėja dantų apnašų ir gali išsivystyti ėduonis. Todėl po vėmimo burną rekomenduojama išskalauti vandeniu su soda ar pienu. Nedera tuoj pat valytis dantų, nes tai gali pažeisti jų emalį.

Geriausias patarimas: dantis valykite minkštu šepetėliu ir fluoro turinčia dantų pasta bent du kartus per dieną. Kruopščiai nuvalykite dantų paviršių ties dantenomis. Naudokite tarpdančių siūlą. Nepamirškite, kad dantis reikia pasitikrinti ir po gimdymo.

– Kaip prižiūri savo mažylės dantukus profesionali odontologė? Gal ir kitos mamytės pasimokys…

– Nuo pirmojo mėnesio burnytę valėme marlyte, suvilgyta šiltu virintu vandeniu. Išdygus pirmiesiems dantukams (dygo abu apatiniai kandžiai), pradėjome naudoti švelnų vaikišką dantų šepetėlį. Dantukus valome ryte ir vakare, kol kas be dantų pastos.

Naktį jau nuo vieno mėnesio neduodavome gerti nieko, išskyrus vandenį. Neduodame jokių dantukams nesveikų pirktinių sulčių, granuliuotų arbatų. Geriame virintą vandenį, žolelių arbatėlę, savo spaustas skiestas sultis. Atėjus rudeniui, į vandenuką įlašiname keletą lašų svarainių sulčių.

Kalbėjosi Ieva Grabauskienė

Comments

comments

Powered by Facebook Comments

Susiję straipsniai

Parašykite komentarą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Facebook