Lėtinio nuovargio sindromas: kaip atpažinti ligą?

Jaučiatės kaip išsunkta citrina? Darbas atrodo lyg nepakeliama našta, o namų ruošai visiškai nebeturite jėgų? Neskubėkite visko nurašyti paprastam nuovargiui – jis praeina pailsėjus ir jėgos sugrįžta. Bet jeigu kamuoja lėtinio nuovargio sindromas, nepailsėsite net atostogų kelionėje. Tai rimta liga, kuri ne tik apkartina gyvenimą, bet ir gali sutrikdyti sveikatą.

Kodėl pavargę nebepailsime?

Lėtinio nuovargio sindromą skatina šiandieninis pašėlęs gyvenimo ritmas ir informacijos gausa, kuri mus vejasi visur. Internete informacija pateikiama dinamiškai ir smegenys nuolatos įsitempusios, kad galėtų ją apdoroti.

Siekdami materialinės gerovės, imamės įvairiausių darbų, prisideda namų ruoša ir kiti asmeniniai rūpesčiai. Dėl to patiriame nuolatinę emocinę įtampą, o tada gali nutikti taip, kad nuvargins net menkas darbelis.

Tarp veiksnių, turinčių įtakos lėtiniam nuovargio sindromui, yra mikroelementų, pavyzdžiui, magnio, kalio, trūkumas, B grupės vitaminų stoka. Šis sindromas gali atsirasti kaip kitų ligų pasekmė, pavyzdžiui, po infekcijų, tokių kaip pneumonija, gripas. Manoma, kad lėtiniam nuovargiui didelės įtakos turi herpeso virusas.

Ligą gali paskatinti persirgtos nervų sistemos ligos, nepalankios aplinkos sąlygos, stresas, paveldimumas, tai pat – imuninės, endokrininės ir nervų sistemos sutrikimai. Nuovargis silpnina imuniteto gebėjimą apsiginti nuo infekcijų, o sutrikus imuninei sistemai gali atsirasti alerginės reakcijos.

Jei užklupo nuovargis, pabandykite racionaliai įvertinti savo gyvenimo būdą. Pagalvokite, kada šie nemalonumai prasidėjo? Objektyviai įvertinkite savo galimybes: gal jūs prisiėmėte per didelį krūvį ir dėl to nuleidote rankas? Jei suprantate, kad jo nebeįveikiate, sulėtinkite tempą.

Kaip atpažinti lėtinio nuovargio sindromą?

Atpažinti šį negalavimą nėra paprasta, nes aktyviai gyvenantis žmogus gali nuvargti dažnai. Ligą galima įtarti, kai alinantis nuovargis, kuris nepraeina net po ilgo poilsio, trunka ilgiau kaip 6 mėnesius.

Lėtinio nuovargio simptomai gana įvairūs – gali kamuoti silpnumas, dirglumas, nuotaikų kaita ir užsitęsusi prasta nuotaika, nesinori eiti į darbą, užsiimti buities darbais, sutrinka miegas – tiesiog dingsta gyvenimo džiaugsmas. Tokia būsena, kai neužtenka jėgų niekam. Tuomet svarbiausia yra pripažinti problemą, o ne kaltinti tinginystę ir iš paskutinių jėgų stengtis save nugalėti. Juk gyvenimas pasidaro nebepakeliamas: sunku sutelkti dėmesį, suprastėja atmintis, greitai nuvargstama, žmogus tampa neatidus, užmaršus.

Kamuojant lėtinio nuovargio sindromui, dažniau sergama virusinėmis ligomis, peršti gerklę, padidėja ir pasidaro skausmingi limfmazgiai, pakyla kūno temperatūra (iki 37,5 °C), užsitęsia galvos skausmai, kamuoja nepaaiškinamas raumenų silpnumas. Kiti ligos požymiai: naujai atsiradęs jautrumas vaistams, kvapams, maistui, prakaitavimas, galvos svaigimas, širdies permušimai, pasunkėjęs kvėpavimas.

Dažniausiai pakerta 25 – 45 metų moteris

Moteris yra priklausoma nuo hormonų. Menstruacinis ciklas daro didelę įtaką išvaizdai, nervų sistemai, taigi ir emocinei būklei. Jėgų antplūdžio ir darbingumo, ramybės ir atsipalaidavimo periodai kaitaliojasi su padidėjusio dirglumo, irzlumo laikotarpiais. Labiausiai nuotaika suprastėja ir moteris tampa itin jautri dėl vadinamojo priešmenstruacinio sindromo. Moteriai tenka didelis darbų krūvis: ji yra darbuotoja, namų šeimininkė ir mama. Taigi, moterys yra apkrautos emociškai, fiziškai ir fiziologiškai, todėl 2–3 kartus dažniau nei vyrai kenčia nuo lėtinio nuovargio sindromo.

Ligos gydymas

Daugelis dėl lėtinio nuovargio sindromo net nesikreipia į gydytojus, todėl neretai liga lieka negydoma. Lėtinis nuovargis sunkiai nustatomas, gydymas taip pat nėra paprastas ir greitai nepasveikstama. Panašius simptomus sukelia nemažai ligų ir reikia išsiaiškinti, ar kuria nors žmogus neserga. Nustatyti nuovargio priežastis padeda duomenys apie simptomus ir gydytojo skiriami tyrimai pagal individualų poreikį.

Gydytojas paskiria bendrąjį kraujo tyrimą, taip pat – skydliaukės hormonų, biocheminius, uždegiminius kraujo rodiklių, geležies atsargų (feritino) ir kitus tyrimus.

Liga gydoma kompleksiškai. Stengiamasi pašalinti ją skatinančius veiksnius, patariama laikytis dienotvarkės, padeda tinkama aktyvumo ir poilsio, mitybos programa, pakankamas miegas, patariama apriboti darbo krūvį, skatinamas fizinis aktyvumas, gali būti skiriamas ir medikamentinis gydymas. Stengiantis įveikti lėtinį nuovargį taip pat svarbi stabili psichologinė pusiausvyra.

Parengė Undinė Gilė

Comments

comments

Powered by Facebook Comments

Susiję straipsniai

Parašykite komentarą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Facebook