Pavasarį, kai sušilęs oras vis dažniau vilioja į lauką, po šaltos ir ilgos žiemos išsekusį vaiką greitai gali užpulti virusas. Organizmui pastiprinti neužtenka valgyti daug pernykščių vaisių ir daržovių, kuriuose naudingų medžiagų atsargos jau išsekusios. Jas dar labiau sumažina šiuolaikinės technologijos, kurios pasitelkiamos produktų laikymo terminui pratęsti. Todėl ypač pavasarį pediatrai rekomenduoja vartoti vitaminų preparatus. Skaityti toliau
Vaikai peršalimo ligomis serga ne tik žiemą. Pavasarį pavojus peršalti nesumažėja, o šių ligų dažnumas priklauso nuo vaiko imuninės sistemos. Dažniausiai virusas pasigaunamas keičiantis orams, šokinėjant temperatūrai nuo žemos iki aukštos ir atvirkščiai. Peršalimą gali išprovokuoti šalti gėrimai ir maistas. Be to, virusu galima užsikrėsti oro lašeliniu būdu, kontaktuojant su kosinčiu ir čiaudinčiu žmogumi.
Vaikams peršalimas paprastai prasideda karščiavimu ir pasunkėjusiu kvėpavimu, po keleto valandų prisideda sloga. Kosulys – būdingiausias kvėpavimo organų ligų požymis. Skaityti toliau
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, apie 30 proc. planetos gyventojų serga anemija (mažakraujyste). Lietuvoje ši liga kasmet diagnozuojama maždaug 30 tūkst. gyventojų, daugiausia vaikų. Apie 80–90 proc. jų stokoja geležies. Lietuvoje anemija serga 32–34 proc. vaisingo amžiaus moterų, tarp paauglių šis procentas gali būti dar didesnis.
Mažakraujystė, mediciniškai vadinama anemija, yra organizmo būklė, kai kraujyje sumažėja eritrocitų (raudonųjų kraujo kūnelių) ir hemoglobino (raudonosios kraujo medžiagos). Skaityti toliau
Tėvai, ruošdamiesi šeimos išvykoms į užsienį dažnai susiduria su abejonėmis, ar verta kartu imti mažamečius vaikus. Pagrindiniai argumentai prieš – sunki kelionė lėktuvu, oro permainos, netradicinis maistas, be to, sakoma, kad maži vaikai vėliau vis tiek nieko neprisimena. Iš tiesų, prisiminimus vaikai pradeda saugoti tik antraisiais gyvenimo metais, kai pradeda save suvokti kaip atskirą asmenį. Skaityti toliau
Kas sukelia itin dažną pavasario bėdą akių alergiją ir kaip sau padėti? Kokie pagrindiniai akių alergijos požymiai? Anot alergologų, alergija – tai itin stipri, neįprasta organizmo reakcija, atsakas į iš aplinkos patekusią medžiagą. Kas ją išprovokuoja? Pasirodo, žmogaus organizme prieš įprastines aplinkos medžiagas ima gamintis tam tikri baltymai – imunoglobulinai E. Jie paprastai gaminasi tų žmonių organizme, kurie turi įgimtą polinkį iškreiptai reaguoti į alergenus, kitaip tariant, į vienokias ar kitokias medžiagas, kurios ir sukelia alerginę reakciją. Skaityti toliau
Nors saulė savo šiluma kasdien mus džiugina vis labiau ir labiau, peršalimo, gripo ir kitokių ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų metas, deja, niekaip nesibaigia. Išmintingi žmonės sako, kad paprasčiau nesusirgti, nei ligą gydyti. Tačiau kai gyvenimo ritmas toks įtemptas, kai kasdien patiriame stresą, netinkamai maitinamės, per mažai judame, kai pavasariniai orai tokie permainingi, o po šaltojo metų periodo imunitetas nebe toks atsparus virusams, šansų nesusirgti akivaizdžiai sumažėja. Kokios pagalbos šylant orams reikia mūsų organizmui? Skaityti toliau
Lieknėti šiandien yra madinga, ypač tarp jaunų merginų, moterų. Įvairiomis dietomis, jų receptais, patarimais kiekvieną pavasarį mirgėte mirga visi dailiosios lyties atstovėms skirti žurnalai. Tačiau ar iš tiesų reikia visiems masiškai lieknėti? Kaip neperžengti tos plonytės ribos, skiriančios lieknėjimą vardan sveikatos nuo lieknėjimo norint būti lieknesne už draugę arba sverti mažiau nei prieš 5 ar 10 metų? Skaityti toliau
Pasak prof. V. Usonio, geriausia buvo pradėti skiepytis vasarį, tačiau dar galima suspėti pasiskiepyti įprastu, trijų dozių skiepu, ir iki kovo pabaigos, bei taip užsitikrinti imunitetą 3-5 metams.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) statistiniais duomenimis, 2011 m. užfiksuota 23 proc. mažiau susirgimų erkiniu encefalitu nei 2010 m. Tačiau gydytojai infektologai šiems skaičiams neteikia per daug reikšmės – svyravimai priklauso nuo konkrečių metų klimato, kuris daro įtaką erkių aktyvumo periodo trukmei. Be to, registruojami tik tie atvejai, kai encefalitas būna paveikęs susirgusiųjų centrinę nervų sistemą. Specialistai įsitikinę, kad gyvenant tokioje miškingoje šalyje, kaip Lietuva, visuotinis skiepijimasis nuo erkinio encefalito turėtų būti pripažintas valstybės mastu kaip itin svarbi šios ligos prevencija.