Esate bejėgiai prieš vaikų įniršį?

Kas, jei ne močiutės ir seneliai, palepins vaiką – spaudimas šeimoje

Tarp senelių pastebimos tos pačios problemos, kurias jau aprašiau kalbėdamas apie pedagogus ir bendravimą ne šeimoje. Seneliai daž­niausiai užaugino savo vaikus naudodamiesi realiomis galiomis, dau­guma jų vadovavosi, kaip jau minėta, intuicija. Klaidingą vaikų elgesį tėvai apmąstydavo, jiems būdavo keliami reikalavimai ir suteikiama galimybė normaliai psichikos raidai.

Šiandien dažnai paaiškėja, kad tie patys veikiantieji asmenys, tapę seneliais, nesąmoningai siekia sugriauti ir panaikinti tą struktū­rą, kurią dar vis palaiko kai kurie tėvai. Seneliai remia nežabotą vaiko elgesį ir bando – tariamai seneliams įprastu ir prideramu būdu – išpildyti visus anūko norus. Iškyla didelis pavojus pasistatyti narci­sistinį paminklą, apdovanojant anūką palikimu, galinčiu sužlugdyti jauną suaugusįjį. Skaityti toliau

Keliaujant su šeima vystosi vaiko asmenybė

Tėvai, ruošdamiesi šeimos išvykoms į užsienį dažnai susiduria su abejonėmis, ar verta kartu imti mažamečius vaikus. Pagrindiniai argumentai prieš – sunki kelionė lėktuvu, oro permainos, netradicinis maistas, be to, sakoma, kad maži vaikai vėliau vis tiek nieko neprisimena. Iš tiesų, prisiminimus vaikai pradeda saugoti tik antraisiais gyvenimo metais, kai pradeda save suvokti kaip atskirą asmenį.  Skaityti toliau

Krizė vaiko akimis

Vaikai, kaip ir suaugusieji, augdami susiduria su įvairiomis sunkiomis, kartais nekontroliuojamomis situacijomis, gyvenimo pokyčiais, su kuriais jie turi susidoroti. Vaikai gali išgyventi krizes dėl pačių įvairiausių sunkumų. Svarbu suprasti, kad vaikas reaguoja net ir į nedidelius pokyčius – neretai suaugusiesiems nereikšmingi sunkumai vaikui gali atrodyti dideli ir sunkiai įveikiami.

Emocinės ar elgesio problemos gali kilti dėl labai įvairių priežasčių vaiko gyvenime: kito vaiko (sesės ar brolio) gimimo, senelių ar kitų artimųjų netekties, gyvenamosios vietos pakeitimo, paties vaiko ar artimo ligos. Paprastai tokio pobūdžio sunkumus įveikia pati šeima arba vaikui prie šių permainų padeda pritapti trumpalaikė psichologo pagalba. Skaityti toliau

Gyvenimas su siautėjančiu vaiku

Nenustygstantis, nenuorama, hiperaktyvus… Šiais trimis žodžiais nūdien tėvai labai dažnai apibūdina savo vaikus. Visi pedagogai, auklėtojai, socialiniai darbuotojai irgi susiduria su „siautėjančiais vaikais“, – dabar, kai mūsų amžininkus susimąstyti apie planetos ateitį verčia siautėjančios gamtos stichijos, lygiai taip pat apibūdinami ir nedarnios vidinės ekologinės būsenos vaikai! Siaučianti vėtra – ne juokas, o dar menkesnis juokas yra gyventi greta jos! Šiuo palyginimu pabrėžiami du svarbūs bruožai: vaikas be paliovos sukasi aplink ir nusiaubia viską, kas pasitaiko kelyje.

Nors, kaip primena Emmanuelle Rigon, šis reiškinys nėra itin naujas, tai, kad nenustygstančių vaikų vis daugėja, kelia nerimą. Kai tėvai ir dirbantieji su vaikais nebegalėdami ištverti pasiduoda pagundai panaršyti internete ir pradeda ieškoti informacijos įrašę žodį „hiperaktyvus“, jie atsiduria pačiame kebliausiame kelyje, vedančiame vien į medikamentinį gydymą. Skaityti toliau

Vaikų nerimas: neišvengiamas

Kiekvienas iš mūsų pažįsta nerimo jausmą. Dabartinis gyvenimas reikalauja daug iššūkių: profesijos keitimas, gyvenamosios vietos keitimas, prarandant artimus, sukurtus ryšius, įprastas malonias vietas ir daug kitų dalykų, reikalingų, kad žmogus jaustųsi saugiai.O kaip mūsų vaikams? Ar jie nemato, negirdi, nejaučia kaip gyvena jų tėvai? Kaip jie išgyvena atsiskyrimą su mylimais žmonėmis, baimę būti vienais namuose ir daug kitų neigiamų jausmų apie kuriuos skubantiems ir daug dirbantiems suaugusiems nepatogu kalbėti arba tiesiog galvojama: „praeis, išaugs….“ Skaityti toliau

Kaip vaikas mąsto

Nesunku pastebėti, kad vaikai mąsto kitaip negu mes, suaugusieji. Dažnai manoma, kad vaikas mąsto silpniau, prasčiau už mus. Pamirštama,kad jo protas nėra mažesnio masto suaugusiojo protas. Jis skiriasi kokybiškai ir kiekybiškai. Žymūs psichologai,tyrinėję vaikų mąstymą, įžiūrėjo jame ne tik trūkumų, bet ir daug gera.

Kas būdinga skirtingo amžiaus vaikų mąstymui? Pirmiausia vaikas mokosi mąstyti veikdamas. Iki dvejų–trejų metų veiksminis-praktinis mąstymas yra svarbiausia jo mąstymo forma. Manipuliuodamas daiktais, vaikas pradeda pažinti jų savybes ir santykius, bando derinti prie jų savo veiksmus, mokosi orientuotis aplinkoje ir pasiekia tikslą. Skaityti toliau

Patarimai pradedančio darželinuko tėvams

Pirmosios mažylių dienos lopšelyje ar darželyje – nauja aplinka, nauji potyriai ir nauji draugai. Tai gali sukelti ne tik teigiamas emocijas, bet ir didelį stresą. Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro psichologė R. Vaitkienė pataria tėvams, į ką atkreipti dėmesį, kad vaiko adaptacija darželyje būtų kuo lengvesnė. Kiekvienas  pradedame naują gyvenimo etapą atsisveikindami su senuoju, o tai visada yra susiję su išsiskyrimu. Vaiko iki vienerių metų motina apskritai neturėtų palikti ilgesniam laikui, nes jis tai išgyvena kaip stresą, tai vaiką gali traumuoti. Išsiskyrimas su motina – svarbus vaiko psichiką  lemiantis faktorius, kuris vėliau gali įtakoti jo gebėjimus užmegzti ryšius su kitais žmonėmis, išsiskyrimų ir netekčių išgyvenimus. Skaityti toliau

Kaip perteikti meilę savo vaikams

Kiekvienas iš mūsų norime mylėti ir būti mylimi. Vaikams tai ypač svarbu. Didžiausias jų poreikis yra meilė, kurią gali suteikti tik mylintys tėvai. Vaikas be meilės pasmerktas dvasinei, o vėliau ir fizinei
mirčiai, t.y. savęs susinaikinimui alkoholio, narkotikų ar kitų žalingų įpročių pagalba. Šiandien didžiausia problema ta, kad dauguma tėvelių taip susirūpinę vaiko drausminimu, gražaus bei padoraus jo elgesio visuomenėje įtvirtinimu, o meilės, kuri galėtų vaiką paguosti, sustiprinti, net ir paskatintų gražiau elgtis – tiesiog pradeda rodyti per mažai. Tad nenuostabu, kai vaikai konsultacijų metu pradeda garsiai išreikšti savo abejones dėl to, ar iš tikrųjų nuoširdžiai ir nepriklausomai nuo jokių aplinkybių yra mylimi savo tėčio ar mamos. Skaityti toliau