Mamos pienas – nepakeičiamas kūdikio maistas

Sotus žindomas kūdikisŽindymo privalumus pirmiausia lemia unikali motinos pieno sudėtis. Svarbus kūdikio žindymo biopsichologinis faktorius. Žindymo metu stimuliuojami moters hormonai oksitocinas ir prolaktinas. Šie hormonai – biologinis motinystės pagrindas: nuo jų priklauso kantrybė, tolerancija, pasitenkinimas kūdikiu, meilė, švelnumas. Šie hormonai apsaugo moteris nuo daugelio vėliau galinčių atsirasti ligų.

Ir dirbtinai maitinamas kūdikis vystosi sėkmingai, tačiau mama turi pasitelkti daugiau žinių ir pastangų. Mažyliui svarbus artimas kontaktas su mamamotinos dėmesys. Žindydama mama ugdo saugų mažojo žmogučio prieraišumą.

Motinos pieno sudėtis:

  • apsauginiai faktoriai – imunoglobulinai, baltieji kraujo kūneliai, oligosacharidai ir daug kitų;
  • augimo faktoriai ir kiti;
  • kompensuojamieji faktoriai – virškinimo fermentai, hormonai;
  • maistinės medžiagos: riebalai, baltymai, angliavandeniai, vitaminai, mineralai.

Pirmosiomis (2-5) dienomis po gimdymo atsiranda priešpienis.  Maistinių medžiagų jame nedaug, bet gausu apsauginių, augimo faktorių ir vitaminų. Nuo 2-5 iki 10 naujagimio gyvenimo dienos gaminasi pereinamasis pienas. Jame daug nervų sistemos raidai reikalingų riebiųjų rūgščių. Brandus pienas atsiranda nuo 10 paros ir išlieka visą žindymo periodą. Šiame piene yra visi apsauginiai ir augimo faktoriai.

Maistiniai mamos pieno komponentai praskiesti dideliu vandens kiekiu. Nujunkymo periodu (antraisiais, trečiaisiais gyvenimo metais) besigaminantis pienas vėl tampa panašus į priešpienį. Jame dominuoja apsauginiai imuniniai faktoriai. Nujunkymo periodas prasideda nuo tos dienos, kai mažylis pradedamas maitinti papildomai ir trunka, kol kūdikis atsisako krūties pats. Mama pajus, kada kūdikis pasirengęs atsisakyti žindymo.

Visais žindymo periodais motinos pienas nepriekaištingos sudėties ir yra pats tinkamiausias kūdikio maistas.

Moters sveikata ir žindymas

Žindymas saugo moters sveikatą – padeda atsistatyti gimdai, saugo nuo kraujavimo ir anemijos, kiaušidžių ir krūtų vėžio, padeda reguliuoti nėštumo periodus. Žindymas turi įtakos ir moters sveikatai ateityje: net mažina senatvinės osteoporozės ir šlaunikaulio kaklelio lūžių tikimybę. Žindančios diabetu sergančios moterys vartoja mažiau insulino, sumažėja arba išnyksta migreniniai galvos skausmai.

Žindymo taisyklės:

1. Žindanti mama gali gulėti arba sėdėti. Kūdikis glaudžiamas prie kūno, jo lūpos turi būti ties speneliu.

2. Prieš žindymą krūtį paimkite į delną tarp keturių pirštų iš apačios ir nykščio iš viršaus arba tarp smiliaus ir didžiojo piršto. Nelaikykite pirštų arti spenelio.

3. Palieskite speneliu kūdikio lūpas ir palaukite, kol kūdikis išsižios.

4. Nepamirškite, kad kūdikis turi apžioti ne tik spenelį, bet ir pigmentinį laukelį. Jeigu kūdikis apžios tik spenelį, pienas netekės, o spenelis gali sutrūkinėti. Jei kūdikis dantenomis spaus pigmentinį laukelį, nesužalos spenelio. Mažylio burnytė turi būti plačiai pražiota, apatinė lūpa remtis į smakriuką, o smakriukas – į mamos krūtį.

5. Taisyklingai prie krūties laikomas naujagimis čiulpia tyliai ir ramiai, nespaudžia spenelio,o žindanti mama nejaučia skausmo.

6. Jei čiulpimas sukelia nemalonių pojūčių ar skausmą, atitraukite kūdikį ir bandykite žindyti iš naujo.

7.  Kai žindymas baigiasi, mažąjį pirštelį švelniai įkiškite į kūdikio burnytę lūpų kamputyje. Tuomet kūdikis išsižios ir spenelį galėsite lengvai ištraukti: spenelio nesusižeisite ir jis netrūkinės.

8. Spenelis netrūkinės, jeigu neplausite jo prieš kiekvieną maitinimą. Nedera plauti krūties su muilu, nes išsausės oda. Po kiekvieno maitinimo nereikia nutraukinėti pieno  – išspauskite kelis lašus ir leiskite nudžiūti. Susidarys plėvelė, kuri saugos spenelį nuo įtrūkių ir mikrobų. Vasarą krūtis greičiau nudžius saulėje, o šaltuoju metų periodu pasinaudokite plaukų džiovintuvu.

9. Iš vienos krūties žindykite, kol ji visiškai ištuštės. Po to pasiūlykite antrąją. Jei vieną maitinimą pirmiausia davėte kairiąją krūtį, kitą kartą duokite dešiniąją.

Kūdikis žino, kiek pienuko jam reikia 

Pagrindinė žindymo taisyklė – kūdikį maitinti pagal jo poreikius. Kiekvienas kūdikis pirmaisiais mėnesiais turi individualų mitybos ritmą. Naujagimis, ypač pirmomis gyvenimo dienomis, iščiulpia nedaug pieno, todėl dažnai išalksta. Taigi jį reikia žindyti – 8 – 12 kartų per parą, taip pat ir naktį.

Žindyti naktį svarbu, nes šiuo paros metu pienas kaloringesnis; be to, nuolat ištuštindama krūtį skatinate pieno gamybą. Augantis kūdikis maitinamas vis rečiau – iki 6 – 7 kartų per parą.

Pirmomis savaitėmis, dažnai žindant naujagimį, susidaro reikiamas pieno kiekis.

Jokiu būdu nepradėkite nutraukinėti pieno ir nemaitinkite kūdikio iš buteliuko. Tiktai žindydama mama žino, kiek vaikui reikia pieno. Kuo dažniau ir stipriau kūdikis čiulpia krūtį, tuo daugiau pieno pasigamina. Dažniausiai mamos nutraukia pieną norėdamos sužinoti, ar jo pakanka, ar jis kokybiškas.

Motinos pienas nebūna nei per liesas, nei per riebus. Jis visada tinkamas mažyliui, o taisyklingai žindomas kūdikis iščiulpia tiek, kiek jam reikia.

Naujagimis ir kūdikis iš motinos pieno gauna ne tik maisto, bet ir vandens

Jei kūdikis gerai čiulpia, o mama turi pakankamai pieno, iki 4 – 6 mėn. jam nereikia papildomo maisto. Žindomas kūdikis ne tik pavalgo, bet ir atsigeria, todėl jam nereikia jokių papildomų skysčių ( vandens, gliukozės, arbatų, sulčių). Jeigu naujagimis maitinamas dar ir iš buteliuko, motinos pienas gali sumažėti arba visiškai išnykti. Mat maitinamas iš buteliuko kūdikis atpranta taisyklingai čiulpti krūtį, o papildomai pamaitintas ar pagirdytas, jis nespėja išalkti. Todėl kūdikis neiščiulpia viso pieno iš krūties, todėl jo gaminasi mažiau.

Jei kūdikiui prireikia ką nors sugirdyti, darykite tai arbatiniu šaukšteliu.

Kiekvieną kartą kūdikis gali iščiulpti skirtingą pieno kiekį. Jei jis suvalgys mažiau, greičiau išalks.

Ramūs ir laimingi abu – ir mama, ir kūdikis

Žindomam kūdikiui nereikia jokių čiulptukų ir žindukų. Žįsdamas motinos pieną kūdikis ne tik pavalgo, atsigeria, bet ir patenkina čiulpimo poreikį. Todėl pasisotinusiam kūdikiui dar 3 – 5 minutes leiskite pažįsti krūtį.

Žindanti mama turėtų vengti neigiamų emocijų. Pieno gamybą ir tekėjimą reguliuoja nervų sistema. Todėl įtampa, baimė, nuovargis, nerimas gali sutrikdyti pieno tekėjimo refleksą, kuris atsiranda kūdikiui pradėjus čiulpti krūtį. Jeigu šis refleksas stiprus, žindant iš vienos krūties, pienas teka ir iš kitos. Kai pieno tekėjimo refleksas slopinamas, kūdikis negali jo iščiulpti.

Norinti žindyti kūdikį moteris, įsitikinusi, kad ji gali ir sugeba tai daryti, žindo ilgai ir sėkmingai.

Parengė Asta Ivoškienė, Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė

Comments

comments

Powered by Facebook Comments

Susiję straipsniai

Parašykite komentarą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Facebook