Mano vaikas pradeda lankyti darželį

Pristatysime adaptacijos modelio žingsnius – modelio, kurį rekomenduojame vaikams pradedant lankyti darželį.

Parengiamoji fazė

Jau kelias savaites prieš pradedant vaikui lankyti darželį turėtų vykti parengiamieji pakalbiai su tėvais. Šie susitikimai padeda susipažinti su pedagogine darželio koncepcija, patalpomis, žaidybine medžiaga ir išsamiai informuoti apie vaikų adaptacijos fazės svarbą. Tėvų reikia paprašyti padėti. Pavyzdžiui, vienas iš tėvų pirmosiomis dienomis arba savaitėmis turėtų būti kartu su vaiku arba lengvai pasiekiamas. Be to, per parengiamuosius pokalbius susipažįsta tėvai ir auklėtojos. Tai teikia abiem pusėms saugumo, teigiamai paveiksiančio ir vaiką. Taip pat reikėtų aptarti ligas, tai, ko vaikas nemėgsta, jo ypatingus įpročius (pvz., kad vaikui pavargus vis dar reikia čiulptuko, kad kartais iš nosies jam bėga kraujas ir kt.).

Susipažinimo fazė

Į parengiamąją darželio lankymo fazę įeina ir „apsišniukštinėjimo“ fazė. Prieš tikrą startą mama ir vaikas apsilanko darželio grupėje, o jei dar likę pakankamai dienų – ir du kartus. Šie apsilankymai turėtų trukti ne ilgiau kaip valandą. Susipažinimo dienos leidžia vaikui ir motinai apsidairyti, „apsišniukštinėti“. Vaikui galima pasakyti ir taip: „Eime pasižiūrėti, kas vyksta vaikų darželyje.“

Lydėjimo fazė

Vienas iš tėvų, dažniausiai mama, pirmąsias dvi dienas (arba ir ilgiau) turėtų kartu su vaiku lankyti darželį. Tuo metu ji sėdi ant kėdės. (Pagalvokite apie tvirtą medį!) Ji dėmesinga ir drauge yra kartu su vaiku, tačiau nesikiša. Jos pasyvus elgesys suteikia vaikui progą daryti ar nedaryti to, ką jis norėtų. Dabar mama – saugus uostas vaikui, prireikus mažylis visada gali iš jos pasisemti jėgų. Ne visi vaikai nori iš karto žaisti. Dauguma pirmiausia visiškai ramiai apsidairo greta mamos. Vaikui taip pat privaloma suteikti galimybę pačiam nustatyti ryšio užmezgimo su auklėtoja tempą. Pagrindinis žmogus, į kurį jis kreipiasi, iš pradžių dažniausiai yra lydintis tėvas arba motina.

Abi pirmąsias dienas nereikia mėginti mamai ir vaikui išsiskirti. Nebent mama trumpai išeina į koridorių, bet tik vaikui leidus. Pirmą dieną vaikui užtenka pasilikti darželyje vieną valandą, antrą ir trečią – iki dviejų valandų. Pagal Berlyno modelį lopšelinukus rekomenduojama lydėti visą dieną.

Jeigu trejų metų vaikas nuo pat pradžių iš karto turi pasilikti iki popietės arba iki vakaro, rekomenduojama, kad vienas iš tėvų su mažyliu bent vieną dieną būtų kartu.

Kai vaikas, kuris tik priešpiet būna darželyje, nori mamos, jam galima, pavyzdžiui, pasakyti: „Mes perskaitysime iki galo knygutę su paveikslėliais, paskui išeisim į lauką, tada ateis tavo mama.“ Ši seka nėra sudėtinga ir parodo vaikui, kad jo mama iš tiesų greitai ateis. Tada vaikas galbūt pasakys, kad jis tuojau pat nori pažaisti kieme, nes tiki, kad tuomet mama greičiau ateis. Spręstina problema nelengva, bet vis dėlto pakenčiama.

Jeigu vaikas, visai dienai likęs darželyje paklaustų „Kada ateis mano mama?“, atsakymas turėtų būti maždaug toks: „Mes perskaitysime knygelę su paveikslėliais ir išeisime į lauką. Paskui grįšime, nusiplausime rankas, papietausime ir išsivalysime dantukus. Po to gausi naujas sauskelnes ir eisi miegoti. Paskui pažaisime, valgysime pyragą ir gersime arbatą. Tada vėl eisime į lauką, ir kai grįšime, ateis tavo mama.“ Vaikui šito būtų pernelyg daug.

Tačiau jeigu motina tokią vieną ilgą dieną buvo kartu su vaiku, jis ramiai gali susipažinti su darželio režimu. Kitą dieną jam paklausus apie mamą, galima jam tiksliai atsakyti: „Ji ateis, kai tu pavalgysi pyrago ir būsi pažaidęs lauke.“

Svarbu, kad viena auklėtoja iš pradžių taptų „artimąja auklėtoja“. Taip vaikui bus lengviau priprasti ir bendrauti su visais situacijos dalyviais. Kita auklėtoja rūpinasi grupe ir keičiasi su kolege. Dažniausiai mažyliai gana greitai priima ir šią auklėtoją, jei „artimoji“ auklėtoja vaiko be reikalo „nelaiko“. Taip pat svarbi iš dalies bebaimė atmosfera grupėje. Iš dalies – nes nuolat atsiranda kokių nors trukdžių tiek tarp suaugusiųjų, taip ir tarp vaikų (pvz., kai vaikai bijo, kad kiti vaikai juos muš).

Už prieraišumo sukūrimą atsakinga auklėtoja taip pat turėtų stebėti ir motinos bei vaiko bendravimą. Taip ji susipažįsta su santykių modeliais ir įpročiais ir gali rasti individualų kelią prie naujoko. Kontaktas pavyksta geriau, jei elgiamasi jautriai, ypač kai vaikai nedrąsūs. Kartais trumpas naujoko ir auklėtojos akių kontaktas gali būti labai vertingas.

Perkėlimo fazė

Tėvams lydint vaiką, jo pasitikėjimas auklėtoja vis stiprės. Taip mažylis „perkelia“ (buvimo darželyje metu) pasitikėjimą motina (arba tėvu) į pasitikėjimą auklėtoja. Įvyksta tam tikras „prisirišimo perkėlimas“, dėl to prieraišumas motinai nesumenkėja, bet vaikas tampa laisvesnis. Kai mamos nebus šalia, paaiškės, ar perkėlimas buvo sėkmingas ir ar galima ilginti išsiskyrimo su motina laiką.

Pirmą kartą pabandyti išsiskirti (ne daugiau kaip pusvalandžiui) trejų metų vaikams galima anksčiausiai trečią dieną. Jaunesniems vaikams pagal Berlyno modelio rekomendacijas – tik ketvirtą dieną. Tačiau gali būti, kad tai įvyks daug vėliau. Tai lemia vaiko pasirengimas ilgesniam laikui išsiskirti su mama.

Pirmąkart išsiskiriant motinai ir vaikui – lygiai kaip ir visais kitais kartais – svarbu, kad motina atsisveikintų su vaiku. Ji niekada neturi palikti patalpos slapta. Siaubinga, kai vaikas rėkia ir verkia iš nusivylimo, nes supranta, kad griūva jo pasitikėjimas absoliučiu motinos patikimumu – tuo labiau tokiu ypatingu jo gyvenimo momentu. Kai kurie vaikai iš tiesų bijo, kad mama jų nepasiims. Taigi svarbu išvengti verksmo iš nusivylimo. Tai nereiškia, kad šis verksmas turi būti nuslopintas – reikia neleisti jam kilti.

Pirmasis išsiskyrimas su mama yra tik bandymas. Mama lieka darželyje, kad prireikus ją tuoj pat būtų galima pakviesti. Pirmasis bandymas išsiskirti neturėtų viršyti pusės valandos, netgi jei vaikas jaučiasi gerai.

Pavykus pirmajam bandymuii, išsiskyrimo laikas ir erdvė pamažu didinama: mama gali eiti, pavyzdžiui, apsipirkti.

Stabilizacijos fazė

Jeigu suaugusieji yra atidūs abiem pasitikėjimo aspektams: motina–vaikas ir auklėtoja–vaikas, tuomet vaikas vis labiau pripažins auklėtoją kaip globojantį jį asmenį. Taigi motina darželio gyvenime pamažu traukiasi į antrą planą, o auklėtoja tuo metu sąmoningai skiria vaikui daug pozityvaus dėmesio. Auklėtojos balso tonas kalbantis su vaiku ir fizinis kontaktas vaidina svarbų vaidmenį kuriant auklėtojos ir vaiko pasitikėjimą. Pavyzdžiui, auklėtoja darželio naujoką gali dažnai paimti už rankos, parodyti jam žaislus, žaisti pirštukų žaidimus arba, jam nuliūdus, padainuoti raminamų dainelių. Tai priklauso nuo situacijos.

Tačiau pastebėjusi, kad vaikui situacija per sunki, auklėtoja paskambina tėvams ir paprašo tuoj pat pasiimti atžalą. Galbūt tokiu atveju vaikas turėtų kitą dieną darželyje pasilikti trumpiau. Bet, jei tik įmanoma, nederėtų praleisti nė vienos dienos. Dažniausiai sunkumų kyla po savaitgalio, nes vaikai ir vėl turi priprasti prie darželio. Taigi iš pradžių mažyliai turėtų geriau trumpai, bet reguliariai lankyti darželį.

Adaptacija trunka maždaug apie mėnesį, tačiau gali tęstis ir ilgiau. Jau minėjome, kad fazių nereikia traktuoti kaip nepajudinamo modelio, jos tik orientacinės.

Autorius: Anne Boller
Iš vokiečių k. vertė Skaidra Girdenienė

UAB leidykla  “Gimtasis žodis”

Comments

comments

Powered by Facebook Comments

Susiję straipsniai

Parašykite komentarą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Facebook