Mitybos specialistai apie maisto derinimą

Maisto derinimas – mitas ar tiesa? Ar būtina atskirti baltymus nuo krakmolo, t.y. bulves nuo mėsos ar ankštinių bei daržovių, ar krakmolas išties trukdo virškinti kitas maistines medžiagas? Ką mano mitybos specialistai?

Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerijos Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas Almantas Kranauskas:

Maisto derinimas yra vienas iš mitų, sukurtas sveiko gyvenimo būdo propaguotojo amerikiečio Polio Brego bei kai kurių kitų specialistų. Kai kurie maisto produktai sąveikaudami tarpusavyje stabdo atskirų maisto medžiagų įsisavinimą (pvz., pienas slopina mėsoje esančios geležies įsisavinimą), tačiau tai smulkmena, kurios neverta sureikšminti. Kiekviename produkte yra daugybė skirtingų maisto medžiagų, kurios tarpusavyje nelabai dera, bet tai neturi jokios įtakos sveikatai. Apie produktų derinimą nesvarstoma jokiose mitybos specialistų forumuose bei mitybos vadovuose, nes yra žymiai aktualesnių dalykų, kurie tikrai kenkia sveikatai. Tai tik atskirų, dažniausiai savamokslių ar teoretikų svarstymai, holistiškai nevertinant visumos.

Nerimauti dėl to, ar krakmolo turintys produktai dera su baltyminiais, neverta. Susirūpinkime dėl to, kad krakmolo maiste būtų kuo mažiau. Mėsą ir žuvį naudingiau valgyti su daržovėmis nei su bulvėmis, kruopomis ar makaronais. Kiekvienas žmogus, ypač vaikas, dažniausiai intuityviai jaučia tai, kas nedera. Mokyklų valgyklose vaikai lėkštėje palieka kruopų ar makaronų garnyrus. Tačiau ir tai dažniausiai tėra emocinis sprendimas.

VšĮ „Sveikatai palankus“ direktorės, maisto technologės ir mitybos specialistės Ramintos Bogušienės komentaras:

Pažiūrėkite į skirtingų maisto produktų maistinę vertę. Lentelėje aiškiai matyti, kad nėra vieno produkto, kuris būtų sudarytas tik iš baltymų ar angliavandenių, nebent šviežia mėsa, kurią sudaro baltymai ir riebalai:

Xg/ 100 g produkto Riebalai Baltymai Angliavandeniai Iš jų krakmolas
Dž. Pupelės 1,6 22,8 60 40
Saulėgrąžų sėklos 49 22,5 21,5 16,3
Bulvės 0,1 2 18,3 16,6
Burokėliai 0,1 1,6 9,5 0,2
Bananai 0,3 1,2 23,1 2,8
Vištienos filė 0,9 23,6 0,3 0

Todėl galime teigti, kad maisto derinimo teorija visiškai nepagrįsta (ypač sveikam žmogui). Nors bulvė asocijuojasi su sunkiai virškinamu produktu (ypač cepelinai), bet, vaikui suvalgius tik pusę cepelino, o tėčiui – 5, savijauta skiriasi. Svarbiausia iš vaikų mitybos pašalinti visą šlamštą ir tada apie derinimą diskutuoti nebereikės. Jei nuo mažumės vaikams neliepsime suvalgyti visko, kas yra lėkštėje, o rūpinsimės, kad į jų lėkštę patektų sveikas maistas ir suteiksime jiems teisę į įgimtą alkio ir saiko jausmą, vaikas atsirinks pats, koks maistas ir jo kiekis jam yra sveikas.

Maisto derinimo teorija nėra moksliškai pagrįsta ir dažnai ji painiojama su maisto netoleravimu ar net alergija. Jei atsiranda daugiau žmonių, kurie kotleto su bulve valgyti negali, nes auga svoris, ar jogurto su braške, nes kelia rūgštis, nusprendžiama, kad tokie maisto deriniai netinka visiems.

Nesuvirškintas maistas, žinoma, problema. Maistas turi būti ne tik sveikas, bet ir gerai sukramtytas, jo suvalgyta tiek, kiek reikia – tada virškinimo problemų faktiškai nebus. Svarbu visuma, o ne krakmolas ar kita medžiaga, o visumos balansas.

Patarimas: valgyti reguliariai, su 2 iki 4 val. tarpais tarp valgymų, kad maistas būtų gerai suvirškinamas. Trukmė priklauso nuo porcijos ir baltymų kiekio joje. Pavyzdžiui, baltymai (mėsa, žuvis, ankštinės daržovės) virškinami ilgiau. Todėl kitas valgymas turėtų būti tik net po 4 val. O ilgasis tarpas tarp valgymų per parą – 12 valandų. Porcijos dydis – pagal organizmo poreikius, kaip jaučiatės suvalgę tam tikro maisto. Taigi, sveika mityba individualizuota.

Dviejų vaikų mama, tarptautinio projekto HealthEDU koordinatorė Vida Drąsutė:

Galbūt atkreipėte dėmesį, kad vaikai dažnai vieną ar kitą patiekalo dalį tiesiog palieka. Vaikų mityba darželiuose ir mokyklose nėra individualizuota, nebent vaikas alergiškas ar turi kitą sveikatos sutrikimą. Tai padaryti neįmanoma, bet jei pietų lėkštėje mėsos, daržovių ir/ar bulvių troškinys, tai jau gerai. Tik mes, suaugusieji, neturėtume vaiko versti suvalgyti būtinai visko. Vieną dieną jis gali atsisakyti virtos morkos, kitą – palikęs mėsą, suvalgyti tik bulves su daržovėmis. Vadinasi tuo momentu jo organizmui reikia būtent šių produktų. Atsisakius vienos daržovės, galima pasiūlyti kitą, pavyzdžiui, vietoj nepageidaujamų pomidorų pasiūlyti agurką, bet jokiu būdu ne batono riekę. Be abejo, verta susirūpinti, jei vaikas nuolat atsisako daržovių, o nori tik bulvių ar makaronų.

Parengė VšĮ „Sveikatai palankus“ direktorė, sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė

Comments

comments

Powered by Facebook Comments

Susiję straipsniai

Parašykite komentarą

*

Facebook