Neverskime vaiko suvalgyti viską

Vaikas valgoPer šventes daugelis persivalgėme. Kaipgi kitaip! Šventiniai stalai „lūžta“ nuo maisto, o mes bijome palikti šaldytuvą pustuštėmis lentynomis vienai dienai. Praūžus švenčių maratonui, organizacijos „Tikra mityba“ sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė dalinasi įžvalgomis apie saiką, kuris yra svarbiausias sveikos mitybos komponentas. Kaip žinoti, kiek yra saikinga? Juk žmonės skirtingi, taigi ir porcijos dydis turi skirtis.

Kalbėsime ne apie maisto pramonės gudrybes, tokias kaip skonio ir kvapo stiprikliai, druskos, cukraus, riebalų kiekiai, kad suvalgytume daugiau. Šį kartą visa atsakomybę prisiimate Jūs, juk pokyčiai turi prasidėti nuo savęs.

Valgymo kultūra – svarbiausia sotūs

Išgyvenę laikus, kai maisto tikrai trūko, mes- lietuviai vis dar vadovaujamės sotumo jausmu. Tik ar žinome, kad sotumas ateina tik tuomet kai dėmesys nukreiptas būtent į maistą? O mes valgome greitai, žiūrėdami televizorių ar naršydami socialiniuose tinkluose. Kai mūsų dėmesys nėra nukreiptas į maistą, sunku pajusti saiką.

Daugelis suaugusiųjų, ypač ankstesnės kartos atstovų nuomone – maisto švaistyti nevalia. Todėl ir persivalgome, stengdamiesi  susikišti į skrandį visą gausiai nusipirktą maistą. Tik perteklinis maistas ne tik nenaudingas, bet ir žalingas. Todėl posakį „maisto švaistymas” derėtų pakeisti į „maisto tausojimas”. Čia turime galvoje ne tik šiukšliadėžes, bet pirmiausia mūsų skrandžius, kurie XXI amžiuje, drįstu teigti, tapo šiukšliadėžėmis.

Maisto švaistymas – ne tik į šiukšliadėžes, bet ir į skrandžius

Maisto tausojimas šiais laikais opi problema. Vakarų šalyse, pagaminama per daug, suvalgoma, žinoma, taip pat per daug, bet švaistoma ne ką mažiau. Juk kiekviename žingsnyje dygsta prekybos centrai. Juose gausu maisto produktų, kurių vartojimo terminas labai mažas? Pieno produktai, duona, šviežia žuvis, mėsa, vaisiai ir daržovės. Vartotojai pageidauja, kad kiekvieno produkto lentynos būtų užpildytos šviežiais maisto produktais.  Kur dedami maisto produktai pasibaigus galiojimui? Dažniausiai atiduodami gyvūnams šerti, biokurui ar kompostui gaminti.

O kur keliauja maistas, kuris mūsų organizmui nereikalingas, perteklinis? Dažniausiai suvalgomas  ir virsta riebalais, arba pašalinamas kaip nesuvirškintos atliekos. Perteklinės kalorijos šiais laikais tapo kasdienybe. Persivalgome ne tik per šventes, bet ir kasdien. Valgome taip pat sočiai kaip mūsų sunkiai fiziškai dirbdavę senoliai, bet judame mažai. Todėl daugumos skrandžiai gerokai ištampyti.
Persivalgymas – tai ir yra maisto švaistymas tiesiogine šio žodžio prasme, be to, tai laiko, pinigų ir sveikatos švaistymas.

Išmokime ne valgyti, o ragauti!

Vos tik išvydęs pasaulį vaikas jaučia saiką ir intuityviai žino ką, kaip ir kiek valgyti. Kas gi atsitinka vėliau?  Ogi tai, kad mes nuolat bijome, kad vaikas  per mažai valgo (reikiamą maisto kiekį nustatome ne visada tinkamai) – nusilps, susirgs. Todėl dažnai vaikai raginami valgyti ne tada, kai jie nori. Juk suaugusieji žino geriau, kiek ir kada reikia!? Ilgainiui vaikas nebejaučia nei saiko, nei ką ir kaip valgyti. Mūsų rūpestis sukelia atvirkštinį efektą. Viskas dėl to, kad mus taip augino, mūsų tėvus taip augino, o seneliai augo karo metu. Bet dabar karo nėra, maisto turime tiek, kad jo netausojame ne tik išmesdami į šiukšliadėžes, bet jomis paverčiame ir savo skrandžius.  Taip valgyti įpratiname savo vaikus. Šiuolaikinėse civilizuotose šalyse vaikai suserga ne dėl bado, o dėl pertekliaus.

Pažiūrėkite, kaip valgo mažyliai. Maistas jiems, tai ne tik būtinybė, bet malonumas. Jie kiekvieną kąsnį sukramto, neskuba, mėgaujasi ir tik tada deda į burną kitą kąsnį. Kai jaučiasi sotūs, sako – „gana“. O mes siūlome – „dar gal truputėlį“ arba blogiausia – „suvalgyti viską!“. Mokykimės iš vaikų ragauti ir mėgautis maistu.

Suprantama, tai nėra paprasta, juk mums aiškino, kad turime būti sotūs! Bent jau pabandykime. Tėveliai, seneliai, auklėtojos ir kiti suaugusieji, kurie ugdo mūsų vaikų valgymo kultūrą  –nesugadinkime vaikų įgimto saiko jausmo. Jie puikiai žino ir pasakys, kada yra sotūs. Įstaigos „Tikra mityba“ vykdomas socialinės atsakomybės projektas „Sveikatai palankūs“ ikimokyklinio ugdymo įstaigose formuoja valgymo kultūrą ne tik suteikdami teorinių žinių, bet praktinių įgūdžių.

Su saiku reikia valgyti ne tik įprastus patiekalus, bet ir sveikatai palankius, žiūrėkite skeptiškai į tokius pasisakymus, kad vaisius ir daržoves galima valgyti tiek, kiek nori. Tai galioja tik vaikams, kurie nepraradę saiko jausmo, bet tikrai retam suaugusiajam.

Gaminkite mažiau, bet kokybiškiau ir skaniau. Atkreipti dėmesį į maisto pateikimą ir valgymo kultūros formavimą. Valgykime ne tada, kada reikia, o kai norime. Ne tą maistą, kurį siūlo, o tą kurio norite. Ne tiek, kiek nori kiti, bet tiek, kiek reikia tau.

VšĮ „Tikra mityba”,
Sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė

Comments

comments

Powered by Facebook Comments

Susiję straipsniai

Parašykite komentarą


*

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>

Facebook