Nuo tymų saugoti reikia ne tik vaikus

Skiepai nuo tymųSusirūpinti apsauga nuo tymų – ūmios virusinės infekcijos reikia ir suaugusiesiems. Tai nėra tik paprasta vaikiška liga. Prasidėjusi nuo karščiavimo ir slogos, ši infekcija gali sukelti plaučių ar smegenų uždegimą ir net mirtį. Tačiau tymų galima išvengti pasiskiepijus.

Sergama vis daugiau
Pastaraisiais metais Lietuvoje buvo registruojami tik pavieniai susirgimų tymais atvejai, o šiemet susirgusiųjų skaičius didžiausias per pastaruosius dešimt metų – šia pavojinga liga susirgo net 51 asmuo. Dauguma jų buvo gydomi infekcinėje ligoninėje.
Pasaulio sveikatos organizacija iškėlė tikslą iki 2018 metų tymus išnaikinti visame pasaulyje. Iki šiol  to padaryti nepavyko, nes skiepijama mažiau.
„Pastaraisiais metais Lietuvoje skiepijimų apimtys mažėja, – sako Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė. – Kai dalis žmonių nesiskiepija, juos kurį laiką apsaugo kolektyvinis imunitetas, tačiau ilgainiui kyla ligų protrūkiai, kurie jau kelia grėsmę visiems ir ypač – kūdikiams, kurie dar neskiepyti, itin imlūs užkrečiamosioms ligoms imunodeficitinėmis ligomis sergantys žmonės.“
„Neskiepijantys savo vaikų tėvai mano, kad persirgti tymais ir kitomis infekcijomis yra geriau nei skiepytis, tačiau jie turi suprasti, kokią atsakomybę už savo atžalų sveikatą prisiima“, – aiškino Santariškių vaikų ligoninės Infekcinių ligų skyriaus vedėja, mokslų daktarė gydytoja Inga Ivaškevičienė.

Grėsmė neskiepytiems suaugusiesiems
Tymai – tai ūmi, itin užkrečiama virusinė infekcija. Iki visuotinio skiepijimo, kuris Lietuvoje buvo pradėtas daugiau nei prieš penkiasdešimt metų, buvo viena pagrindinių vaikų mirties priežasčių.
Anksčiau tymais sirgdavo tik vaikai, dabar serga vis daugiau suaugusiųjų, kurie vaikystėje nebuvo paskiepyti, skiepyti ne pagal schemą ar jiems dėl tam tikrų priežasčių nesusiformavo imunitetas.
„Skiepai – tai vienintelė efektyvi priemonė nuo tymų. Jei nežinote apie savo skiepus arba esate skiepyti tik vieną kartą, kreipkitės į savo šeimos gydytoją ir pasiskiepykite“, – priminė gydytoja I. Ivaškevičienė.

Infekcija plinta per orą
Tymų inkubacinis periodas yra 7-21 diena. Užsikrečiama per orą arba per kvėpavimo takų sekretais suterštas rankas ir daiktus. Pirmieji tymų požymiai – karščiavimas, sloga, kosulys, akių junginės uždegimas, smėlio grūdo dydžio dėmelės aplink burną, bėrimas (lygus, susiliejantis odos paraudimas, kuris prasideda veide, o vėliau išplinta po visą kūną).
Tymų infekcija pavojinga, nes gali sukelti komplikacijas, tokias kaip pneumonija, vidurinės ausies uždegimas, viduriavimas, encefalitas ir net mirtis.

Kodėl reikia skiepytis?
Vakcina yra laikoma saugiausia ir patikimiausia apsauga nuo gyvybei pavojingų užkrečiamųjų ligų. Skiepai apsaugo ne tik kiekvieną žmogų, bet ir sukuria saugią aplinką visuomenei. Kiekviena vakcina apsaugo nuo konkrečios ligos visą gyvenimą arba tam tikrą laikotarpį. Pavyzdžiui, gripo vakcina – vieną gripo sezonuą, difterijos – 5-10 metų. Tam, kad skiepai būtų efektyvūs ir susidarytų imunitetas, privaloma laikytis atitinkamos skiepijimų schemos.
Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, nuo tymų skiepijama 15-16 mėn. ir 6-7 metų amžiaus vaikai.

Ar kūdikiai nėra per maži skiepyti?

Skiepijimo esmė – sukurti specifinį imunitetą, nesukeliant ligos. Paskiepijus tymų vakcina, vyksta  imuninė reakcija, panaši kaip esant infekcijai, tačiau nesergama. Vaikai yra skiepijami per kelis pirmuosius gyvenimo metus, kadangi užsikrečia būdami labai maži.

Ar pasiskiepijus galimos nepageidaujamos reakcijos?

Dažniausios nepageidaujamos reakcijos į skiepus – patinimas, paraudimas, sukietėjimas dūrio vietoje – lengvos ir savaime praeina. Bendro pobūdžio reakcijos – pakilusi temperatūra, galvos skausmas, bėrimas būna retai.

Kur ieškoti išsamios ir patikimos informacijos apie skiepus?

Daugiau patikimos informacijos apie užkrečiamąsias ligas, nuo kurių saugo skiepai, galima rasti Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro interneto svetainėje www.ulac.lt. Čia yra ir vaikų profilaktinių skiepų kalendorius. Taip pat konsultuokitės  su savo šeimos gydytoju.

Parengta pagal Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro informaciją

Comments

comments

Powered by Facebook Comments

Susiję straipsniai

Parašykite komentarą

*

Facebook