Oro gaiviklių tarša ypač pavojinga vaikams

Oro gaivikliai sukelia ligasOrą teršia ne tik dulkės, kietosios dalelės, žiedadulkės, automobilių dujos, užteršia orą ir įvairi kosmetika bei blogas kvapas. Nemalonų kvapą  kambariuose, biuruose, viešbučiuose, vonioje, tualete, automobilyje maskuojame įvairiais gaivikliais, smilkalais, eteriniais aliejais. Verta susimąstyti, ar jie nekenkia mūsų sveikatai.

Apgaulinga gaiva, kuri pažeidžia centrinę nervų sistemą ir sukelia apsigimimus

Vos vienas spustelėjimas ir Jūsų namai virs žiedais kvepiančia oaze arba padvelks vandenyno gaivumu! Tokiais pažadais mus vilioja oro gaiviklių reklamos. Nepasitikėkite aklai reklama – oro gaivikliuose slypi pavojai – jie teršia aplinką.

Purškiamų aerozolių, kvapių plytelių ar lapelių, žvakių, smilkalų, į elektros tinklą jungiamų prietaisų  kvapai – tėra apgaulė ir iliuzija! Jose nėra nė lašo natūralios citrinos ar rožės. 95 proc. visų kvapams naudojamų medžiagų gaminamos iš naftos. Tai benzeno junginiai, aldehidai ar kitos toksinės medžiagos, galinčios pažeisti centrinę nervų sistemą, sukelti vėžį, apsigimimus, alergiją. Kvapiosios medžiagos ištirpinamos etilo ar izopropilo alkoholyje ir gali sukelti nuovargį, dirginti akis, kvėpavimo takus, slopinti centrinę nervų sistemą. Jautresni žmonės prikvėpintose patalpose pradeda dusti, jiems prasideda alergija. Izopropilo alkoholis kepenyse virsta acetonu, kuris stipriai slopina ir pažeidžia centrinę nervų sistemą.

Oro gaivikliai gali veikti skirtingai:
– sugeria kvapą, pavyzdžiui, taip veikia aktyvuota anglis ar silikagelis;
– neutralizuoja kvapą cheminėmis medžiagomis;
– naikina kvapą: bakterijų sukeltas kvapas naikinamas dezinfekuojančiais preparatais, kurių sudėtyje yra vandenilio peroksido, chloro, hipochloritų;
– „paslėpia” kvapą: daugelis sintetinių kvapiųjų medžiagų tik nustelbia blogą kvapą;
– nuslopina kvapo receptorius, naudojant anestetikus.

Oro gaiviklių rūšys ir ypač vaikams pavojingas poveikis

Aerozoliai vaikui gali sukelti dusulį
– Aerozoliai labai greitai garuoja ir pasklinda patalpoje, nes juose yra lakiųjų medžiagų. Butano, izobutano ar propano didelė koncentracija veikia centrinę nervų sistemą.
– Smulkias gaiviklio daleles lengva įkvėpti į plaučius. Jos lengvai užsiliepsnoja. Dalelės nusėda ant grindų, kilimo, baldų, nuo jų patenka ant rankų, o per jas – į organizmą.
– Alergiškiems, sergantiems lėtinėmis plaučių ligomis (bronchitu, astma) žmonėms, mažiems vaikams aerozolio kvapas gali sukelti kosulį, dusulį ar net astmos priepuolį.

Smilkalai trikdo kūdikių vystymąsi ir sukelia ligas
– Deginant smilkalus, į orą patenka daug smulkių dalelių, kurias lengvai įkvepiame ir sudirginame kvėpavimo takus. Tyrimai parodė, kad smilkalų dūmai gali sukelti vėžį, astmą, kontaktinį dermatitą. Tokioje aplinkoje gyvenantys kūdikiai dažniau serga leukemija.
– Degant smilkalams išsiskiria ir kitos pavojingos medžiagos: benzenas, muskuso junginiai. Taip pat – policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAA) – vienas pagrindinių teršalų, susidarančių deginant dujas ir dyzelinį kurą
– Ištyrus orą šventykloje, kurioje nuolatos deginami smilkalai, paaiškėjo, kad joje PAA koncentracija net 19 kartų didesnė negu lauke, taip pat didesnė negu netoliese esančioje ypač judrioje sankryžoje. PAA gali sukelti vėžį, trikdyti kūdikių vystymąsi.

Kvapiųjų žvakių pavojai vaikams
– Deginant kvapiąsias parafinines ar gelio žvakes, į aplinką gali išsiskirti acetaldehidas, formaldehidas ir naftalenas, kurie sukelia neurologinius bei vėžinius susirgimus.
– Degant žvakėms, susidaro suodžiai. Suodžiuose daugiausia yra anglies, tačiau gali būti ir ftalatų bei organinių lakiųjų junginių, pavyzdžiui, benzeno, tolueno. Jie nusėda ant grindų, kilimų, ypač ant elektros prietaisų. Suodžiai gali patekti į vaiko virškinimo sistemą, nes vaikas liečia šiuos paviršius rankomis, o rankas kiša į burną. Įkvėpti suodžiai nusėda plaučiuose, kvėpavimo takuose ir gali užkimšti alveoles.

Aromatiniai sausų žolelių, žiedlapių, prieskonių mišiniai
– Paprastai mišiniai iš natūralių augalų saugūs. Tačiau daugelyje parduotuvėse parduodamų mišinių yra sintetinių kvapiųjų medžiagų ar dažų priedų.
– Mišiniuose kandims naikinti  yra pesticido paradichlorobenzeno, kuris gali sukelti vėžį ir žmogui, ir gyvūnui.

Kiti oro gaivikliai
Tai pakabinami kvapūs įvairių formų lapeliai, į elektros tinklą jungiami ar prie ventiliatorių kabinami gaivikliai, į klozetą dedami muiliukai, skysti gaivikliai.
Šiuose gaivikliuose rasime formaldehido, vandenyje tirpių sintetinių kvapiųjų medžiagų, sintetinių dažų, emulsiklių, organinių kvapiųjų medžiagų (muskuso junginių), ftalatų. Daugelis jų yra labai toksiškos, gali sukelti vėžį, dirgina odą ir kvėpavimo takus.
Be abejo, vienas kitas oro gaiviklio purkštelėjimas vargu ar sukels rimtų problemų, tačiau nuolat juos naudodami užteršiame orą, ypač  –blogai vėdinamų patalpų.

Natūralūs oro gaivikliai

Švarus ir gaivus oras nėra prikvėpintas! Kvapus pašalins natūralūs mišiniai, pavyzdžiui, pastatykite indą su soda, actu, natūralių aromatinių sausų lapelių ar žiedlapių mišinį. Pavirinkite mėgstamų žolelių ar prieskonių.

Rinkitės natūralius gėlių ar kitų augalų eterinius aliejus. Tereikės poros tokio aliejaus lašelių ant medvilninio audinio. Tai pakeis oro gaiviklius ar kvepiančias žvakes (rinkitės žvakes iš bičių vaško). Eteriniai aliejai naudojami kaip antiseptiniai, antibakteriniai patalpų oro gaivikliai. Kvapieji aliejai per odą ir uoslę veikia ne tik mūsų kūną, bet ir sielą. Viena puikiausių aliejų savybių – gebėjimas išgryninti orą: jie mažina dulkių, bakterijų, mikrobų kiekį. Malonus šių aliejų kvapas ne tik sukuria gerą nuotaiką, bet ir mažina nervinę įtampą, stresą, padeda malšinti galvos skausmą, atpalaiduoja.

Galbūt pakaks pašalinti blogo kvapo šaltinį – išmesti sugedusį maistą, reguliariai išnešti šiukšles ir kt. Kuo dažniau išvėdinkite patalpas. Įsirenkite gerą vėdinimo sistemą.

Pamerkite šviežių gėlių, auginkite kambarinius augalus (daugelis jų ne tik sunaudoja anglies dioksidą, bet ir kai kurias lakias organines medžiagas, be to, apsaugo nuo vabzdžių).
Lengvas žolelių aromatas niekuomet nebūna pernelyg įkyrus: jis primena vaikystę ar pievomis ir duona kvepiančius močiutės namus. Mūsų senoliai baldus ištrindavo smulkintais melisų, verbenų, mairūnų, mėtų ar kitų žolelių lapais. Iš levandų šakelių pindavo vainikus, juos sudžiovindavo ir įkomponuodavo į sausas puokštes arba prikimšdavo dekoratyvines pagalvėles adatoms įsmeigti.
Ketaus keptuvėje močiutės truputį pakaitindavo rozmarinų, čiobrelių arba maltų gvazdikėlių. Kai žolės imdavo rūkti, nukeltą nuo ugnies keptuvę nunešdavo ten, kur rūkalų, pelėsių ar sugedusio maisto kvapai stipriausi – po kelių minučių blogas kvapas išnykdavo.

Žinoma, kai kurios natūralios kvapiosios medžiagos taip pat gali sudirginti odą ar kvėpavimo takus, pavyzdžiui, cinamono žievelių, gvazdikėlių, pankolių, bergamočių, medetkų, kmynų, rūtų, pačiolių, verbenų aliejus, citrusinių augalų aliejai ar ekstraktai, civetos ir kt.

Keletas natūralių oro gaiviklių receptų

Dezinfekuojamieji mišiniai. Pusvalandį ant silpnos liepsnos uždengtame puode vandenyje pavirinkite žiupsnelį rozmarinų, čiobrelių, raudonųjų monarchų ar šalavijų. Po to nukoškite ir skysčiu ištrinkite kriaukles, klozetus ir pan.
Žolelių vonios. Paruošti užpilą voniai nesunku, tereikia 50 g džiovintų ar 100 g šviežių žolių užpilti puse litro verdančio vandens ir palikti pusvalandžiui. Užpilą perkoškite per sietelį ir supilkite į vonią.
Stimuliuoja: bazilikai, lauramedis, pankoliai, levandos, citrininės verbenos, gelsvės, mėtos, rozmarinai, šalavijai, čiobreliai.
Šalina nuovargį: lauramedis, raudonosios monardos, pelynai, rozmarinai.
Pasižymi antiseptiniu poveikiu: levandos, mėtos, čiobreliai, hamameliai.
Ramina nervus ir odą: ramunėlės ir juoduogių šeivamedžių žiedai.

Pagal Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro administratorės Viktorijos Buzytės parengtą informaciją

Comments

comments

Powered by Facebook Comments

Susiję straipsniai

Parašykite komentarą

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Facebook