Pagalbinio apvaisinimo įstatymas – smūgis šeimai

Nevaisingumo gydymasViso pasaulio medikai pripažįsta, kad moters ir vyro nevaisingumas yra liga, ji įtraukta į Tarptautinį ligų klasifikatorių, o nevaisingumą, kaip ir kitas ligas, gydo medikai. Medicina Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, sparčiai vystosi, o Lietuvos medikai kai kuriose srityse net pirmauja.

Europos reprodukcinės medicinos specialistai įspėja

Reprodukcinės medicinos specialistus visame pasaulyje vienijanti organizacija Europos žmogaus reprodukcijos ir embriologijos draugija (ESHRE) labai susirūpinusi, kad Lietuva – tokia išsivysčiusi šalis, priėmė nerimą keliantį ir žalingą pacientams įstatymą. Lietuva – bene vienintelė šalis pasaulyje, priėmusi tokias nuostatas.

Rugsėjo 6 d. Vilniuje lankėsi ESHRE atstovai – prezidentas, Helsinkio universiteto centrinės ligoninės Akušerijos ir ginekologijos centro vadovas prof. Juha Tapanainen ir buvęs draugijos prezidentas, Italijos reprodukcinės medicinos tyrimų asociacijos (S.I.S.M.e.R.) bei Pažangios reprodukcijos bei genetikos institutų tarptautinio tinklo (IIARG) mokslinis direktorius dr. Luca Gianaroli.

„Toks pat konservatyvus pagalbinio apvaisinimo įstatymas 2004 metais buvo priimtas ir Italijoje, po dešimtmečio šį įstatymą panaikino Italijos konstitucinis teismas – dėl žalos motinai, naujagimiui, visuomenei. Todėl drąsiai galiu pasakyti, jog Lietuvoje priimtas ir Prezidentės vetuotas įstatymas sukeltų daugybę problemų. Padaugėtų sveikatos sutrikimų moterims, kurioms taikomas pagalbinis apvaisinimas; naujagimių sveikatos sutrikimų ir mirčių; dažniau pasitaikytų daugiavaisių nėštumų; didėtų gydymo išlaidos. Neabejoju, jog ateityje įstatymą privalėsite keisti, tik labai liūdna, jog aukštam gydymo efektyvumui pasiekti jums prireiks dešimtmečių“, – taip LR Seimo priimtą Pagalbinio apvaisinimo įstatymą vertina Italijos reprodukcinės medicinos tyrimų asociacijos (S.I.S.M.e.R.) bei Pažangios reprodukcijos ir genetikos institutų tarptautinio tinklo (IIARG) mokslinis direktorius dr. Luca Gianaroli.

Ar norime atimti dar daugiau galimybių iš nevaisingų porų?

„Šis pagalbinio apvaisinimo įstatymas kertasi su motinų ir vaikų interesais, nesuteikia gydytojams galimybės atlikti savo pareigas ir kokybiškai gydyti šią ligą bei efektyviai panaudoti valstybės lėšas gydymo išlaidoms kompensuoti. Tai antikonstitucinis įstatymas, pažeidžiantis žmogaus teises, nes diskriminuoja skirtingas pajamas gaunančias poras, neleidžia joms gauti pažangias nevaisingumo gydymo paslaugas bei didina socialinę atskirtį Lietuvoje“, – kolegai antrino doc. E. Drejerienė.

Konservatyvusis Pagalbinio apvaisinimo įstatymas pasmerkia nevaisingas poras dar didesniam skausmui ir kančiai, neleidžia joms pasinaudoti medicinos ir technologijų pažanga. Įstatymu uždraudžiami pažangūs ir mokslu pagrįsti nevaisingumo gydymo metodai – lytinių ląstelių ne iš sutuoktinio ar registruoto partnerio. Tai atima vienintelę galimybę onkologiniams pacientams, kuriems gydymas chemoterapija ir radioterapija pažeidė reprodukcinę sistemą, susilaukti vaikų. Lietuvoje kasmet vėžiu suserga apie 500 vaisingo amžiaus žmonių.

„Įvairių pavojų kelia Jūsų šalyje priimto įstatymo nuostata, jog vienu metu gali būti sukuriami ne daugiau kaip 3 embrionai – tiek, kiek jų bus perkelta į moters organizmą. Tai rizikinga moters ir naujagimio sveikatai, nes neabejotinai didės daugiavaisių nėštumų, išaugs priešlaikinio gimdymo , apsigimimų rizika, medikai negalės laikytis pasaulyje galiojančio auksinio gydymo standarto – perkelti vieno embriono į moters organizmą. Be to, toks draudimas diskriminuoja šeimas – procedūra tampa daug brangesnė, už ją išgalės susimokėti dar mažiau šeimų, taip skatinsite sveikatos turizmą“, – pastebi Helsinkio universiteto centrinės ligoninės Akušerijos ir ginekologijos centro vadovas prof. Juha Tapanainen.

VUL Santariškių klinikų Vaikų ligoninės Neonatologijos centro vadovas med. dr. Arūno Liubšys įspėja, kad kai nėštumas daugiavaisis, naujagimiai gimsta daug mažesnio svorio. Kai moteris laukiasi vieno vaiko, kūdikis gimsta 3-4 kilogramų. Dvynukai sveria vos po 2–2,5 kilogramų, o vieno trynuko svoris tik 1-1,5 kg. Svarbiausia, jog kūdikiai gimsta daug prastesnės sveikatos – jų ne visai subrendusios kepenys, smegenys bei kiti organai.

Ar siekiame dar daugiau pagalbinio apvaisinimo komplikacijų?

„Liūdna, kad neturintys medicininio išsilavinimo žmonės priima strategiškai svarbius medicininius sprendimus. Medicinos mokslas rekomenduoja neriboti sukuriamų embrionų skaičiaus ir apvaisinti visas procedūros metu gautas kiaušialąstes. Pagalbinio apvaisinimo sėkmė priklauso nuo galimybės atrinkti geriausius embrionus ir tik tokius perkelti moteriai. Reikalavimas perkelti į gimdą visus embrionus padidina sveikatai rizikingo daugiavaisio  nėštumo tikimybę. Tokioms nėščiosioms gresia savaiminis persileidimas, priešlaikinis gimdymas, hipertenzija, nėščiųjų diabetas, gali sulėtėti vaisiaus augimas, jis gali žūti, o vaikas apsigimti, dar viena pasekmė – sunki depresija po gimdymo, –  aiškina LSMU Akušerijos ir ginekologijos klinikos doc. Eglė Drejerienė. – Šiuo metu Lietuva pagal daugiavaisį nėštumą taikant pagalbinį apvaisinimą yra viena pirmaujančių Europoje, t. y. maždaug trečdalis nėščiųjų nešioja dvynukus ar trynukus. Daugiavaisių nėštumų sumažėtų, ribojant perkeliamų embrionų skaičių. Pavyzdžiui, gerais nevaisingumo gydymo rezultatais galinčiose pasigirti Švedijoje ir Suomijoje net 80 procentų moterų perkeliamas tik vienas atrinktas embrionas. Daugiavaisių nėštumų dažnis ten tik vienas procentas. Pagrindinė pagalbinio apvaisinimo komplikacija yra būtent  daugiavaisis nėštumas. O priimtas įstatymo variantas pagausins daugiavaisių nėštumų ir sveikatos problemas“.

„Šis įstatymas neleidžia atlikti ir preimplantacinės diagnostikos, kuri nustato sunkias genetines ligas. Taigi įstatymas labai padidins apsigimimų rizika“,  ­– apgailestauja VU Medicinos fakulteto dekanas, VUL Santariškių klinikų Medicininės genetikos centro vadovas prof. Algirdas Utkus.

Embrionų šaldymas, preimplantacinė genetinė diagnostika bei lytinių ląstelių donorystė yra įteisinta visose Europos Sąjungos (ES) valstybėse.

Vienintelė Malta yra priėmusi konservatyvų pagalbinio apvaisinimo įstatymą, o šio apvaisinimo rezultatai čia bent du kartus blogesni nei pažangiose Europos Sąjungos valstybėse.

Pažangiose šiaurės ES valstybėse (Danijoje, Suomijoje, Švedijoje, o taip pat Estijoje) po pagalbinio apvaisinimo gimsta 4-5% vaikų.

Comments

comments

Powered by Facebook Comments

Susiję straipsniai

Parašykite komentarą


*

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>

Facebook