Plokščiapėdystė – tai pėdos deformacija, kai suplokštėja pėdos skliautas ir nusileidžia jos vidinis kraštas. Plokščiapėdystė būna įgyta ir įgimta. Daugumą atvejų sudaro įgyta plokščiapėdystė. Aiškinantis jos priežastis vis labiau aiškėja išvada, kad vaikai gimsta sveikomis kojytėmis, o plokščiapėdžiais jie tampa dėl netinkamo augimo ir auklėjimo.
Pagrindinės plokščiapėdystės išsivystymo priežastys yra šios: Skaityti toliau
Pirmą kartą Lietuvoje po kiaušialąsčių vitrifikacijos (greito užšaldymo), Gražinos Bogdanskienės Vaisingumo Centre atlikus ICSI+TESA procedūrą, gauti embrionai!
2012 m. balandžio 5 dieną Gražinos Bogdanskienės Vaisingumo Centro vyr. embriologė Erika Malinauskaitė pranešė puikią žinią, kad iš užšaldytų kiaušialąsčių vitrifikcijos būdu pavyko gauti embrionus. Tai pirmas kartas Lietuvoje, kai apvaisinimui naudojamos vitrifikacijos būdu šaldytos kiaušialąstės. Skaityti toliau
Gegužės 13 dieną Menų spaustuvėje įvyks nepriklausomos jaunųjų aktorių trupės „Degam“ premjera „Zita – pelytė“. Spektaklį vaikams pagal Vytauto V.Landsbergio pasaką „Kaip pelytė Zita žmogumi pavirto“ pristatys Jono Vaitkaus mokinys, režisierius Albertas Vidžiūnas. „Man – tai spektaklis apie mūsų mažą, bet sudėtingą pasaulį, kuriame svarbios visos istorijos, padedančios atsirinkti kas vertinga ir gražu. Net jeigu tai apie mažą pelytę…“ – sako režisierius.
„Degam“ – jau sukūrė 7 įvairaus žanro spektaklius, dalyvavo Lietuvos ir tarptautiniuose teatrų festivaliuose, o festivaliuose VGIK (Maskva, Rusija) ir M@rt.Kontakt (Mogiliovas, Baltarusija) tapo laureatais. Skaityti toliau
Tyrimas: Lietuvos mamos pripažįsta vėjaraupių pavojų, tačiau vaikus nuo šios ligos saugo, remdamosi draugių patarimais. 7 iš 10 Lietuvos mamų pripažįsta, kad vėjaraupiai yra sunki infekcinė liga. Vis dėlto, bemaž pusė – apie 47 proc. – motinų nežino, jog vėjaraupiai gali sukelti sunkias komplikacijas. Dauguma mamų, apie 81 proc., kliaujasi gydytojo patarimu, spręsdamos, kaip apsaugoti vaikus nuo šios ligos. Tačiau pusė (51 proc.) respondenčių remiasi mažiau patikimais šaltiniais: interneto forumais, artimųjų ir draugių ar pažįstamų patarimais. Tokią padėtį atskleidžia Lietuvos mamų apklausa, kurią visuomeninės iniciatyvos „Saugok save“ užsakymu atliko bendrovė „RAIT“. Tyrimo metu apklausta 300 motinų, auginančių vieną arba daugiau vaikų. Skaityti toliau
Vilniuje vykusiosios konferencijos metu pristatytas Lietuvoje sukurtas filmas „Pagalbinis apvaisinimas: nuo mėgintuvėlio iki naujos gyvybės“. Jis pirmą kartą mūsų šalyje išsamiai atskleidžia visą pagalbinio apvaisinimo procesą. Šį projektą inicijavo gydytojų komanda iš „Northway“ vaisingumo centro, kur pagalbinis apvaisinimas atliekamas A lygio švarumo laboratorijos aplinkoje. „Northway“ vaisingumo centras ir nauja laboratorija pradėjo veikti šių metų pradžioje.
„Pagalbinį apvaisinimą mūsų šalyje vis dar gaubia įvairūs mitai. Atskleisdami visus proceso užkulisius, siekiame parodyti, kad nevaisingumas turi būti suprantamas kaip bet kuri kita sveikatos problema, kuriai reikalingas gydymas. Skaityti toliau
Tėvai, ruošdamiesi šeimos išvykoms į užsienį dažnai susiduria su abejonėmis, ar verta kartu imti mažamečius vaikus. Pagrindiniai argumentai prieš – sunki kelionė lėktuvu, oro permainos, netradicinis maistas, be to, sakoma, kad maži vaikai vėliau vis tiek nieko neprisimena. Iš tiesų, prisiminimus vaikai pradeda saugoti tik antraisiais gyvenimo metais, kai pradeda save suvokti kaip atskirą asmenį. Skaityti toliau
Valgydami įsisaviname vertingas maisto medžiagas, kurios itin svarbios augančiam organizmui. Tačiau ką daryti, jeigu mažylis neturi apetito, jam krenta svoris, prastėja bendra savijauta?
Žaidimai prie pietų stalo. Medikai dingusio apetito priežastimis dažniausiai laiko skrandžio, inkstų ligas, galvos smegenų sutrikimus. Taip pat apetito praradimui įtaką gali daryti stresas, psichologinės problemos ar depresija. Susidūrus su apetito stokos problema, viena dažniausiai pasitaikančių tėvų klaidų yra žaidimai prie stalo. Daugelis jaunų tėvelių nežinodami, kaip paskatinti mažylių apetitą, imasi įvairiausių priemonių, kurios, jų nuomone, turėtų padėti. Deja, rezultatas dažnai būna neigiamas. Skaityti toliau
Kritinės gyvenimo situacijos sukelia nerimą ir baimę, kuri gali išsivystyti į streso būklę. Tyrimai rodo, jog Lietuvoje psichologinę ir fiziologinę įtampą kartais patiria devyni iš dešimties žmonių, o kas penktas suaugęs tikina, kad su stresu susiduria dažnai. Ši būklė daugiausiai patiriama darbe ir mokymosi įstaigose, tačiau žmones neretai erzina ir politinės naujienos, problemos šeimoje ar kasdien pasitaikantys įvykiai, tokie kaip apsilankymas pas gydytojus, laukimas transporto kamščiuose, vairuojant automobilį mieste ir kita. Skaityti toliau