Patarimai pradedančio darželinuko tėvams

Pirmosios mažylių dienos lopšelyje ar darželyje – nauja aplinka, nauji potyriai ir nauji draugai. Tai gali sukelti ne tik teigiamas emocijas, bet ir didelį stresą. Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro psichologė R. Vaitkienė pataria tėvams, į ką atkreipti dėmesį, kad vaiko adaptacija darželyje būtų kuo lengvesnė. Kiekvienas  pradedame naują gyvenimo etapą atsisveikindami su senuoju, o tai visada yra susiję su išsiskyrimu. Vaiko iki vienerių metų motina apskritai neturėtų palikti ilgesniam laikui, nes jis tai išgyvena kaip stresą, tai vaiką gali traumuoti. Išsiskyrimas su motina – svarbus vaiko psichiką  lemiantis faktorius, kuris vėliau gali įtakoti jo gebėjimus užmegzti ryšius su kitais žmonėmis, išsiskyrimų ir netekčių išgyvenimus.Vaikui pradėjus lankyti lopšelį arba darželį reikia priprasti prie naujos dienotvarkės, naujų grupės draugų, grupėje dirbančių pedagogų, naujų veiklos formų.

Mažylio organizmui reikės laiko persitvarkyti, kol susiformuos nauji jo veiklos, elgesio bruožai, nauja dienotvarkė. Keičiantis vaiko elgesiui ir veiklai, persitvarko netgi atskirų organų bei sistemų veikla. Keičiasi vaiko protinis darbingumas, vegetacinės funkcijos, atsparumas ligoms.

Įvairūs autoriai, tyrinėję fiziologinius ir pedagoginius vaiko adaptacijos aspektus, nurodo, kad eiga gali būti lengva, vidutinio sunkumo ir sunki, kuri gali trukti iki 12 savaičių, o kartais ir ilgiau. Nenustebkime jei vienas vaikas tą patį adaptacijos laikotarpį išgyvena per 3 – 4 savaites, o kitam tai gali trukti ir keletą mėnesių. Juk kiekvienas vaikas yra unikalus, jo adaptacija ir santykis su naujais žmonėmis yra individualus.

Visgi yra keletas bendrų aspektų, kurie gali padėti tiek mamoms, tiek tėveliams bei auklėtojoms nustatyti kaip mažylis jaučiasi naujoje aplinkoje. Psichologė R. Vaitkienė pataria sau užduoti tokius klausimus:

  • ar vaikas jaučiasi saugiai?
  • ar nori bendrauti su kitais vaikais?
  • ar bendrauja su suaugusiais, nebijo jų?
  • ar orientuojasi naujoje vietoje, kiek leidžia jo galimybės?
  • ar ima daiktus, žaislus ar bent kiek jais domisi?

Nenustebkite jei adaptacijos pradžioje jūs neigiamai atsakysite į keletą šių klausimų. Reikia laiko, kol jūsų vaikas ir Jūs apsiprasite su nauju gyvenimo etapu, tačiau jei tai užtruktų ilgiau nei įprasta, reikėtų susirūpinti ir atkreipti dėmesį.

Dažnai mamos pačios sunkiai išsiskiria su savo vaikučiu, net ir kelioms valandoms: jas apima kaltės jausmas, nerimas, nepasitikėjimas kitais žmonėmis (tai gali būti auklė, pedagogai, seneliai ir kt.), kuriems paliekamas vaikas. „Mama, kuri pati neramiai jaučiasi, blaškosi ir išgyvena didelį stresą atsiskirdama su savo vaiku, tikrai nepalengvina, o apsunkina jo adaptaciją naujoje aplinkoje, sukelia įtampą ir nepasitikėjimą išoriniu pasauliu, nes tuo “kitu” pasauliu nepasitiki ir pati mama“, – sako Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro psichologė R. Vaitkienė.

Šeimoms, ketinančioms leisti savo vaikus į ikimokyklinę įstaigą R. Vaitkienė pataria:

  • Įsitikinti ar tikrai esate pasiruošę išleisti savo atžalą į lopšelį ar darželį (specialistai pataria vaikus pradėti ruošti šiam naujam etapui 3 – 4 mėnesiai prieš atidavimą į ugdymo įstaigą). Tam galėtų pagelbėti įvairūs pokalbiai su vaiku apie tai, ką jis veiks darželyje, su kuo bendraus, žais, kur mama ir tėtė tuo metu bus.
  • Suvokti, kad ašaros ir liūdesys, tai yra normali jūsų vaiko reakcija į išsiskyrimą su jumis naujoje aplinkoje, dažnai praeinanti netrukus po to, kai durys užsidaro ir vaikas užsiima kita veikla.
  • Nežadėti vaikams to, ko negalite įvykdyti, pvz.: pasiimti jį prieš pietų miegą ar praleisti su juo visą dieną darželyje. Atminkite, kad ribas turite nustatyti jūs ir kiek tai įmanoma jų turi laikytis visi šeimos nariai.
  • Nepraraskite kantrybės ir nesiekite būti “tobulais” tėvais, juk taip žmogiška klysti ir kartais pasijusti bejėgiais tam tikroje situacijoje.
  • Atminkite, kad šiuo etapu vaikui reikės dar daugiau jūsų palaikymo, apkabinimų ir meilės.

Adaptacija paprastai baigiasi, kai vaikas ima pasitikėti auklėtoja ir sunkioje situacijoje ar ištikus nesėkmei, nori būti jos guodžiamas ir raminamas. Dabar vaikas jaučiasi pakankamai saugus, kad galėtų smalsiai ir džiaugsmingai tyrinėti šį naują pasaulį ir jame dalyvauti.

Patirtis rodo, kad vaikai, lankę ikimokyklinę įstaigą geriau adaptuojasi mokykloje, turi daugiau draugų klasėje ir greičiau įpranta prie mokyklos dienotvarkės.

 Rasa Vaitkienė, Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro psichologė

Comments

comments

Powered by Facebook Comments

Susiję straipsniai

Parašykite komentarą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Facebook